Verslas

2021.06.21 18:54

Bandymas papirkti Seimo narį apnuogino realybę: azartinių lošimų įstatymų rengimą agresyviai siekia kontroliuoti verslininkai

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.06.21 18:54

Praėjusią savaitę Matas Maldeikis viešai pranešė apie bandymą jį papirkti, esą Mindaugo Puidoko padėjėjas siūlė 50 tūkst. eurų kyšį. Iki šiol pats M. Puidokas daugiau pasakojo, kaip STT agentai, darę kratą jo kabinete, panaudojo jėgą, o ne apie galimą kyšį. Penktadienį STT pranešė, kad išklausius Seimo kanceliarijos darbuotojus, kurie buvo pakviesti dalyvauti kratoje, peržiūrėjus M. Puidoko advokato filmuotą medžiagą, prieita prie išvados, kad M. Puidoko teiginiai apie panaudotą neproporcingą jėgą neatitinka tikrovės.

O štai M. Puidokas, susipažinęs su teisėsaugininkų reikalavimais, užsidarė tualete ir buvo pagrindo manyti, kad galėjo iš mobiliųjų telefonų ištrinti tyrimui reikšmingą informaciją. Kadangi telefonų jis nesutiko atiduoti, pareigūnams teko panaudoti jėgą, kuri buvo proporcinga Seimo nario veiksmams.

Dėl melagingos informacijos STT kreipėsi į Seimo etikos sargus. Kol kas įtarimai pateikti dviem asmenims: M. Puidoko padėjėjui Kęstučiui Motiečiui ir verslininkui Samoilui Kacui. Tačiau ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai užsimena, kad bylos dalyvių teisinis statusas gali keistis.

Savaitė. Už vienybės fasado – nesutarimai dėl Kinijos: taip vertinamas Bideno ir ES lyderių susitikimas

Seimo naujoką Matą Maldeikį azartinių lošimų verslo banginiai išbandė pinigų vilione – siūlė 50 tūkst. eurų premiją už poveikį kolegoms seime. Maždaug tiek eilinis Seimo narys gautų algos į rankas per dvejus metus.

„Jie įsivaizdavo, kad tai yra man dalis, su kuria jie mane nupirktų, kad aš pats palaikyčiau ir įtakočiau bent dalį savo frakcijos narių, nes jiems reikėjo, kad kai ateis tas klausimas į frakciją, kad jis būtų vienaip ar kitaip pristatytas“, – sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys M. Maldeikis.

Lietuvoje azartinių lošimų rinkoje veikia trys tarpusavyje konkuruojančios verslo grupės.

Lietuvos lošimų verslo asociaciją sudaro užsienio kapitalo lošimų operatoriai „Olympic Casino Group Baltija“, „Lošimų strateginė grupė“ (Betsafe) ir „Baltic Bet“ (Optibet), užsiimanti lošimo namų, internetinio kazino, lažybų, lošimų automatų verslu.

Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacijai vadovauja Samoilas Kacas, kurio įmonė „Tet-a-Tet“ yra lošimo automatų lyderė. Kalbama, kad drauge veikia ir lošimų, lažybų ir interneto verslo gigantas „TOP sport“.

Trečioji – Lietuvos loterijų asociacija, kuriai priklauso garsioji „Olifėja“, jos didesnę pusę akcijų valdo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

M. Maldeikis sako, kad azartinius lošimus organizuojantys verslininkai už 50 tūkst. prašė organizuoti Seime Azartinių lošimų įstatymo pataisą, kad nebūtų įvesta griežta gaunamų pajamų apyvartos kontrolė. Būtent apie šį bandymą paveikti politikas pranešė STT.

„Kalba yra apie prijungimą prie tam tikros sistemos, kur tu gali matyti, kiek pinigėlių įkrenta į vieną ar kitą automatą, – paaiškina M. Maldeikis. – Šiuo metu mes turime, kaip aš suprantu, tik tai, ką šios organizacijos pasako, kad tiek pas juos pinigų atėjo, tiek jos ir moka valstybei mokesčių.“

Seimas 2017 m. priėmė Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kurios įpareigojo lošimų organizatorius iki šių metų lapkričio visus lošimo automatus sujungti į elektroninę kontrolės sistemą, sutrumpintai LAKIS, taip pat filmuoti prie lošimo stalų įmokėtų sumų ir žetonų inventorizaciją.

Analogiškas kontrolės sistemas turi kaimyninės Danija, Norvegija, Švedija, Estija, Latvija. Tačiau Lietuvos verslininkai ėmėsi žingsnių, kad LAKIS įdiegimas būtų atidėtas trejiems metams.

„Lobistinės organizacijos labai agresyviai veikė, siekdamos atidėti įsigaliojimą, nes Biudžeto ir finansų komitete esame gavę ne vieną raštą tuo klausimu, ne vienas Seimo narys yra kalbėjęs su manimi apie tai, ar yra galimybė atidėti šios sistemos įsigaliojimą“, – sako komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Dėl to gruodį į Seimą kreipėsi Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, o kovą – S. Kaco vadovaujama Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija.

Negana to, S. Kacas penkis kartus rašė prezidentui: prašė vetuoti Loterijų įstatymo bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimus. Verslininkas siūlė suvalstybinti loterijų verslą, steigti Nacionalinę loteriją ir jos valstybinį paramos fondą. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija konstatavo, kad S. Kacas vykdė neteisėtą lobistinę veiklą. Dabar jo veiklą – ir, panašu, ne tik jo – tiria prokurorai ir STT.

Tuo metu Seime viena po kitos radosi įstatymų pataisų iniciatyvos. Gegužę parlamentas uždraudė skatinti azartinius lošimus ir tokia įstatymo pataisa netiko lošimo automatų, lažybų, kazino ir panašiam verslui.

Vos ne tuo pačiu metu pritarta po pateikimo kitoms įstatymo pataisoms. Jos palies loterijų verslą, o čia jau garsiosios „Olifėjos“ interesai. Pradiniame variante loterijų organizatoriams mokesčio tarifą siūloma didinti nuo 5 iki 10 procentų. Tada susirūpino Tautinio olimpinio komiteto vadovė Daina Gudzinevičiūtė.

„Gudzinevičiūtė <...> labai aiškiai įvardijo, kad ji nenori, kad tos pataisos būtų svarstomos“, – sako Darbo partijos frakcijos Seime narys Andrius Mazuronis.

Pati D. Gudzinevičiūtė sako tiesiog susirūpinusi neigiamomis įstatymo pasekmėmis: „Tikrai nieko neprašiau ir nesiūliau. Tiesiog bandžiau išsakyti tą nerimą ir nuogąstavimą, kokias pasekmes prastas gali turėti tas įstatymas.“

Tautinio olimpinio komiteto duomenimis, azartinių lošimų verslas valstybei sumoka mokesčių tiek pat, kiek ir loterijos, nors loterijų apyvarta per metus siekia maždaug 106 mln, o lošimų verslo – daugiau nei milijardą. D. Gudzinevičiūtė tvirtina, kad jeigu bus priimtas pirminis įstatymo pataisų variantas, loterijos mokėtų keturis kartus daugiau nei azartiniai lošimai.

„Man atrodo, kad daug skaidresnis ir efektyvesnis būdas būtų, jei loterijų organizatoriai mokėtų visus mokesčius į biudžetą, ir mokesčių mokėtojai tada remtų sportą per biudžetą, – mano M. Majauskas. – Tai yra, valstybinės institucijos finansuotų sportą.“

Tuo metu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas pateikė dar vieną variantą: mokestis loterijoms liktų nepakeistas, o štai azartinių lošimų organizatoriai turėtų gerokai patuštinti kišenes.

A. Matulo pateiktais skaičiavimais, pakėlus mokesčius azartiniams lošimams, valstybės biudžetas papildomai surinktų penkis kartus didesnę sumą nei dabar: nuo 11,9 mln. iki 65,6 mln. eurų per metus.

A. Matulas neslepia, kad šią įstatymo pataisą parengė drauge su Lietuvos loterijų asociacija, kurioje pirmu smuiku griežia „Olifėja“.

Tuo metu M. Majauskas ketina reformuoti azartinių žaidimų verslą iš esmės. Anot politiko, nėra normalu, kai trys azartinių lošimų organizatoriai užima net 90 proc. nuotolinių žaidimų rinkos.

„Taip yra todėl, kad įstatyme yra įrašyta nuostata, kad tu gali organizuoti nuotolinius žaidimus tik tada, jeigu turi 20 fizinių punktų. Tokios nuostatos nėra niekur ES ir klausimas, ar apskritai yra pasaulyje“, – sako Seimo narys.

Taip pat planuojama įvesti licencijas ir nustatyti, kad tie, kas nori užsiimti šiuo verslu, turės įsigyti licenciją: už kazino – 300 tūkst. eurų, nuotolinius lošimus – pusė milijono, o kazino, nuotolinius lošimus ir bingo saloną – milijonas eurų. Šiuo metu, norint gauti leidimą, užtenka susimokėti 1200 eurų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.