Verslas

2021.03.23 10:23

Lietuvos bankas gerina BVP prognozę: šalies ekonomika 2021 m. augs 2,9 proc.

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.03.23 10:23

Šalies ekonomika 2021 m. augs 2,9 proc., o 2022 m. net 5,1 proc. Nedarbo lygis 2021 m. pasieks 8,4 proc., o vidutinis darbo užmokestis turėtų augti 6,3 proc., prognozuoja Lietuvos bankas. 

Pagal pagrindinį scenarijų, šalies ekonomika 2021 m. turėtų augti 2,9 proc., o 2022 m. net 5,1 proc.

Remiantis palankiausiu scenarijumi, ekonomika 2021 m. augs 3,8 proc., o 2022 m. 6 proc. Remiantis pesimistine prognoze, ekonomika 2021 m. augs 1,1 proc., o 2022 m. 1,1 proc.

„Scenarijų išsipildymas priklausys nuo vakcinavimo tempų“, – pristatydamas BVP prognozes sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Jis pridūrė, kad pesimistinė BVP prognozė neturėtų realizuotis.

Remiantis pagrindine prognoze, nedarbo lygis 2021 m. pasieks 8,4 proc., o 2021 m. sumažės iki 7 proc. Tuo metu darbo užmokestis šiais metais turėtų augti apie 6,3 proc., o 2022 m. – 5,5 proc.

„Bendra žinutė būtų tokia, kad visi skaičiai, lyginant su gruodžio mėn. prognoze, yra pagerinti. Tiek BVP, tiek privatus vartojimas, investicijos, darbo užmokesčio augimas. (...) Gerėjanti tarptautinė aplinka, viešųjų finansų injekcijos, gerėjantys rodikliai atskiruose ekonomikos segmentuose leidžia gerinti prognozes lyginant su gruodžio mėnesio prognoze“, – pažymėjo V. Vasiliauskas..

Lietuvoje infliacija ir toliau išliks nuosaiki, 2021 m. sieks 1,6 proc., o 2022 m. 1,9 proc.

„Tikrai nesitikime didelės infliacijos. Kalbėdamas apie didelę infliaciją aš kalbu apie kainų stabilumo tikslą, kuris turėtų būti apie 2 proc. Tai gerokai didesnės negu 2 proc. metinės infliacijos mes neprognozuojame“, – sako Lietuvos banko vadovas.

LRT.lt primena, kad bankas „Luminor“ prognozuoja, kad 2021 m. Lietuvos BVP augs 1,8 proc., 2022 m. apie 5,5 proc.

Indėliai augo kaip ant mielių

V. Vasiliauskas pažymėjo, kad indėlių lygis bankuose praėjusiais metais augo beveik 30 proc., o tai yra didžiausias augimo tempas nuo 1990 m.

Indėliai Lietuvos bankuose 2021 m. sausio 1 d. siekė 31,9 mlrd. eurų, ir buvo 6,9 mlrd. didesni nei 2020 m.

„Indėliai augo visuose trijuose segmentuose. Tik įmonių lėšos bankuose, tiek gyventojų indėliai, tiek ir valdžios sektoriaus indėliai. Tiesa, verta pastebėti, kad tik keliolika procentų indėlių yra terminuoti. Visi kiti yra einamieji indėliai. Jie gali pajudėti iš bankų bet kada“, – sako V. Vasiliauskas.

Gyventojų indėliai 2021 m. sausio mėnesį bankuose siekė 18 mlrd. eurų ir buvo 3 mlrd. eurų arba 20,2 proc. didesnei nei ankstesniais metais. Įmonių indėliai siekė 9,5 mlrd. eurų ir buvo 2,6 mlrd. eurų arba 37,8 proc. didesni nei ankstesniais metais. Valdžios sektoriaus indėliai siekė 3,6 mlrd. eurų ir buvo 1,2 mlrd. eurų arba 47,9 proc. didesnis nei praėjusiais metais.

2020 m. išduota mažiau paskolų

Praėjusiais metais bankų skolinimas gyventojams augo, o įmonės – mažėjo. Bendrai paskolų portfelis 2020 m. siekė 19,6 mlrd. eurų ir buvo 0,9 mlrd. eurų arba 4,4 proc. mažesnis nei ankstesniais metais.

Paskolos gyventojams 2020 m. siekę 10,9 mlrd. eurų ir buvo 0,7 mlrd. eurų arba 6,6 proc. didesnės nei ankstesniais metais. Didžiąją paskolų dalį gyventojams sudarė būsto kreditai. Tuo metu paskolų įmonės portfelis sudarė 7,8 mlrd. eurų ir buvo 1,4 mlrd. eurų arba 15,2 proc. mažesnis nei ankstesniais metais.

„Akivaizdu, kad namų ūkių paskolų padidėjimas nesugebėjo atsverti paskolų įmonėms sumažėjimo“, – aiškina V. Vasiliauskas.

Bankų pelnai mažėjo

V. Vasiliauskas pažymėjo, kad bankų pelnas 2020 m. siekė 280 mln. eurų ir buvo 54 mln. eurų mažesnis nei 2019 m. (334 mln. eurų).

„Pelno mažėjimo priežastys yra susijusios su bankų likvidžių lėšų laikymu centriniame banke. Būtent jie už tuos indėlius mums moka. Taip pat neveiksnių paskolų didėjimas yra natūralus veiksnys (pajamų mažėjimo). Na ir 1,6 proc. sumažėjo bankų grynosios paslaugų ir komisinių pajamos“, – priežastis, kodėl bankai 2020 m. uždirbo mažiau, vardijo V. Vasiliauskas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kapitalo ir likvidumo reikalavimus bankai vykdė su didele atsarga, todėl jie yra tinkamai pasirengę atremti ekonomikos šokus.

Lietuvos bankas pažymi, kad bankų paskolų portfeliai gana atsparūs COVID-19 sukeltai krizei. Namų ūkių neveiksnių paskolų skaičius sumažėjo nuo 2,1 proc. 2019 m. iki 1,9 proc. 2020 m. Tuo metu įmonių neveiksnių paskolų skaičius padidėjo nuo 2,9 proc. 2019 m. iki 3,5 proc. 2021 m.

„Neveiksnių paskolų vidurkis nekelia kažkokių susirūpinimų. Tik noriu priminti, kad prieš daugiau nei dešimtmetį įvykusios krizės metu neveiksnių paskolų portfelis siekė apie 19 proc. Tai dabar, kada turime tarp 2–3 proc., tai skirtumas yra akivaizdus.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt