Įsivaizduokite striukę, pagamintą ne iš odos, o iš sraigių gleivių. Arba marškinius, kurių audinys sukurtas iš bananų ar ananasų pluošto. Skamba kaip futuristinis eksperimentas, tačiau tokios medžiagos jau kuriamos ir testuojamos visame pasaulyje, teigiama Vilniaus kolegijos (VIKO) pranešime žiniasklaidai.
Mados technologijos išgyvena vieną didžiausių perversmų savo istorijoje – laboratorijose gimsta nauji audiniai, kuriami išmanieji drabužiai ir ieškoma sprendimų problemai, kurią ekspertai vadina šiuolaikinio vartojimo krize.
„Mada yra viena labiausiai teršiančių sričių pasaulyje. Kiekvienais metais pagaminamas tekstilės kiekis vis didėja, o greitosios mados fabrikai kasdien gamina milžiniškus kiekius drabužių. Pigios kainos skatina vartoti greitai ir daug“, – sako Mados dizaino katedros dėstytoja Rimantė Rimgailaitė.
Europos aplinkos agentūros duomenimis, vidutinis europietis 2022 metais įsigijo 19 kilogramų drabužių, avalynės ir namų tekstilės – tai didžiausias rodiklis per visą stebėjimo laikotarpį. Tais pačiais metais vienam gyventojui teko apie 16 kilogramų tekstilės atliekų.
Ateities audiniai jau kuriami šiandien
Nors diskusijose apie madą dažniausiai girdime apie spalvas, kolekcijas ar tendencijas, didžiausios inovacijos šiandien vyksta laboratorijose.
„Labiausiai stebina tvarūs sprendimai ir nauji bioaudiniai. Jau kuriamos medžiagos iš dumblių, bananų ar ananasų pluošto, tekstilės dažai iš cukraus. Atsiranda alternatyvios odos technologijos. Taip pat vystomi išmanūs audiniai, kurie reaguoja į žmogaus kūno temperatūrą, turi antibakterinių savybių, netgi gali padėti greičiau gyti smulkiems odos pažeidimams, sugeria ar net generuoja energiją iš judesio. Tai ypač aktualu sporto, medicinos ir darbo aprangos sektoriuose“, – pasakoja naujausias technologijas stebinti ir naujus mados technologus ruošianti VIKO dėstytoja R. Rimgailaitė.
Kol kas dauguma tokių sprendimų išlieka brangūs ir nišiniai, tačiau ekspertai prognozuoja, kad artimiausiais metais jie taps vis labiau prieinami masinei rinkai.
Paradoksalu, tačiau technologijos, kurios gali padėti sumažinti mados taršą, kartu skatina ir perteklinį vartojimą.
„Instagram“ ir „TikTok“ pavertė madą momentiniu produktu
Jeigu anksčiau mados tendencijos gyvuodavo sezonais, šiandien jos kartais išsilaiko vos kelias savaites.
Pasak Vilniaus kolegijos Mados dizaino katedros dėstytojos Silvijos Grušnienės, būtent socialiniai tinklai tapo vienu svarbiausių greitosios mados variklių.
„Socialiniai tinklai šiandien ne tik reklamuoja madą – jie formuoja mūsų vartojimo įpročius. „TikTok “ ar „Instagram trendas“ dažnai tampa svarbesni už dizainerio kūrybinę idėją. Anksčiau rankinė galėjo būti aktuali kelerius metus. Dabar žmogus per dieną pamato keliolika naujų „must-have“ produktų ir ima manyti, kad jų reikia. Susidaro nuolatinis vizualinis triukšmas, kuris skatina emocinį pirkimą“, – teigia ji.
Vis dėlto socialiniai tinklai turi ir kitą pusę.
„Anksčiau mažam kūrėjui prasimušti buvo labai sunku. Dabar nepriklausomi dizaineriai, perdirbimo projektai ar tvarios mados iniciatyvos gali surasti savo auditoriją be didelių reklamos biudžetų“, – sako S. Grušnienė.
Karta, kuri gelbėja planetą, perka daugiausia greitosios mados
Viena didžiausių šiuolaikinės mados dilemų – atotrūkis tarp vertybių ir realaus elgesio.
„Studentai labai daug kalba apie tvarumą, ekologiją, sąmoningą vartojimą. Jie kuria projektus klimato kaitos, socialinės atskirties temomis, domisi antrų rankų kultūra, drabužių perdirbimu. Tačiau tuo pačiu matome, kaip užsisakinėja labai pigius greitosios mados drabužius. Tai paradoksas, kurį šiandien matome visoje visuomenėje“, – pastebi naujuosius mados technologus VIKO rengianti S. Grušnienė.
Jai antrina ir R. Rimgailaitė: „Žmonės dažnai renkasi pigias prekes ir yra linkę užsimerkti prieš tai kaip ir kokiomis sąlygomis tai pagaminta.“
Pasak VIKO dėstytojų, greitoji mada artimiausiu metu niekur nedings, tačiau pamažu keičiasi požiūris į tai, kas anksčiau buvo laikoma nepatrauklu.
„Tampa norma, o ne gėda taisyti drabužius, juos nuomotis, keistis tarpusavyje ar pirkti dėvėtus. Upcyclingas jau nebėra siaura niša – jis tampa pilnaverte kūrybine kryptimi“, – sako S. Grušnienė.
Ateities profesijos: nuo virtualių drabužių kūrėjų iki drabužių taisymo specialistų
Kalbant apie ateities profesijas, abi pašnekovės sutaria – mados pasauliui reikės visai kitokių specialistų nei prieš dešimtmetį.
Vis dažniau minimi 3D mados dizaineriai, skaitmeninių kolekcijų kūrėjai, virtualių avatarų dizaineriai, žiedinės ekonomikos konsultantai, medžiagų inovacijų ekspertai ir specialistai, gebantys analizuoti vartotojų elgseną.
„Dalis kūrybinių studentų vis dar galvoja – aš kūrėjas, technologijos ne man. Tačiau suvokus technologinę pusę yra lengviau įgyvendinti kūrybinę idėją. Šiandien mada tampa tarpdisciplinine sritimi. Technologijos nepakeis kūrybinio mąstymo, tačiau vien kūrybiškumo taip pat nebepakanka“, – sako S. Grušnienė.
R. Rimgailaitė priduria, kad visuomenė dažnai neįvertina mados technologų vaidmens.
„Mados dizaineriai kuria produktą, o mados technologai mokosi jį įgyvendinti. Jie sprendžia techninius klausimus, ieško gamybos sprendimų, dirba su medžiagomis ir procesais. Dažnai būtent ši dalis lieka nematoma, nors be jos kūrybinė idėja taip ir liktų eskizu.“
Todėl ateities specialistui neužteks vien mokėti naudotis programomis ar generuoti vaizdus dirbtiniu intelektu. Pasak ekspertų, vertingiausi bus tie specialistai, kurie gebės derinti kūrybinį, kritinį mąstymą su technologijomis.
„Norėtųsi, kad mada ateityje taptų turinio ir idėjų kūrimu, o ne psichologine apsipirkimo terapija“, – sako S. Grušnienė.
