Pačiame antrojo karantino įkarštyje – praėjusių metų lapkričio 20 dieną – atsidariusi desertinė „Daktaras Desertas“ pirmojo gimtadienio gali ir nesulaukti. Desertinės įkūrėjai teigia gavę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) raštą, kuriame nurodoma, kad desertinė privalo keisti ne tik pavadinimą, bet ir logotipą, interjerą, darbuotojų drabužius bei savo komunikaciją vartotojams. Savo ruožtu VMVT tikina nieko keisti nenurodžiusi ir teigia, kad patys desertinės vadovai į tarnybą atvyko nusiteikę ne geranoriškai.
Desertinės „Facebook“ paskyroje pasidalinę įrašu apie situaciją įkūrėjai teigia, kad tokį sprendimą tarnyba priėmė argumentuodama galimu vartotojų klaidinimu.
„Nesinorėtų biurokratinėmis rankomis jūsų tą verslą suvalgyti“, – tarė Veterinarinės tarnybos (VMVT) Vilniaus departamento direktorė Vaida. Ir tuo pačiu pasiūlė gražiuoju pasikeisti pavadinimą (kuris metų pradžioje Valstybinės kalbos inspekcijos buvo išrinktas gražiausiu), logotipą, pašalinti neįprastą ir įdomų interjerą, nusivilkti baltus chalatus, sustabdyti konceptualią komunikaciją ir sėkmingai tęsti veiklą.
„Daktaras Desertas“ negali egzistuoti. Nes klaidina žmones. Neva nacionalinis vidutinis vartotojas nėra įgalus atpažinti mūsų kaip desertinės, o parduodamų pyragaičių kaip pyragaičių, o ne vaistų ar gydomųjų savybių turinčių produktų. O net jei ir geba, tai mūsų desertinės konteksto „teikiama netiesioginė užuomina apie sveikatingumą“ jį vis tiek suklaidintų, jis bet kokiam produktui tokiame kontekste „priskirtų ligų gydymo ar profilaktinių savybių teikimo pobūdį“, – įraše socialiniame tinkle dalijasi įkūrėjai.
Kaip LRT.lt teigia „Daktaro Deserto“ bendraįkūrėjas Marius Dijokas, tiek interjeras, tiek kiti atributai Vilniuje veikiančiose trijose desertinėse pasirinkti dėl gaminamo produkto – desertų be pridėtinio cukraus ir rafinuotų kvietinių miltų.
Jo teigimu, teikiant atsakymą VMVT, buvo akcentuojama, kad desertinių interjero specifiką sudaro du pagrindiniai aspektai: augalų gausa, kuria siekiama sukurti botanikos žiemos sodo įspūdį, ir įvairūs laboratoriniai bei medicininiai reikmenys, kurių didžiąją dalį sudaro metrologinės priemonės: laboratoriniai mėgintuvėliai, kolbos, rutuliniai ar spiraliniai šaldytuvai, laboratorinės svarstyklės.
„Varijuojant šiais dviem dėmenimis gaunami saviti interjero detalių sprendiniai ar vienetai: lentynos su išdėstytais laboratoriniais reikmenimis pagyvintais augalų fragmentais, augalų ir prie jų prijungtų lašelinių deriniai, regėjimo tikrinimo lentelė, vaizduojanti pyragaičius, šviesdėžes su invertuotų spalvų pyragaičių nuotraukomis, prie augalų prijungti jų „besiklausantys“ stetoskopai“, – VMVT skirtame rašte nurodo desertinės įkūrėjai.
Jų teigimų, visi reikmenys naudojami ir pateikiami taip, kad vienareikšmiškai, neklaidinančiai ir aiškiai būtų suprantami kaip turintys vien tik interjero detalės ar dekoracijos reikšmę.
„Apie pirminį visų interjere naudojamų indų ar reikmenų panaudojimą nėra jokių užuominų. „Daktaras Desertas“ taip pat pastebi, kad medicinos ar su sveikatos apsauga susijusios įstaigos savo interjerui kurti nepasirenka savo tiesioginiame darbe naudojamų prietaisų ar techninės įrangos ir neeksponuoja jų vien estetiniais tikslais“, – toliau nurodoma rašte.
Vis dėlto tokie argumentai, kaip teigia desertinės įkūrėjai, tarnybos neįtikino: „Humoras VMVT neegzistuoja, viskas vertinama ir suprantama tiesiogiai. Kaip ir kiekvienas jūsų komentaras po mūsų įrašais, kurie taip pat nugulė rašte kaip argumentai dėl vartotojų klaidinimo.
Ilgai trukome, bet išsamiai ir argumentuotai atsakėme į gautą raštą, stojo ilga tyla. Klaidingai manėme, kad argumentai įtikino VMVT. Deja...
Vakar gavome naują raštą, kviečiantį per dvi dienas pateikti prašomą informaciją, kvietimą dalyvauti pažeidimo protokolo surašyme ir įpareigojimą sustabdyti teisės aktų reikalavimų neva neatitinkančios informacijos (o ji, anot VMVT, aprėpia visą mūsų konceptą) skleidimą, nors, mūsų manymu, minimi aktai šiuo konkrečiu atveju yra taikomi netinkamai.“
Įkūrėjai svarsto, kad sprendimas buvo priimtas anksčiau ir į argumentus nebuvo atsižvelgta. Dėl šios priežasties, anot įkūrėjų, tikėtina, kad klausimo sprendimas gali persikelti į teismą.
„Deja, bet kuo toliau, tuo mažiau laiko lieka tiesioginiam mūsų darbui. Senka ne tik jėgos, entuziazmas, bet ir materialūs resursai“, – dalijamasi „Daktaro Deserto“ „Facebook“ paskyroje.
„Taip, ir „daktarams“ kartais reikia pagalbos. Kartais ir teisinės.
Nuotraukoje „Daktaro Deserto“ kabinetas Naujamiestyje. Vieni griovimai baigsis gražios gatvės statybomis, kiti griovimai gali baigtis ir Daktaro Deserto mirtimi...“, – rašo įkūrėjai socialiniame tinkle „Facebook“.
VMVT neigia nurodžiusi ką nors keisti: įmonės atstovai atėjo nusiteikę ne geranoriškai
VMVT naujienų agentūrai BNS pateikė kiek kitokį situacijos paaiškinimą. Tarnybos teigimu, „Daktarui Desertui“ nebuvo nurodyta keisti pavadinimą, logotipą ar kitus atributus. Anot VMVT atstovo, buvo bandoma su įmone kalbėtis dėl galimai klaidinančių jos teiginių.
„Niekas pavadinimo keisti nenurodė, nėra tokio sprendimo ir apskritai jokio sprendimo nėra nei uždrausti, nei kažką keisti, nei rinkodarinius sprendimus keisti. Tiesiog buvo gautas skundas dėl galimai vartotojus klaidinančių teiginių apie sveikatą. Mes privalome tokiais atvejais reaguoti“, – BNS sakė tarnybos atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas.
Jis teigė, kad tarnyba privalo reaguoti į vartotojų skundus, o įmonė buvo pakviesta geranoriškam pokalbiui spręsti situaciją.
„Tokias procedūras darome standartiškai, šimtus arba tūkstančius per metus. Kai yra skundai dėl galimų pažeidimų, kviečiami įmonės atstovai, tarnyba nepriima vienašališkų sprendimų, norima išsiaiškinti situaciją. Šiuo atveju irgi taip buvo“, – sakė R. Gorbačiovas.
„Įmonės atstovai atėjo nusiteikę ne geranoriškai, atėjo keturiese, su advokatu, iškart parodė savo tam tikrą poziciją, nesutiko su mūsų jokiais teiginiais ar paaiškinimais“, – kalbėjo jis.
LRT.lt VMVT teigia, kad tarnyba siekia, kad įmonė susitvarkytų produktų ženklinimą, o ne keistų pavadinimą ar kitus atributus.
„Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) neketina ir neketino reikalauti keisti ar uždrausti įmonės „Daktaras desertas“ pavadinimo. VMVT siekis – kad įmonė susitvarkytų savo produktų ženklinimą ir vartotojams pateiktų visą privalomą informaciją. Produktai buvo pardavinėjami be etikečių, o ženklinimo pažeidimai iki galo nėra ištaisyti ir šiandien“, – LRT.lt nurodė tarnybos viešųjų ryšių skyrius.
Viešai išplatintame pranešime tarnyba taip pat tvirtina, kad „Daktaro Deserto“ teiginiai, jog buvo pareikalauta keisti pavadinimą, logotipą, interjerą ir kitus atributus neatitinka tikrovės.
„Reaguojant į viešojoje erdvėje MB „Daktaras Desertas“ skelbiamus priekaištus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) teigia – jie prasilenkia su tikrove ir klaidina visuomenę. Kitaip sakant, bendrovė, pasakiusi A, pamiršta pasakyti ir B“, – sakoma tarnybos pranešime, kur taip pat pabrėžiama, kad tarnyba visuomet bus principinga tais atvejais, kai tai susiję su vartotojų sveikata.
„Tikrinimo metu pasigesta esminių dalykų – privalomos nurodyti vartotojui būtinos informacijos apie produktų sudėtį, alergijas arba netoleravimą sukeliančias medžiagas, galiojimo laiką, kas yra būtina užtikrinant maisto saugą. Be to, įmonė neturi susitvarkiusi visų reikiamų leidimų prekybai“, – nurodo VMVT.
„Dar kartą visiems norime akcentuoti, kad jokie sprendimai „Daktaras Desertas“ atžvilgiu nepriimti, administracinės nuobaudos netaikytos, o visos kalbos apie tai yra tik spekuliacijos. Tad ši istorija yra ne apie rinkodarą ir verslininkų išradingumą, o apie maisto saugumą“, – pridūrė VMVT.
A. Armonaitė: panašu, kad pokyčiams vienų metų neužtenka
Į susiklosčiusią situaciją dėmesį atkreipė ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Savo pozicija pasidalijusi „Facebook“, ministrė teigė, kad „Daktarą Desertą“ tarnybos darbuotojai įvertino formaliai ir šabloniškai.
„Po liūdnos „Sviesto sviestuoto“ istorijos daug bendradarbiavome su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba dėl jų vykdomos verslo įmonių priežiūros. Gaila, bet panašu, kad daliai sistemos darbuotojų formalus ir šabloniškas požiūris į savo darbą kiek per giliai įaugęs į kraują ir pokyčiams vienerių metų neužtenka“, – savo „Facebook“ paskyroje dalijosi A. Armonaitė.
Ministrės vertinimu, linksmą verslo idėją ir desertinės pavadinimą „Daktaras Desertas“ tarnyba priėmė pernelyg rimtai.
„Manau, daugeliui yra aišku, kad suvalgius pyragaitį imuniteto nuo COVID neįgysi. Su VMVT vadovu jau aptarėme, kaip svarbu sveikatingumo teiginių nevertinti pernelyg plačiai. Reikia koncentruotis į tuos pažeidimus, kurie kelia didžiausią pavojų gyventojų sveikatai, o ne bausti verslą už kūrybiškumą“, – teigia A. Armonaitė.
Ji pridūrė, kad VMVT nėra pavaldi Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, tačiau pabrėžė, kad su tarnyba ir kitomis institucijomis ministerija nuolat bendradarbiauja.
Po ministrės įrašu savo pozicija pasidalino ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, kurio vertinimu, tarnybos inspektoriai, vertindami situaciją, persistengė.
„Didžiausios nesąmonės padaromos rimtu veidu. Taip ir VMVT kažkurie inspektoriai ryškiai persistengė ir pataikė ne ten, kur reikia. Tikiuosi, [VMVT direktorius – LRT.lt] Mantas Staškevičius, geras vadovas, sudėlios viską į vietas, ir pasiųs aiškią žinią visiems, kad kūrybiškumas ir humoras yra sveikintinas dalykas – ypač rimtuose reikaluose“, – komentavo Vilniaus miesto meras.
Situacijos nagrinėjimo imsis ir Seimo komitetas
Savo „Facebook“ paskyroje sureagavo ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Andrius Vyšniauskas, kuris teigė, kad šis klausimas atsidurs ir Seimo komiteto darbotvarkėje.
„Tokios istorijos yra labai blogai. Tiesiog blogai. Kodėl? Todėl, kad šioje valstybėje visgi egzistuoja sveikas protas, kuris sako, kad žmonės nėra tokie kvaili, kad gabalėlį torto sumaišytų su vaistų tablete. Todėl neturėtų tokių maišymų daryti ir valstybinės institucijos.
Man gaila, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba eilinį kartą užlipo ant to paties grėblio ir savo jėgas bei energiją koncentruoja tikrai ne ten, kur turėtų“, – rašė A. Vyšniauskas.
Jo teigimu, Seime už maisto kontrolės klausimus atsakingas Kaimo reikalų komitete, todėl jame bus siekiama kalbėtis tiek su VMVT, tiek su „Daktaru Desertu“, tiek su kitomis institucijomis.
„VMVT tikrai galėtų nukreipti daugiau savo jėgų į rimtesnių klausimų sprendimą, pavyzdžiui, užtikrinant, kad į Lietuvos rinką nepatektų Lenkijoje užauginta ir pagaminta “lietuviška” kiauliena. Čia tai būtų rimtas ir didelis darbas! Vertas pagyrų ir daugiau dėmesio, nei eiliniai ginčai su įdomesnį pavadinimą turinčia įmone“, – dėstė A. Vyšniauskas.
VMVT dėl klaidinimo užkliuvo ir „Sviestas sviestuotas“ bei „Marmaluzi“
LRT.lt primena, kad praėjusių metų pabaigoje su panašia situacija susidūrė riešutų kremą gaminanti bendrovė, naudojusi prekės ženklą „Sviestas sviestuotas“. Tuomet VMVT argumentavo, kad toks sprendimas priimtas, remiantis Europos Komisijos direktyva dėl galimo vartotojų klaidinimo.
Taip pat skaitykite
Po kurio laiko „Sviesto sviestuoto“ įkūrėjai riešutų kremo gaminimo verslą pardavė. Tarp priežasčių jie nurodė ir kilusį skandalą dėl prekės ženklo naudojimo.
VMVT rašto dėl galimo vartotojų klaidinimo šių metų pradžioje sulaukė ir gėrimus ir kūdikių maistą gaminanti įmonė „Straikas“, valdanti prekės ženklą „Marmaluzi“. Buvo užfiksuota 60 Reklamos įstatymo pažeidimų, tarp kurių ir tai, kad produktų aprašymuose-pasakose negalime vartoti apibūdinimų „kruopytės“ arba „išskirtinės sudėties kruopytės“.
Taip pat skaitykite
Prie kito produkcijos aprašymo-pasakos buvo rašoma: „Kruopytės praturtintos burokėliais, kurie turi daug geležies stiprybės (...), praturtintos maistingaisiais grikiais (...), energijos užtaisas kūdikio kasdieninei veiklai.“
„Pateikiamas teiginys apie maistingumą, kuris nėra įtrauktas į leistinų vartoti teiginių sąrašus ar neatitinkantis tokių teiginių vartojimo sąlygų“, – konstatuoja VMVT.
