LRT ieško sprendimų
„Carito” užsieniečių integracijos centras

Verslas

2021.07.07 15:59

Susidurdami su darbuotojų trūkumu, darbdaviai siūlo išeitį – įdarbinti daugiau pabėgėlių

Marius Jokūbaitis, LRT RADIJAS, LRT.lt2021.07.07 15:59

Migrantai iš Artimųjų Rytų Lietuvoje darbdavių yra laukiami. Kai kurios įmonės, įdarbinusios sirus ar irakiečius, tik teigiamai atsiliepia apie juos. Tačiau jų kelyje į darbo rinką – daug kliūčių, o perkvalifikavimo sistema sukurta tik lietuviams, sako ekspertai. Susidurdami su darbuotojų trūkumu, darbdaviai siūlo leisti integruotis irakiečiams, kurie kasdien atvyksta iš Baltarusijos pusės, tačiau nė vienam jų nesuteiktas prieglobstis, todėl bus siekiama juos grąžinti namo. 

Ne visoms žmonių grupėms Lietuvoje įsidarbinti lengva, o per pandemiją išaugo ir pažeidžiamų grupių nedarbo lygis, auga ilgalaikių bedarbių skaičius. Beveik ketvirtadalį ilgalaikių bedarbių sudaro jaunimas iki 29 metų. „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kaip kitose valstybėse sprendžiama jaunimo nedarbo problema ir kokie galimi migrantų įdarbinimo būdai Lietuvoje.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Televizijos reportažą apie paramą dirbantiems studentams Nyderlanduose galite žiūrėti čia.

Taip pat skaitykite

Sirui – politinis prieglobstis

Trečiadienio rytas Vilniaus Kalvarijų gatvėje. Šalia vieno namo lūkuriuoja žmogus. Užkalbinu. Prisistato Petrdinu.


Siras, atvykęs iš Alepo. Čia gavo politinį prieglobstį ir dirba vienoje užkandinėje. Bendrauti su juo sudėtinga, nes pasako vos vieną kitą žodį angliškai. Tačiau iš nuotrupų suprantu – jo namus Alepe susprogdino Sirijos arba Rusijos lėktuvai, o čia jis gyvena su šeima. Lietuvą giria už jos žmones.

„Žmonės labai malonūs“, – sako jis.

Petrdinu prisistatęs vyras lūkuriuoja šalia „Carito“ užsieniečių integracijos centro. Čia vis užsuka pabėgėliai, nes centre dirba teisininkai, savanoriai, konsultantai. Pabėgėliams čia specialistai padeda rasti darbą, darbdavius.

Čia sutinku ir „Carito“ užsieniečių integracijos programos specialistą Kęstutį Danielių Rimkevičių, kuris tiesiogiai dirba su darbo ieškančiais pabėgėliais.

„Nemažai jis čia turi reikalų. Dirbo Vilniuje pas savo tautietį“, – užsimena K. D. Rimkevičius.

Kalba – tik viena iš kliūčių

Petrdinas iš Alepo gatvėje laukia vertėjo – jį aptinku viename kabinete, čia jis padeda versti pabėgėliams pokalbį su teisininke.

Užsieniečių integracijos centro atstovas K. D. Rimkevičius pasakoja, kad kalba pabėgėliams – ko gero, didžiausia kliūtis ieškant darbo.

„Panašiai galima pasijusti arabakalbėse valstybėse, kai moki tik lietuvių kalbą. Jiems čia yra didžiausia problema, nes ekonominės logikos žiūrintys darbdaviai klausia, ar jie gali susišnekėti“, – pasakoja K. D. Rimkevičius.

Panašiai galima pasijusti arabakalbėse valstybėse, kai moki tik lietuvių kalbą.

K. D. Rimkevičius

Beje, dalį darbdavių, pasak K. D. Rimkevičiaus, vilioja subsidijos, kiti tiesiog ieško pigios darbo jėgos.

„Vieniems aktualus subsidijavimas, kai mokama už įdarbintą pabėgėlį. Didelėms įmonėms svarbu, kad žmogus galėtų susikalbėti, paaiškinti, ką jis turi dirbti. Bet visos siūlomos pozicijos – žemos, su mažais atlyginimais“, – pasakoja „Carito“ atstovas.

Pastebima, kad minimali alga mažai domina ir pabėgėlius. Pavyzdžiui, nuomojant butą Vilniuje jiems mažai kas belieka iš algos.

„Daugumoje tų darbo vietų yra siūloma minimali alga. Ir pabėgėliams tai nėra patrauklu, nes viskas atiduodama už būsto nuomą“, – sako jis.

Perkvalifikuoti pabėgėlius – sunku

Tai ne vienintelė priežastis, kodėl pabėgėliai Lietuvoje vis dar menkai integruojasi į darbo rinką. Lietuviška perkvalifikavimo sistema yra sukurta lietuviams, o ne užsieniečiams, pasakoja pašnekovas. Tad rasti perkvalifikavimo kursus anglų kalba beveik neįmanoma, teigia K. D. Rimkevičius.

„Sistema pritaikyta lietuviams, o ne pabėgėliams. Nes jei nori įgyti papildomą profesiją, atsiranda reikalavimas dėl išsilavinimo. Jei tavo namą sugriovė, tai diplomo, ko gero, neišsinešei. Sunku gauti kursus Lietuvoje, nes lietuviškai nekalbančiųjų negalima apmokyti. Tai sisteminė klaida, nes mes priimame tuos žmones, bet paskui paliekame likimo valiai“, – dėsto pašnekovas.

Kalvarijų gatvėje sutiktam Petrdinui savotiškai pasisekė. Atvyko iš karo nuniokotos šalies, čia gavo politinį prieglobstį, rado darbą, kurį išmano. Nors angliškai beveik nekalba, rytietiškus užkandžius moka paruošti.

Nelegaliai sieną kirtę migrantai į darbo rinką neįsilies

Į Lietuvą kone kasdien iš Baltarusijos atvykstantys migrantai artimiausiu metu į darbo rinką tikrai neįsilies. Nė vienam iš beveik 700 sieną kirtusių migrantų nėra suteiktas pabėgėlio statusas. Mūsų valstybė juos pripažįsta kaip ekonominius pabėgėlius, taigi teoriškai turi teisę juos išsiųsti atgal į jų tėvynes, jei Baltarusija nepriima.

Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė paaiškina, kodėl jiems nesuteikiamas prieglobstis.

„Vakar 75 galutiniai sprendimai buvo nesuteikti politinio prieglobsčio. Jiems niekas negresia tose šalyse, iš kurių atvyko. Niekas jų nepersekioja, jiems nekyla grėsmė dėl karo“, – sako E. Gudzinskaitė.

Taigi beveik 700 migrantų bus stengiamasi grąžinti į jų kilmės šalis.

„Jie turės būti grąžinti, daugiausia atvejų į Iraką. Tačiau išsiuntimas nėra paprastas procesas, tam bus skiriamos didelės pajėgos. Bus kalbamasi su Irako atstovybėmis, siekiant nustatyti tų asmenų tapatybę“, – aiškina Migracijos departamento vadovė.

Ragina leisti integruotis

Tačiau pabėgėlius įdarbinantys verslininkai sako, kad būtų klaida atvykėlius tik izoliuoti ir neleisti integruotis. Darbo rinka kaista nuo darbuotojų trūkumo.

Restoranų tinklo „Jurgis ir drakonas“ vadovė Odeta Bložienė sako, kad valstybė turėtų leisti šiems žmonėms dirbti ir užsidirbti Lietuvoje, net jei jų čia liks tik mažuma. Bet be politinio prieglobsčio nieko nepadarysi.

Tai yra lojalūs, darbštūs, motyvuoti žmonės. Manau, ir pačiam kolektyvui yra sveika dirbti tarp žmonių iš kitų kultūrų.

O. Bložienė

Restoranuose „Jurgis ir drakonas“ pabėgėliai pradėjo dirbti prieš šešerius metus.

„Pradėjome įdarbinti pabėgėlius, nes susidūrėme su darbo jėgos stygiumi. Mūsų pagrindinis akcininkas sako, kodėl jiems nepadėjus, o kartu ir sau“, – pasakoja O. Bložienė.

O. Bložienė galėtų ilgai įrodinėti, kodėl reikia atverti duris migrantams, net jei jie nebėga nuo karo. Verslininkė čia mato kelis naudos aspektus: darbo rinka bent iš dalies išspręstų darbuotojų trūkumo problemą, be to, lietuvių kolektyvams sveika įsileisti kitos kultūros žmonių.

Vienu metu picerijose dirbo per dešimt pabėgėlių – sirai, irakiečiai, kurie turėjo leidimus gyventi. „Tai yra lojalūs, darbštūs, motyvuoti žmonės. Manau, ir pačiam kolektyvui yra sveika dirbti tarp žmonių iš kitų kultūrų“, – sako ji.

Stebisi biurokratizmu

Pokyčių reikia čia ir dabar, sako verslininkė. Ji stebisi, kad vis dar reikia įrodinėti valstybei, jog tau tikrai reikia picų kepėjo iš Šri Lankos, nes lietuviai dirbti nenori.

„Turi įrodinėti, kad picų kepėjas turi diplomą, tačiau mūsų mokymų pakanka, kad jis dirbtų čia. Buvo daug popierizmo, reikėjo daug prašymų pildyti. Bet svarbiausia – reikėjo įrodyti, kad mes tikrai kitur nerandame picų kepėjo. Tad biurokratizmas tikrai nepadeda“, – pasakoja O. Bložienė.

Biurokratizmas tikrai nepadeda.

O. Bložienė

Be to, situacija kartojasi, kai vėl ima trūkti darbuotojų, todėl, jos nuomone, pabėgėliais būtų galima iš dalies išspręsti šią problemą.

Nesigailėjo nė dėl vieno

Jonavoje veikianti gamykla „Baldai jums“ vienu metu buvo tapusi didžiausiu darbdaviu pabėgėliams Baltijos šalyse. Galbūt dėl to, kad pabėgėlių centras Rukloje yra visai netoli. Ilgametis šios įmonės vadovas Alfonsas Meškauskas teigia, kad nebuvo nė vieno darbuotojo, dėl kurio gailėtasi.

„Buvo teigiama patirtis. Nebuvo nė vieno, dėl kurio būtume apsirikę. Aišku, tuo metu gal dalis žmonių jų šalinosi, nenorėjo įdarbinti, tad mes buvome tie drąsiausi, kurie nusprendė juos priimti“, – prisimena jis.

Verslininkas sako galintis šiandien priimti pabėgėlius, tačiau mano, kad turi būti atranka. Pasak A. Meškausko, pabėgėlių būna labai įvairių, tad ne visi prisitaikytų prie darbo rinkos. Jo nuomone, dėl dabartinės socialinių pašalpų sistemos sunku rasti darbuotojų, todėl pabėgėliai būtų išeitis.

Reikia politinės valios

Viskas prasideda nuo politinės valios, nes be jos visas pabėgėlių integracijos mechanizmas stringa, įsitikinęs „Carito“ užsieniečių integracijos programos specialistas K. D. Rimkevičius.

„Matyti politinės valios trūkumas. Jei jau priimame, tai ne tik finansiškai reikia padėti. Turi būti pabėgėlių kalbinė ir profesinė integracija, tik tam reikia politinės valios“, – minėjo „Carito“ užsieniečių integracijos centro specialistas.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros atliktas tyrimas dėl pabėgėlių integracijos parodė, kad 56 proc. Lietuvoje gyvenančių pabėgėlių įdarbinimą vertina kaip savo integracijos šalyje prioritetą.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.