LRT ieško sprendimų
Studentai

Verslas

2021.07.08 05:30

Dvi dienos universitete, trys – darbe: Vokietija jaunimo įdarbinimo sėkmės formulę atrado prieš daugybę metų

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.07.08 05:30

Dirbti, kol studijuoji – Vokietija tokią praktiką ne tik skatina, bet savo studentams tai daryti netgi padeda, suteikdama galimybę dalį savaitės dirbti su studijuojama specialybe susijusį darbą, o dalį savaitės – mokytis. LRT.lt kalbintų ekspertų teigimu, tai bene pagrindinė priežastis, kodėl jaunimo nedarbo rodikliai Vokietijoje išliko žemi metų metus, net ir užklupus ekonomikos krizei ar pandemijai.

Ne visoms žmonių grupėms Lietuvoje įsidarbinti lengva, o per pandemiją išaugo ir pažeidžiamų grupių nedarbo lygis, auga ilgalaikių bedarbių skaičius. Beveik ketvirtadalį ilgalaikių bedarbių sudaro jaunimas iki 29 metų. „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kaip kitose valstybėse sprendžiama jaunimo nedarbo problema ir kokie galimi migrantų įdarbinimo būdai Lietuvoje.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Televizijos reportažą apie paramą dirbantiems studentams Nyderlanduose galite žiūrėti čia.

Taip pat skaitykite

Radijo reportažo apie pabėgėlių įdarbinimą Lietuvoje klausykite čia.

Taip pat skaitykite

Šių metų gegužę 17,3 proc., arba 2,979 mln., jaunų žmonių, kuriems dar nėra 25 metų, Europos Sąjungoje buvo bedarbiai, rodo „Eurostat“ duomenys. Euro zonos šalyse šis rodiklis buvo net šiek tiek didesnis ir siekė 17,5 proc. Tai sumažėję rodikliai, kurie balandį ES ir euro zonoje atitinkamai siekė 18,2 proc. ir 18,4 proc.

Vis dėlto Vokietija gali pasidžiaugti visai kitokia situacija – čia jaunimo nedarbas birželį siekė 7,5 proc. ir, kaip rodo EBPO duomenys, tai nėra pirmas kartas, kai Vokietija gali pasidžiaugti itin gerais rodikliais net ir esant sudėtingai situacijai. Vokietijoje nedarbo lygis išlieka žemas jau daug metų, net ir per ar po ekonomikos krizės 2008–2009-aisiais.

„Manau, tai nėra naujas fenomenas – Vokietija visada turėjo žemą nedarbo lygį ir tai skaičiuojama jau dešimtmečiais. Net ir per 2008–2009 metų krizę ar 2020–2021 metais, užklupus pandemijai, situacija nebuvo tokia bloga, kaip kai kuriose kitose šalyse. Tai iš esmės reiškia, kad jauni žmonės gali gana lengvai įsilieti į darbo rinką Vokietijoje“, – LRT.lt teigia Vokietijos darbo rinkos instituto Europos darbo rinkos ekspertas Werneris Eichhorstas.

Vokietijos paslaptis – suteikiamos sąlygos dirbti dar studijuojant

W. Eichhorsto vertinimu, tam bene didžiausią įtaką turi Vokietijoje daug metų taikoma dvejopo lavinimo sistema. Ši sistema taikoma kai kuriose profesinio, koleginio ir universitetinio lavinimo programose, siekiant jaunus žmones įtraukti į darbo rinką.

Ugdymo įstaigos parengia specialias programas ir bendradarbiauja su konkrečiomis įmonėmis, kurios studentus įdarbina. Tuomet studentams suteikiama galimybė dalį savaitės dirbti pagal studijuojamą sritį, o dalį – studijuoti.

„Dauguma jaunų žmonių tai vis dar naudoja kaip pagrindinę priemonę, norėdami įsilieti į darbo rinką. Tokiu būdu jaunam žmogui suteikiamas struktūruotas rengimas, įgyjama darbo patirties. Visa tai sujungiama su edukacija, išsilavinimu. Taigi jie paprastai dalį savaitės dirba, o dalį savaitės mokosi. Tai trunka dvejus ar trejus metus“, – sako W. Eichhorstas.

Anot jo, pozityvu yra tai, kad jauni žmonės gana anksti išmoksta, kaip dirbti konkretų darbą, kaip dirbti komandoje su kolegomis, kaip būti produktyviems: „Dėl to yra didelė tikimybė, kad sėkmingai baigus programą darbdaviai toliau samdys savo buvusius praktikantus nuolatiniam darbui. Savo ruožtu jaunuoliai gali tęsti darbą arba eiti dirbti kitam darbdaviui, jau turėdami išsilavinimą, ir darbdaviai gali žinoti, ko gali tikėtis iš žmonių, įgijusių atitinkamą išsilavinimą.“

W. Eichhorsto teigimu, tokios programos – gana išskirtinis bruožas, būdingas vokiškai kalbančioms šalims: Vokietijai, Austrijai ir Šveicarijai. Tačiau, anot jo, tokią praktiką taiko ir Danija, Šiaurės Italija, kai kurie Prancūzijos sektoriai.

Įžvelgia naudą visoms pusėms

Dvejopą edukaciją, arba vadinamąsias dvigubas studijas, išskiria iš ISM universiteto ekonomikos ir duomenų analitikos programos vadovas profesorius Tadas Šarapovas.

Jo teigimu, nors tokia sistema Vokietijoje bene dažniausiai taikoma, bendradarbiaujant verslo atstovams ir kolegijoms, tokios programos įgyvendinimos ir universitete ar profesinėse mokyklose.

„Iš esmės studentui, norinčiam rinktis tą programą, yra svarbiau pradėti ne nuo mokymosi įstaigos pasirinkimo, bet nuo būsimo darbdavio pasirinkimo. Kitaip tariant, studentas, įsivaizduodamas, kuo nori tapti, kokią kompetenciją įgyti, renkasi įmones, veikiančias toje srityje, ir kandidatuoja į dvigubų studijų poziciją. Tai reiškia, kad jaunas žmogus iš karto pradeda dirbti įmonėje ir mokytis“, – komentuoja T. Šarapovas.

Anot T. Šarapovo, tokia sistema leidžia nuo jauno amžiaus įgyti praktinių įgūdžių. Be to, jaunas žmogus gali specializuotis konkrečioje srityje, kurioje regi savo ateitį.

„Pavyzdžiui, jeigu tai inžinerijos sritis ar gamyba, kad ir automobilių, aktualios įvairios sritys – nuo mechaninės inžinerijos iki elektronikos, automatikos. Pagal pramonės poreikį suformuojamos tam tikros specializacijos, specialybės įvairiose mokyklose. Šios mokyklos turi sąrašus įmonių, į kurias studentai gali kandidatuoti“, – aiškina T. Šarapovas.

Pasak jo, tokia priemonė efektyviai mažina jaunimo nedarbą, nes ji naudinga visoms pusėms: jaunam žmogui suteikiama galimybė stiprinti praktines žinias ir užsidirbti, darbdavys gali ugdyti savo būsimus darbuotojus, o ugdymo sistema sulaukia labai motyvuotų studentų.

Nesant galimybės dirbti, siūloma praktika

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ne visos specialybės Vokietijoje suteikia galimybę rinktis tokias studijas. Kaip minėta, tokia sistema rečiau taikoma universitetuose, kuriuos, W. Eichhorsto teigimu, renkasi vis daugiau jaunų žmonių.

„Vokietijoje pastaruoju metu pastebima tendencija, kad jaunuoliai dažniau renkasi universitetą, o ne profesines programas. Kai kuriose srityse bakalauro laipsnį suteikiančios universitetinės studijos, po kurių galima siekti ir magistro ar net daktaro laipsnio, vis populiaresnės.

Tai siečiau su jaunų žmonių įsitikinimu (kuris yra teisingas), kad dauguma bendrovių aukštesnes, vadovaujamas pareigas suteikia turintiesiems universitetinį, o ne profesinį išsilavinimą. Vis dėlto žmonės, kurie išsilavinimo siekia universitete, nepatenka į nedarbo statistiką, nes jie nėra darbo rinkos dalyviai“, – sako W. Eichhorstas.

Jo aiškinimu, vis dėlto universitetai Vokietijoje neretai suteikia praktikos galimybę. Tokiu būdu taip pat siekiama sudaryti jauniems žmonėms galimybę susipažinti su darbo rinka, potencialiais darbdaviais ir išbandyti save atliekant praktiką.

Į tai dėmesį atkreipia ir T. Šarapovas. Jo teigimu, kai kurie darbdaviai nustato vietų skaičių, kiek praktikantų bendrovė gali priimti. Tokia praktika gali būti remiama ir valstybės lėšomis.

„Įmonės gali, pavyzdžiui, nustatyti tam tikrą kvotą darbo vietų. Tarkime, jos deklaruoja, kad 5 proc. darbo vietų bus skirtos mokymo vietoms arba praktikai atlikti. Tai priklauso nuo Vokietijos žemės ar bendros mokesčių sistemos, yra ir bendri paskatinimai darbdaviams steigti tokias vietas, kurios būtų skirtos praktikai ir apmokymams. Jeigu darbdavys nustatė, kad tam tikras darbo vietų skačius skirtas ugdymui, iš įvairių ugdymo įstaigų studentai pasirenka tas įmones, su kuriomis nori dirbti, įgyti praktinių įgūdžių“, – sako T. Šarapovas.

Jo teigimu, tai nėra toks pat studijų formatas, kaip dvigubos studijos, bet taip pat yra paskata įmonėms, gaunančioms lengvatų, ir pagalba studentams, galintiems įgyti praktinių žinių.

Apie tai kalba ir W. Eichhorstas. Jis priduria, kad vis dėlto Vokietijoje taikomos ir kitos programos, kurios skatina suteikti praktinių įgūdžių jauniems žmonėms. Praėjusiais metais, anot eksperto, darbdaviams buvo skiriamos subsidijos, jeigu šie sukuria specialių vietų, skirtų papildomam mokymuisi, kai pačiam darbdaviui besimokantieji ar nauji darbuotojai nėra reikalingi.

Tokiu būdu, nurodo W. Eichhorstas, į darbo bei ugdymo procesą buvo siekiama įtraukti jaunus žmones, kurie mokyklą baigė per pandemiją.

Gerus rezultatus gali lemti ir Vokietijos pramonės specifika, šeimų verslai

Kaip kitą galimą žemo jaunimo nedarbo lygio priežastį T. Šarapovas nurodo tai, kad Vokietijos pramonėje veikia nemažai specifinių pramonės šakų, kurioms reikalingi specifinių žinių ir įgūdžių turintys ekspertai.

Toks išskirtinis bruožas, tvirtina pašnekovas, didina ir pačios Vokietijos bei įmonių konkurencingumą, todėl bendrovės yra motyvuotos įsitraukti į darbuotojų rengimo procesą.

„Vokietijos ekonomikoje yra daug pramonės šakų, kurios tam tikra prasme yra nišinės, specializuotos, kuriose kuriama aukšta pridėtinė vertė. Tai reiškia, kad žmogui neužtenka mokėti atlikti paprastas operacijas, kurios nereikalauja ypatingų žinių: ką nors išgręžti, frezuoti, sutvirtinti, suveržti. Tai gana nesudėtingi darbai, kurių nesunku išmokti. Paprastai tos kompetencijos reikalauja didesnių žinių ir įgūdžių. Dėl to Vokietijos pramonė turi tam tikrų konkurencinių pranašumų. Dėl šios priežasties darbdaviai suinteresuoti išugdyti darbuotojus, kurie turi unikalią kompetenciją ir prisideda prie pramonės konkurencingumo plėtros“, – paaiškina T. Šarapovas.

T. Šarapovas priduria, kad yra ir kitų priemonių bei priežasčių, kurios lemia itin žemą jaunimo nedarbo lygį Vokietijoje. Kaip vieną iš pavyzdžių jis pateikia tai, kad Vokietijoje gausu smulkių ir vidutinių šeimos verslų, kurių istorija siekia dešimtmečius.

„Paprastai tokie verslai perduodami iš kartos į kartą. Tėvai visuomet suinteresuoti savo šeimos narius ugdyti nuo jaunų dienų ir ruošti verslo perėmimui. Suprantama, jauni žmonės nepradeda nuo vadovaujamų pozicijų. Jie pradeda nuo tų pozicijų, kurios leidžia įgyti kompetenciją ir suprasti verslą. Dažnai būna taip, kad jie pradeda nuo gana žemų pozicijų, kurios reikalauja esminės, gamybinės kompetencijos. Kitaip tariant, yra tas požiūris ir supratimas, kad, norėdamas plėtoti verslą, privalai jį suprasti nuo esminių dalykų“, – kalba T. Šarapovas.

T. Šarapovas taip pat atkreipia dėmesį, kad prieš 20 metų buvo pakeista ir nedarbo išmokų sistema: „Buvo priimtas sprendimas santykinai sumažinti nedarbo išmokas ir ieškoti būdų, kaip paskatinti žmones greičiau įsidarbinti. Vietoj išmokų labai intensyviai buvo plėtojamos įvairios mokymo programos ieškantiesiems darbo.“

Nepaisant efektyvumo, pasirinkimas ne visada populiarus ar net įmanomas

Anot LRT.lt kalbintų ekspertų, minėtos priemonės ir lėmė, kad Vokietija net ir per sunkmečius išlieka tarp valstybių, kuriose jaunimo nedarbo lygis – itin žemas.

Vis dėlto pašnekovai nurodo, kad Vokietijoje taikoma sistema turi tam tikrų trūkumų.

Anot T. Šarapovo, vertinant galimus trūkumus, derėtų atkreipti dėmesį į tai, kiek tokios sistemos įgyvendinimas kainuoja valstybei ir kaip tos sąnaudos paskui atsiperka. Vis dėlto jis svarsto, kad sistema turėtų veikti gana efektyviai, nes taikoma jau daug metų.

W. Eichhorstas teigia, kad dvejopos edukacijos sistema susiduria su tam tikrais iššūkiais, išlaikant jos populiarumą. Ji turi būti patraukli ne tik tiems žmonėms, kurie domisi profesiniu išsilavinimu ar amatais.

„Dėl šios priežasties vis dažniau pasitaiko kombinacija tarp šio antrinio lygio profesinio lavinimo ir bakalauro studijų – tuo pat metu žmonės gali įgyti du išsilavinimus, du diplomus – profesinės ugdymo įstaigos ir universiteto – per dvejus ar trejus metus. Bendrovės taip pat save padaro patrauklesnes, suteikdamos galimybę įgyti dvejopą išsilavinimą“, – tvirtina W. Eichhorstas.

Jo pastebėjimu, keblumų kelia ir šios sistemos pritaikymas skirtingose srityse. Pačioje Vokietijoje tokia sistema populiaresnė išlieka tarp siekiančiųjų profesinių mokymo ar tradicinių specialybių studentų, pavyzdžiui, besirenkančiųjų amatą. Vis dėlto siekiantieji universitetinio išsilavinimo ar besirenkantieji naujas sritis, pavyzdžiui, informacines technologijas, nurodo W. Eichhorstas, dažniau priversti rinktis atlikti praktiką.

Jis taip pat priduria, kad dvejopos edukacijos sistema Vokietijoje sunkiai prieinama vyresniems žmonėms.

„Karjeros pradžioje žmonės labai atsargiai ir atsakingai mokosi, bet, jeigu vėliau pasitaiko pokyčių ar dėl kokių nors priežasčių jiems reikia įgyti kitą specialybę, tai padaryti gana sudėtinga, nes Vokietijos sistema sutelkta į pradinį profesinį mokymą. Tai sritis, kurioje Vokietijos sistema vis dar patiria sunkumų, – svarbu per daug nesusiaurinti specializacijos, o parengti žmones, kurie darbo rinkoje galėtų išlikti ateinančius 30–40 metų“, – tvirtina W. Eichhorstas.

Pritaikyti kitose šalyse galima, bet rezultatų tektų laukti kelerius metus

ISM universiteto profesoriaus T. Šarapovo vertinimu, Vokietijos praktika yra universali ir galėtų būti pritaikyta ir kitose šalyse. Vis dėlto jis priduria, kad jos efektyvumą lemtų pats pritaikymas, o rezultatai būtų matomi tik po ilgesnio laiko.

„Tas studijų modelis yra universalus ir tinka tiek vadinamosioms tradicinėms, senosioms profesijoms, tiek toms, kurios susijusios su dirbtiniu intelektu, robotizacija, kompiuterių programavimu“, – tvirtina T. Šarapovas.

W. Eichhorstas pabrėžia, kad sistema nėra taip lengvai pritaikoma, ir tvirtina, kad rezultatai būtų pastebimi tik po kelerių metų.

„Tam reikia mobilizuoti ir motyvuoti jaunus žmones, mobilizuoti ir integruoti darbuotojus. Taip pat tai yra viešoji sistema, kurią reikia valdyti, palaikyti ilgalaikėje perspektyvoje. Tai Vokietijos ekonomikos sistemos evoliucijos dalis, kuri negali būti lengvai sukuriama per kelerius metus“, – sako W. Eichhorstas.

Jo teigimu, daug lengviau galėtų būti pritaikoma praktikos sistema, kai studentai dalį studijų skiria praktikai konkrečioje bendrovėje. Tokiu būdu studentai gali susipažinti su praktine darbo dalimi, darbo rinka ir nebūna nuo jos atitrūkę.

„Pastarasis variantas galėtų būti labiau pritaikomas kitose šalyse. Tam universitetai turėtų labiau atsiverti privačiajam sektoriui ir suteikti studentams tam tikrą laiką, skirtą darbui, arba lankstesnį studijų grafiką, kad studentai galėtų dirbti ne tik restoranuose, bet ir pasirinktose srityse. Tai būtų naudinga ir tiems, kurie turi tikslą siekti daktaro laipsnio, karjerą kreipti link rimtos akademinės veiklos“, – sako W. Eichhorstas.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.