Dėl mažesnių kainų tauriųjų gėrimų lietuviai vis dar neretai įsigyja Lenkijoje ar Latvijoje. Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovo Manto Zakarkos teigimu, alkoholio kainos, priklausomai nuo rūšies, kaimyninėse valstybėse gali būti nuo kelių iki keliolikos eurų mažesnės.
Lietuva sumažino alkoholio vartojimą
Tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) neseniai paskelbė, kad, Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuva nebėra pirma pagal alkoholio suvartojimą pasaulyje ir šalis patenka į labiausiai alkoholio suvartojimą sumažinusių šalių penketuką.
Vis dėlto Lietuvoje alkoholio vartojimas yra 35 proc. didesnis už Europos vidurkį. Europoje alkoholio suvartojimas vienam gyventojui nesiekia 10 litrų gryno alkoholio per metus, o lietuviai vis dar išgeria 2 l daugiau.
Legalaus gryno alkoholio Lietuvoje vienas asmuo per metus suvartoja apie 11,93 l, nelegalaus, 2019 m. duomenimis, per metus vienas asmuo išgerdavo 0,8 l.
NTAKD vadovo Renaldo Čiužo teigimu, Lietuvoje alkoholio suvartojimas sumažėjo 3 litrais gryno alkoholio vienam asmeniui per metus.
„Kas lemia, kad alkoholio vartojimas mažėja? Lemia daug veiksnių. PSO išskiria bent kelis svarbiausius, kurie pasiteisino kaip ypač efektyvios priemonės. Matome, kad Lietuvoje, įdiegus visapusišką alkoholio kontrolės politiką, yra padaryta gera pažanga“, – akcentuoja PSO atstovybės Lietuvoje vadovė.
Kritimų ar šuolių neįžvelgia
Vis dėlto, Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos (LAGGIA) vadovo M. Zakarkos teigimu, NTAKD pristatyme pasigesta aiškių alkoholio suvartojimo statistikos skaičiavimų.
„Ar valstybės narės pateikia kokį nors skaičių PSO ir jis tiesiog paskelbiamas, ar yra kokia nors PSO metodika, kaip tie skaičiai yra gaunami? Nuo to, natūralu, labai daug kas priklauso. Tada būtų galima atsakyti į klausimą, ką reiškia šis pokytis per keletą metų“, – svarsto M. Zakarka.
Vertindamas didmeninės prekybos alkoholiu duomenis, M. Zakarka teigia kokių nors svyravimų neįžvelgiantis.
„Nuo pandemijos pradžios tas skaičius yra labai panašus ir mes kažkokių kritimų ar šuolių neturime“, – sako jis.
Vis dėlto M. Zakarka atkreipia dėmesį į visuomenės vartojimo įpročių pokyčius. Pasak jo, gyventojai vis dažniau keičia stipresnius gėrimus į silpnesnius, keičiasi vartojimo kiekiai, populiarėja kokteilių kultūra ir pan.
„Tai labai matyti žiūrint iš kartos į kartą, kaip atrodė skirtingų gėrimų kategorijų populiarumas ar pardavimai per pastarąjį dešimtmetį“, – sako M. Zakarka.
„Keičiasi žmonių vartojimo kultūra, gėrimų pasirinkimas ir greičiausiai toje PSO statistikoje tai irgi atsispindi. Tai tikrai nėra vien ribojimų ar kitokių priemonių rezultatas, kaip kartais bandoma pateikti“, – teigia jis.
Alkoholį perka pasienyje
Vis dėlto tautiečių noras įsigyti pigesnio alkoholio Lenkijoje ar Latvijoje neblėsta. Vilnietis Tomas pasakoja, kad už 330 ml alaus „Corona“ skardinę kaimyninėje valstybėje jis sumoka beveik 30 euro centų mažiau.
„Lietuvoje kainuoja apie eurą, o Lenkijoje apie 3,5 zloto – 70 euro centų, „Desperados“ Lenkijoje apie eurą, Lietuvoje – 1,6 euro. Vis tiek susitaupo. Jeigu pigesnis alus, kainuoja apie 60 euro centų“, – sako vyras.
Grįždama iš kelionės apsipirkti į Lenkiją pasakoja užsukusi ir kaunietė Silvija. Moters teigimu, kaimyninėje valstybėje galima rasti kokybiškų vynų už gana mažą kainą.
„Gero vyno galima rasti ir už 3 eurus su trupučiu, o čia paprastai kainos prasideda nuo 5–6 eurų. Degtinė svetur – apie 10 eurų, čia – 15 eurų“, – vardija moteris.
Kartkartėmis važiuodama įsigyti maisto produktų į Lenkiją, vilnietė Lina taip pat sako nusiperkanti ir tauriųjų gėrimų.
„Nusiperkame didžiosioms šventėms, gimtadieniams ar šiaip pasidėti į spintelę. Tikrai apsimoka užsipirkti urmu ir kai jau prireikia, tiesiog turėti namuose. Tikrai susitaupo bent keliolika eurų“, – tvirtina ji.
Paklaustas apie prekybą alkoholiu pasienyje ir kiek ji populiari tarp lietuvių, M. Zakarka teigia, jog įvertinti tokius duomenis sudėtinga, tačiau paklausa matoma.
„Mes matome, kad ji (prekyba alkoholiu pasienyje – LRT.lt) vyksta. Tai yra akivaizdu kirtus Latvijos ar Lenkijos sieną ir pamačius pirmąsias parduotuves, kurios yra už sienos. Kokie yra to mastai, vėlgi, politikai dar niekaip nesurado (o gal nenori ieškoti) būdo, kaip tuos mastus valstybėje būtų galima apskaičiuoti. Kadangi turime didžiausius akcizus visame regione, natūralu, kad žmonės, ypač gyvenantys pasienyje, tikrai dažnai ne tik alkoholio, bet ir kitų produktų vyksta įsigyti į kaimynines valstybes“, – pažymi M. Zakarka.
Apie tai, kiek alkoholio lietuviai nusiperka už sienos, Statistikos departamentas taip pat nurodo nefiksuojantis.
Anot LAGGIA vadovo, alkoholio kainos pasienyje priklauso nuo jo rūšies ir prekės ženklo. „Tai gali svyruoti nuo kelių iki keliolikos eurų, priklausomai nuo gėrimų, bazinės jų kainos, ar tai vynas, ar alus“, – teigia jis.
Prekės vidutiniškai pigesnės 19 proc.
Ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, apskritai maisto prekės Lenkijoje yra vidutiniškai 19 proc. pigesnės nei Lietuvoje.
Taip pat skaitykite
„Tai masto ekonomija, kaip vadina ekonomistai: didieji prekybos centrai didesniais kiekiais perka prekes ir susidera mažesnes kainas, todėl nemaža dalis bazinių produktų yra pigesni nei kaimyninėse šalyse“, – kiek anksčiau sakė Ž. Mauricas.
LRT.lt primena, kad 2016 metais paskelbti duomenys rodė, jog Lietuva suvartojo daugiausia alkoholio pasaulyje – 16,3 litro gryno alkoholio žmogui. Vėlesniu laikotarpiu alkoholio suvartojimo rodikliai Lietuvoje gerėjo – 2019 m. Lietuvos gyventojai gryno alkoholio suvartojo daugiau nei 3 l mažiau – vienam žmogui teko 12,7 l grynojo alkoholio.
