Vertindami produktų kainas Lenkijoje, kai kurie lietuviai pastebi, kad kainos kyla ir pas kaimynus, todėl važiuoti apsipirkti tik maisto jau neapsimoka. Vis dėlto ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad maisto prekės kaimyninėje šalyje yra 19 proc. pigesnės, todėl kainos dar tikrai nesusilygino.
Pastebi, kad kainos supanašėjo
Neseniai Suvalkuose viešėjusi vilnietė Ieva LRT.lt sako mananti, jog atvykti tik dėl maisto į Lenkiją jau nebeapsimoka. Mergina pastebi, kad maisto produktų kainos čia daugeliu atvejų yra tokios pačios, kaip Lietuvoje, kartais – net didesnės. O štai drabužiai kaimyninėje šalyje, anot jos, yra kur kas pigesni.
„Vienoje iš parduotuvių, kokių yra ir Lietuvoje, mano vaikinas už penkis eurus nusipirko marškinėlius ir tai nebuvo akcinė kaina. Lietuvoje tokie patys marškinėliai kainuoja apie 15–20 eurų. Aš nusipirkau kelnes, jos Suvalkuose kainavo 19 eurų, Lietuvoje – 35 eurus. Kai kurie batai Suvalkuose ir 20 eurų pigesni.
Mano nuomone, Lenkijoje apsimoka pirkti drabužius. Ten sutikti lietuviai taip pat kalbėjo apie tai, jog važiuoti maisto jau nelabai apsimoka, geriau pirkti skalbiklių, ilgesnio galiojimo prekių“, – savo patirtimi dalijasi Ieva.
Grįždama iš kelionės apsipirkti į Lenkiją pasakoja užsukusi ir vilnietė Eglė. Ji taip pat antrina, kad kainos kaimyninėje šalyje jau mažai skiriasi nuo lietuviškų, tačiau kiek pigiau galima įsigyti kai kurių ilgai negendančių maisto prekių.
„Pavyzdžiui, pigesni dribsniai, kruopos, miltai. Aš prisipirkau alyvuogių, nes kainos tikrai mažesnės nei pas mus. Pas mus indelis kainuoja apie eurą, o ten trisdešimt kelis centus. Rūkyta dešra Lietuvoje kainuoja apie 2 eurus, ten nusipirkome už 60 centų. Negaliu pasakyti, kad visa mėsa, bet gaminiai, vytintos dešros ir panašiai, tikrai pigiau.
Buitinės chemijos kainos tikrai tokios pačios, taip pat prieskonių, konservų. Pavyzdžiui, vienų prieskonių indelis kainavo 1,3 euro, Lietuvoje – 1,7 euro, tai čia tikrai ne toks skirtumas, dėl kurio važiuotum pirkti. Galiu pritarti, kad dauguma kainų yra susilyginusios, tik kai kurie produktai pigesni“, – teigia mergina.
Vis dėlto pavienių prekių Eglei pavyko įsigyti ir su 50 proc. nuolaida. „Įstrigo tai, kad sausi pusryčiai, kurie pas mus kainuoja beveik penkis eurus, ten net už didesnį kiekį sumokėjome du eurus su centais. Buvo tokių prekių, kurių tikrai apsimoka pirkti“, – atskleidė ji.
Lenkijoje lankęsis vilnietis Mindaugas taip pat tvirtina, kad prekių kainos jo nesuviliojo. „Tikrai nenustebino, kad būtų pigiau ar panašiai“, – sakė jis. Vis dėlto kai kurie dalykai buvo pigesni: „Vaikiškos tyrelės ten pigesnės – maždaug po 0,80 centų, o Lietuvoje – 1,2 euro.“
Kokios yra kainos?
LRT.lt taip pat nusprendė patikrinti, kokios yra kasdienio vartojimo prekių kainos Lenkijoje, o kiek už tą patį krepšelį būtų išleidžiama Lietuvoje.
Nagrinėjant kainas Lietuvoje ir Lenkijoje, buvo lyginamos kasdienio vartojimo prekių krepšelio – maisto produktų, namų apyvokos prekių – kainos. Pavyzdžiui, pienas, mėsos produktai, duona, kiaušiniai, miltai, bananai, skalbimo milteliai, šampūnas ir pan. Lygintos apytikslės tų pačių produktų kainos be nuolaidos.
Lietuvių pamėgtų Lenkijos prekybos centrų prekių kataloguose matyti, jog, pavyzdžiui, 250 g griežinėliais pjaustyto rūkyto kumpio kainuotų apie 9,99 zloto (2,19 Eur), Lietuvoje – 2,79 euro, kilogramas vištienos krūtinėlės filė – 22,99 zloto (5,04 Eur), Lietuvoje – apie 5,78 euro. Pakuotę pieniškų dešrelių Lenkijoje galima nusipirkti ir už 3,99 zloto (0,88 Eur), Lietuvoje – maždaug 1,19 euro, 800 g kiaulienos faršo Lenkijoje kainuoja apie14,99 zloto (3,29 Eur), Lietuvoje – 3,35 euro.
Peržvelgus pieno produktų kainas, matyti, kad 150 g pjaustyto fermentinio sūrio kaina Lenkijoje siektų apie 3,69 zloto (0,80 Eur), Lietuvoje šią prekę galima rasti ir už maždaug eurą. Kiaušiniai Lenkijoje kainuotų apie 5,99 zloto (1,3 Eur), Lietuvoje – 1,49 euro. Atitinkamai litras pieno – 5,37 zloto (1,2 Eur), Lietuvoje – 1,12 euro, 200 g grietinės kaimyninėje šalyje galima nusipirkti ir už 2,19 zloto (0,48 Eur), Lietuvoje – už 0,75 euro.
Jei kalbėtume apie biriuosius produktus, matyti, jog kilogramas miltų Lenkijoje galėtų kainuoti ir apie 1,29 zloto (0,28 Eur), Lietuvoje – 0,89 euro, 400 g grikių Lenkijoje – 2,39 zloto (0,52 Eur), Lietuvoje – 0,69 euro. Už 500 g makaronų Lenkijoje reikėtų sukrapštyti 1,99 zloto (0,44 Eur), Lietuvoje – 0,59 euro, avižinės kruopos Lenkijoje kainuotų apie 3,99 zloto (0,88 Eur), Lietuvoje – maždaug 0,59 euro.
Už kepalą duonos Lenkijoje reikėtų sukrapštyti 3,19 zloto (0,70 Eur), Lietuvoje – 0,89 euro, batonas kaimyninėje šalyje kainuotų 1,79 zloto (0,39 Eur), Lietuvoje – 0,49 euro, bandelė su įdaru Lenkijoje – 1,49 zloto (0,33 Eur), Lietuvoje – apie 0,3 euro.
Pastebima, jog dalis vaisių ir daržovių Lietuvoje yra net pigesnės nei Lenkijoje. Kilogramą bananų kaimyninėje šalyje galima įsigyti už maždaug 4,99 zloto (1,09 Eur), Lietuvoje – 0,89 euro, kilogramas žaliųjų vynuogių Lenkijoje kainuotų apie 12,99 zloto (2,85 Eur), Lietuvoje – 1,79 euro.
Kilogramas raudonųjų paprikų kaimyninėje valstybėje kainuotų maždaug 9,99 zloto (2,19 Eur), Lietuvoje – 1,39 euro. Kilogramas kopūstų Lenkijoje kainuotų apie 2,99 zloto (0,66 Eur), Lietuvoje – 0,69 euro, kilogramas agurkų – 3,99 zloto (0,88 Eur), Lietuvoje – 0,85 euro, kilogramas bulvių – 2,49 zloto (0,55 Eur), Lietuvoje – 0,75 euro.
Peržvelgus šaldytų pusgaminių kainas Lenkijoje, matyti, kad jos mažai tesiskiria nuo lietuviškų. Šaldyta pica šioje šalyje kainuotų apie 5,99 zloto (1,3 Eur), Lietuvoje – 1,69 euro, šaldyta lazanija – 13,49 zloto (2,96 Eur), Lietuvoje – 2,79 euro, šaldytų koldūnų maišelis atitinkamai kainuotų 4,99 zloto (1,09 Eur), Lietuvoje jų galima įsigyti ir už 1,49 euro.
Kasdien naudojamų pramoninių prekių kainos taip pat panašios: už skalbimo miltelius ar dušo želė Lenkijoje tektų sumokėti apie 6,99 zloto (1,63 Eur), Lietuvoje – 1,49 euro, už šampūną – 17,99 (3,95 Eur), Lietuvoje – 3,65 euro.
Prekės vidutiniškai pigesnės 17 proc.
Ekonomisto Ž. Maurico teigimu, maisto prekės Lenkijoje yra vidutiniškai 19 proc. pigesnės nei Lietuvoje, o bendrai vartojimo prekės pigesnės 17 proc. Jis sako, kad kainos dar tikrai nesusilygino.
Ž. Maurico aiškinimu, Lenkijos zlotas yra ypač priklausomas nuo ekonominių krizių, todėl po koronaviruso sukeltos pandemijos jo vertė kiek pakrito.
„Iki 2009 metų Lenkijoje buvo netgi šiek tiek brangiau nei Lietuvoje. Kai atėjo 2009 metų krizė, Lenkijos zlotas susilpnėjo ir tada išryškėjo atotrūkis, jis augo maždaug iki 2016 metų, vėliau šiek tiek bandė stabilizuotis, bet 2020 metais vėl išaugo. Zlotas turi savybę silpnėti krizių metu. [...] Aišku, prisideda ir infliacija, ji Lenkijoje nemenkai įsisukusi“, – kalbėjo ekonomistas.
Jo tvirtinimu, Lenkijoje daug kas tebėra pigiau. „Tai masto ekonomija, kaip vadina ekonomistai: didieji prekybos centrai didesniais kiekiais perka prekes ir susidera mažesnes kainas, todėl nemaža dalis bazinių produktų yra pigesni nei kaimyninėse šalyse“, – sako Ž. Mauricas.
LRT.lt primena, kad buitinių prekių tinklas „Biedronka“, kuriame ypač mėgsta apsipirkti lietuviai, liepos mėnesį Marijampolės ir Alytaus gatvėmis važinėjo su reklaminiais skydais, raginančiais įsigyti kortelę „Moja Biedronka“ („Mano Biedronka“). Taip pat šių miestų gyventojams buvo dalijami balionai ir padedama užpildyti prašymą gauti lojalumo kortelę. Tokiu būdu kaimyninių šalių piliečiai buvo raginami apsipirkti šiose parduotuvėse.
