„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška trauksis iš užimamų pareigų, sako „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas.
„Noriu pabrėžti, kad tai yra bendras vadovo ir valdybos sutarimas. Siekiant deeskaluoti situaciją, siekiant minimizuoti reputacines ir ne tik rizikas, susijusias su įmone, geriausias sprendimas dabar yra sutarti su vadovu dėl pereinamojo laikotarpio, kada vadovas galėtų pasitraukti iš užimamų pareigių, iki to laiko sukuriant aiškų, efektyvų ir skaidrų veiksmų planą, kaip bus toliau valdoma ši situacija“, – po „Lietuvos geležinkelių“ valdybos posėdžio kalbėjo K. Šliužas.
Jo teigimu, toks sprendimas valdyboje priimtas bendru sutarimu.
K. Šliužas akcentavo, kad išklausius įmonės vadovų paaiškinimų, matoma, kad „Lietuvos geležinkeliai“ visų pirma siekė sumažinti finansines rizikas, tačiau dėl to atsirado reputacinių rizikų.
„Šioje situacijoje galiu pasakyti, kad vadovai iš tų įrodymų, pasakojimų ir dokumentų matome, kad įmonės vadovai koncentravosi į finansinių rizikų mažinimą. Kodėl? Todėl, kad bet kurios sutarties vykdymas ar nevykdymas padarius neatsargius žingsnius gali lemti kaltinimus dėl sutarties nevykdymo. Tai gali turėti ženklias finansines pasekmes. Todėl natūralu, kad įmonės vadovai čia kreipė dėmesį šitoms rizikoms suvaldyti“, – pabrėžė jis.
Siekis suvaldyti tik finansines rizikas, negalvojant apie įmonės reputaciją, yra pagrindinė priežastis, kodėl priimtas sprendimas M. Bartuškai pasitraukti.
„Tai, ką mes išgirdome šiandien ryte, kad įmonės pagrindinė orientacija buvo į finansinių rizikų suvaldymą. Tai yra labai svarbu, tačiau tai nėra vienintelė rizika. Kaip šiandien matome, reputacinės rizikos irgi yra labai svarbios ir gali sukelti didelį rezonansą jei nėra suvaldomos. Valdybos diskusija buvo sukoncentruota šitame lauke“, – priežastį, kodėl atleidžiamas B. Bartuška, įvardijo valdybos pirmininkas.
Nėra teisinių instrumentų politinei valiai įgyvendinti
K. Šliužas taip pat pažymėjo, kad po gruodžio 8 d. baltarusiškos trąšos ir toliau keliavo per Lietuvą, nes bendrovė neturėjo pakankamai teisinių instrumentų politinei valiai įgyvendinti.
„Mūsų išvada išklausius įmonės vadovų yra ta, kad tokia didžiulė nežinomybės situacija susidarė dėl to, kad yra net ir šiandien pakankamai didelis neatitikimas tarp politinės valios ir teisinių instrumentų jai įgyvendinti“, – teigė valdybos pirmininkas.
Valdyba laikosi pozicijos, anot K. Šliužo, kad bendrovės „Belaruskalij“ krovinių srautas per Lietuvos teritoriją gali būti sustabdytas tik turint tam tvirtą teisinį pagrindą. Šiuo metu, remiantis Lietuvos ir JAV teisininkų išvadomis, šis pagrindas nėra pakankamas: „Galime užtikrinti, kad krovinių srautas bus sustabdytas iškart, kai tam reikalingas teisinis pagrindas bus sukurtas“, – sako K. Šliužas.
Trąšos į Lietuvą neturėtų patekti nuo balandžio 1 d.
K. Šliužas akcentavo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ gali nustoti gabenti „Belaruskalij“ trąšas per Lietuvą 3 atvejais. Jei ES priimtų naujas sankcijas, Lietuva priimtų įstatymą dėl draudimo gabenti trąšas arba patys „Lietuvos geležinkeliai“ rastų teisinį kelią nutraukti sutartį.
Vis dėlto, jei trąšų gabenimas būtų nutrauktas „Lietuvos geležinkelių“ sprendimu, tikėtina, kad kita Lietuvoje veikianti įmonė galėtų perimti gabenimą.
„Jei teisiniai sprendimai bus tik „Lietuvos geležinkelių“, tai tikimybė, kad kita įmonė gabens „Belaruskalij“ trąšas, yra labai didelė. Jeigu teisiniai sprendimai bus Lietuvos, tai tokia tikimybė bus labai maža. Na, jei teisiniai sprendimai bus priimti ES lygiu, tai gabenti bus praktiškai neįmanoma“, – kalbėjo jis.
K. Šliužas pridūrė, kad pagal šiuo metu galiojančią teisinę aplinką, „Belaruskalij“ trąšos į Lietuvą neturėtų patekti nuo kitų metų balandžio 1 dienos.
„Iš to teisinio režimo, kuris galioja šiandien, galima teigti, kad JAV sankcijos, kurios buvo priimtos gruodžio 1–2 dieną, ir įsigalioja po 120 dienų, balandžio 1-ąją, mūsų turimu teisiniu vertinimu, ko gero, tai yra ta data, po kurios būtų itin sunku, ne tai kad bet kokiam kitam žaidėjui nevykdyti vežimo, nes nepamirškime, kad vežimo paslaugą gali teikti ne tik „Lietuvos geležinkeliai“, – antradienį sakė K. Šliužas.
„Lietuvos geležinkelių“ valdybą sudaro septyni nariai – penki iš jų yra nepriklausomi, du yra deleguoti Susisiekimo ministerijos. Nepriklausomi valdybos nariai: Kęstutis Šliužas, kuris taip pat yra ir valdybos pirmininkas, Eugenijus Preikša, Aurimas Vilkelis, Bernard Guillelmon, Dalia Andrulionienė. Susisiekimo ministerija į valdybą yra delegavusi Romą Švedą ir Agnę Ameliją Mikalonę.
„Lietuvos geležinkeliai“ per metus gali netekti 49 mln. eurų
LRT.lt primena, kad gruodžio 8 d. įsigaliojus amerikiečių sankcijoms „Belaruskalij“, per Lietuvą toliau vyksta šios įmonės gaminamų trąšų tranzitas.
„Lietuvos geležinkeliai“ pažymi, kad nei šiuo metu galiojančios Europos Sąjungos (ES), nei JAV sankcijos Baltarusijos bendrovėms nėra pakankamai veiksmingos. Jos nesustabdo „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, nes ES sankcijos galioja tik naujoms sutartims, kurios sudarytos po 2021 metų birželio 25 dienos. LTG sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metais, ji galioja iki 2023 metų pabaigos. Tuo metu JAV sankcijos teisiškai įpareigoja tik JAV fizinius bei juridinius asmenis.
„Lietuvos geležinkeliai“ taip pat teigia iki šiol gabenantys trąšas, nes dar lapkritį gavo avansinį mokėjimą iš „Belaruskalij“ 2–3 mėnesiams į priekį, todėl privalo vykdyti sutartį. Įmonės vadovas Mantas Bartuška tvirtina, jog teisinio pagrindo nutraukti sutarties su sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja nebuvo, o jei taip būtų pasielgta, įmonei grėstų kelių šimtų milijonų eurų bauda.
„Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuoja, jog netekus JAV sankcionuotos Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“ trąšų, įmonei reikėtų apie 49 mln. eurų subsidijų per metus.
