Europos Komisija prognozuoja, kad po 30 metų kas antras Lietuvos gyventojas bus vyresnis kaip 50 metų. Analitikai sako, kad sensta daugelio šalių visuomenės, bet Lietuvoje bėda ta, kad žmonės, nors gyvena ilgiau, sirgti ima anksčiau. O turintys sveikatos ir noro dirbti – neturi tam reikiamų kompetencijų.
Situacijai pakeisti, analitikai sako, būtina politikų lyderystė, kad pensininkus jie laikytų ne išlaikytiniais, o ekonomikos potencialu.
Požiūris į vyresnio amžiaus žmogų keičiasi, bet, analitikai sako, ne taip sparčiai, kaip turėtų. Lietuva sensta – per du dešimtmečius vyresnio amžiaus asmenų skaičius padvigubėjo, bet stereotipai lieka, pavyzdžiui, kad senas darbuotojas nėra geras arba yra ligotas.
Analitikai tikina, kad tiesos čia yra – ilgėjant gyvenimo trukmei, sveiko gyvenimo trukmė trumpėja.
„Vidutiniškai gyvename 76 metus, tačiau tik 58-erius iš jų esame sveiki ir nevaržomi ligų. Europos Sąjungoje šis amžius siekia 64 metus sveiko gyvenimo“, – tikina STRATA vyresnioji politikos analitikė Indrė Pusevaitė.
O vyresni žmonės, turintys sveikatos, anot I. Pusevaitės, gali dirbti ne visus darbus. Bet ne dėl to, kad nenorėtų, o todėl, kad jų įgūdžiai pasenę arba neliko jų profesijų poreikio.
„Jau labai greitai pajusime didelį šoką darbo rinkoje. Per dešimtmetį žmonės, kuriems dabar yra 58 metai, išeis į pensiją. Jų yra daugiau nei 40 tūkst. Tuo metu į darbo rinką ateis dabartiniai penkiolikmečiai, kurių yra apie 25 tūkst.“, – teigia ji
Dabar 10 dirbančiųjų dabar tenka trys pensininkai. Po 30 metų (2050 metais) pensininkų teks dvigubai daugiau – šeši. Tai – milžiniškas krūvis socialinei sistemai. Dalį situacijos esą sutvarkys pati rinka – patys būdami vyresni darbdaviai samdys vyresnius darbuotojus, mokės jiems didesnes algas, o kadangi trečdalis klientų bus vyresni, keisis prekės, paslaugos. Bet analitikų teigimu, nesnausti turėtų ir politikai.
71-erių ponia Rima sako, kad pensininkai tikrai gali būti reikalingi.
„Kad nebūtų ką veikti pensijoje, to nėra. Tik reikia norėti ir mokėti. Nuo pačių žmonių priklauso. Yra, nesakau, gal kam tikrai blogai, kaimuose gal. Bet, jeigu tu dar rankas, kojas turi, turi galvą ant pečių, tu kažką atrasi“, – sako pensininkė.
Analitikai sako, įvairių programų ir strategijų begalė, tik nėra tęstinumo. Valstybė turėtų visas investicijas planuoti, galvojama apie 60-čius ir vyresnius tam, kad jie ilgiau išliktų sveiki, jiems būtų paprasta mokytis ir studijos nekainuotų.
Tada sidabrinė ekonomika esą neš naudos, nes vyresnių pirkėjų galia – didžiulė. Inovacijų centro departamento vadovės Giedrės Ramanauskienės teigimu, pensininkai Europoje saviems poreikiams per metus išleidžia beveik 4 trilijonus eurų.
