Dirbtinio intelekto įmonių ralis, pastaruosius mėnesius kėlęs biržas į naujas aukštumas, vakar prarado pagreitį, nors indeksus palaikė gerus rezultatus demonstravę kiti sektoriai.
NASDAQ vakar sumažėjo 0,09 proc., o S&P 500 kilo 0,41 procento. Informacinių technologijų sektorius, kuris sudaro beveik 40 proc. S&P 500 indekso svorio, vakar smuko 1,4 proc., kritus didelei daliai su dirbtinio intelekto technologijomis siejamų bendrovių akcijų. Šio nuosmukio priešakyje buvo lustų gamintoja „Broadcom“ (-13 proc.), investuotojams neigiamai sureagavus į tai, kad įmonė nepakėlė 2027 metų pardavimų gairių ir taip nepateisino itin aukštų investuotojų lūkesčių. Neigiamas sentimentas dirbtinio intelekto įmonių atžvilgiu šiandien persimetė ir į Azijos rinkas – Korėjos KOSPI ketvirtadienį nuo aukštumų atsitraukė apie 5,5 procento.
Beveik visi kiti S&P 500 indekso sektoriai vakar fiksavo solidų augimą. Geriausius rezultatus demonstravo sveikatos priežiūros (+3,2 proc.), finansų (+2,7 proc.) ir komunikacinių paslaugų (+2,1 proc.) sektoriai. Vakarykštę dieną galima laikyti geru signalu biržoms, kadangi dirbtinio intelekto įmonių nuosmukis, kurio buvo galima tikėtis po itin spartaus augimo, neigiamai nepaveikė bendro rinkos sentimento. Vykusi investuotojų rotacija iš dirbtinio intelekto bendrovių į kitus sektorius rodo, kad bulių rinka dar turi parako tęstis ir toliau.
„Brent“ naftos kaina vakar mažėjo keliais procentais ir ketvirtadienio rytą siekia apie 96 dolerius už barelį. Nafta pigo nepaisant prieštaringų žinučių dėl taikos derybų eigos. D. Trumpas vakar teigė, kad Izraelis ir „Hezbollah“ susitarė dėl paliaubų, o JAV ir Iranas artėja prie susitarimo, Iranui sutinkant daryti nuolaidų dėl savo branduolinės programos. Visgi abu šiuos D. Trumpo teiginius vėliau paneigė „Hezbollah“ ir Irano atstovai, todėl panašu, kad derybų procesas šiuo metu yra įstrigęs. Tuo tarpu Hormūzo sąsiauris išlieka uždarytas. „Bloomberg“ skaičiavimais, šią savaitę juo perplaukė tik 12 laivų.
Finansų rinkos šiandien lauks JAV darbo rinkos duomenų, kurie gali turėti reikšmingos įtakos FED palūkanų normų krypčiai. Tikimasi, kad JAV ekonomika gegužės mėnesį bus sukūrusi 88 tūkst. naujų darbo vietų, o nedarbo lygis išliks ties 4,3 procento. Jei šios prognozės pasitvirtins, tai būtų trečias iš eilės mėnuo, kai darbo rinkos duomenys išliks stiprūs, o tai leistų FED pagrindinį dėmesį skirti infliacijos problemai. Atitinkamai, rinkose stiprėtų lūkesčiai, kad kitas FED žingsnis bus palūkanų normų didinimas, o tai įprastai daro neigiamą poveikį akcijų biržoms.
Europos akcijų biržose vakar vyravo optimistinės nuotaikos. STOXX 600 indeksas pakilo 0,52 proc., daugiausia dėl sveikatos priežiūros (+3 proc.), nebūtinojo vartojimo (+0,7 proc.) ir finansų (+0,6 proc.) sektorių augimo. Vokietijos DAX augo 0,6 proc., Prancūzijos CAC – 1,15 proc., Italijos FTSE MIB – 0,27 proc., o Baltijos birža – 0,11 procento.
Europos investuotojus teigiamai galėjo veikti signalai apie galimas Ukrainos ir Rusijos taikos derybas. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis atvirame laiške Putinui pasiūlė abiejų šalių vadovams susitikti gyvai ir rasti sprendimą, kaip užbaigti karą, pabrėždamas, kad Ukraina yra pasirengusi paliauboms derybų metu. Šis laiškas pasirodė po vakar įvykusio Putino susitikimo su užsienio žurnalistais, kuriame buvo galima įžvelgti jo pozicijos pokytį. Nors Putinas patikino, kad Rusija gali pasiekti savo karinius tikslus Ukrainoje, jis kartu pridūrė, jog pirmenybę teiktų taikos susitarimui. Šiuos signalus galima vertinti pozityviai, nors akivaizdu, kad dėti dideles viltis, jog taikos derybos prasidės artimiausiu metu, dar yra stipriai per anksti.
