Seimui atmetus Vyriausybės teiktą muitinės reformą, pagal kurią būtų atsisakyta muitininkų rotacijos, finansų viceministras sako, kad toks pareigūnų kaitos panaikinimas nebūtinai reikštų staigų korupcijos augimą. Jis kartoja, kad tokia reforma norėta pagerinti muitininkų darbo sąlygas.
Pasak Luko Jakubonio, rotacija nėra „kažkokia panacėja“ užkardant korupcijos rizikas, įskaitant bendradarbiavimą su kontrabandininkais.
„Rotacija yra kaip papildomas dalykas, galbūt efektyvus, bet tai nėra panacėja. Net jeigu jos ir nebūtų, nesugriūtų sistema ir kažkaip iš esmės neišrautume korupcijos staiga vien tik su rotacija“, – LRT RADIJUI penktadienį sakė L. Jakubonis.
„Tai nereiškia, kad nebūtų preteksto susikurti organizuotoms nusikalstamoms grupėms, tai nėra kažkokia panacėja. Muitininkas, kurį įtariame, kad yra kompromitavęsis, apskritai neturi dirbti muitinės sistemoje“, – kalbėjo jis.
Kaip rašė BNS, muitininkų rotacijos atsisakymas buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl Seimas ketvirtadienį nepriėmė muitinės reformos. Parlamentarai nuogąstavo, jog tai pablogintų kovą su korupcija, panašią išvadą pateikė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.
L. Jakubonio teigimu, nutraukti rotaciją siūlyta norint pagerinti darbuotojų darbo sąlygas, muitininkų profesinei sąjungai prašant stabilesnių darbo vietų.
„Čia yra vertybių ginčas. Vienas variantas sako: rotuokime muitininkus ir tarytum darykime tuos momentus skaidresnius, korupcijos prevencija būtų efektas. Iš kitos pusės, girdime profsąjungą, kuri sako, kad muitininkų darbo vietas reikia gerinti – ir taip jos yra ne pačios palankiausios. Siekiant stabilumo nustatykime vietas, kuriose muitininkai konkrečiai dirba, kad jiems stabilumas būtų“, – teigė L. Jakubonis.
„Mūsų pasirinkimas po diskusijų buvo, kad stabilumas šiandien svarbiau, bet jei parlamentas nuspręstų kitaip – viskas OK, reforma vis tiek bus sėkminga“, – pridūrė jis.
Reforma taip pat siūlyta švelninti reikalavimus pretendentams į muitinės vadovus atsisakant statutinės patirties – taip tikėtasi sulaukti daugiau kandidatų.
Anot viceministro, dabar reikalavimai itin susiaurina tinkamų kandidatų ratą, kai muitinei reikia stipraus patyrusio vadovo, kuris galėtų instituciją modernizuoti: „Kuris turi gerus valdysenos pagrindus, patirtį ir kuris gali suvaldyti muitinės sistemą kaip didelę organizaciją. Tai yra atlaisvinimas siekiant pagerinti kompetencijų ratą. Statutinėse tarnybose irgi yra gerų vadovų, bet patirtis rodo, kad nėra daug kandidatuojančių.“
Jis tikino, kad nepaisant siūlymo atlaisvinti reikalavimus vadovui, palikta pakankamai saugiklių, kad nebūtų atrinktas žmogus „iš gatvės“: „Turi būti patirtis vadovaujant panašaus dydžio organizacijoms. Tikrai nebūtų taip, kad kiekvienas IT skyriaus vadovas eina ir aplikuoja.“
Pokyčiais siūlyta sujungti aštuonias teritorines ir specialiąsias muitines į vieną įstaigą ir pavadinti ją Lietuvos muitine.
Įstatymo pakeitimais taip pat siekta palikti draudimą muitinės vadovui vienašališkai tvirtinti įstaigos struktūrą. Tai reiškia, kad jis negalėtų nesuderinęs su finansų ministru spręsti dėl postų steigimo ar naikinimo.
Pakeitimų aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad įgyvendinus pertvarką planuojama sutaupyti iki 30 proc. institucijai skirtų lėšų.
Lietuvos muitinės sistemą dabar sudaro departamentas, Muitinės kriminalinė tarnyba, Muitinės mokymo centras, Muitinės laboratorija, Muitinės informacinių sistemų centras ir trys teritorinės muitinės – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas ketvirtadienį sakė, kad po diskusijų su specialistais pertvarka bus patobulinta ir teikiama iš naujo.
