Verslas

2020.03.31 18:28

Seimas neskuba gelbėti verslo: balsavimas dėl subsidijų atidedamas iki kito Seimo posėdžio

atnaujinta 20.35
Jonas Deveikis, LRT.lt 2020.03.31 18:28

Seimas nepriėmė sprendimo dėl galimybės keisti subsidijų išmokėjimo tvarkos bei dydžių, jei darbuotojas bus siunčiamas į prastovą. Kol kas lieka galioti pirminis Vyriausybės siūlymas – į prastovą išėjusiems asmenims valstybė dengs 60 proc. atlyginimo.

Antradienio vakarą Seimas nepriėmė sprendimo dėl Vyriausybės naujai siūlomų subsidijų dydžių į prastovą išėjusiems darbuotojams didinimo.

„Valstiečių“ partijos atstovė Guoda Burokienė prieš įstatymo priėmimą, frakcijos vardu paprašė pertraukos iki kito balsavimo (už siūlymą klausimą atidėti iki kito posėdžio balsavo 47, prieš 44, susilaikė 9 parlamentarai).

Parlamentarai vakare turėjo balsuoti dėl naujo Vyriausybės pasiūlymo, didinti valstybės subsidijas į prastovą išėjusiems asmenims. Pirmasis siūlymas – dengti 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų popieriuje. Tokiu atveju darbdavio pareiga būtų išlaikyti darbo vietą bent 6 mėnesius. Antrasis siūlymas – dengti 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto. Tokiu atveju darbdavio pareiga būtų išlaikyti darbo vietą bent 3 mėnesius.

Tačiau balsavimas dėl šių pasiūlymų buvo atidėtas iki kito Seimo posėdžio. Kitas Seimo posėdis vyks balandžio 7 dieną.

Liberalas Simonas Gentvilas po balsavimo piktinosi, kad darbdaviai lieka nežinioje iki kitos savaitės, nors Vyriausybė, anot jo, žadėjo, kad subsidijų dydžiai sieks 70 ir 90 proc. vietoje 60 proc.

„Galbūt galėtumėte paaiškinti verslui, kuris išleido darbuotojus į prastovas, kokiomis proporcijomis atidedamas šitas įstatymas. Atidėdami klausimą iki kitos savaitės jūs paliekate visišką neaiškumą, nes dabar lieka galioti dabartinė nuostata (proporcija 60/40). Vyriausybė visiems darbdaviams žadėjo 90 proc. arba 70 proc. subsidiją. Šiandien jūs siunčiate žinutę verslui, kad pažadai nebus išpildyti, o kita savaitė yra algų savaitė. Visa Lietuva laukia paaiškinimo, nes 200 tūkst. žmonių yra nedarbingume“, – priimtu sprendimu atidėti balsavimą iki kito Seimo posėdžio piktinosi S. Gentvilas.

Įžvelgė įstatymo spragą

Konservatorius Mykolas Majauskas posėdžio metu pabrėžė, kad verslas privalo gauti subsidijas, tačiau dabartinio siūlymo dėl subsidijų dydžių problema – pinigų suma už prastovą, kurią gauna asmuo, yra mažesnė negu jo galima gauti nedarbo išmoka. Todėl tai skatins žmones išeiti iš darbo ir kreiptis į „Užimtumo tarnybą“ dėl nedarbo išmokos, – mano M. Majauskas.

„Žmogus, kuris yra prastovoje, gauna 430 eurų į rankas. Tuo metu nedarbo išmoka yra 663 eurai, jei prieš tai asmuo gavo vidutinį atlyginimą. Tai yra 50 proc. daugiau nei prastovoje. Šis modelis skatina žmones eiti į „Užimtumo tarnybą“. „Sodros“ duomenimis, šį pirmadienį buvo atleisti 2900 darbuotojų. Prieš metus kovo mėnesio vidurkis buvo 1600. Jau dabar yra 2 kartus daugiau atleidimų, nei prieš metus“, – pažymi M. Majauskas.

Anot jo, jei valstybėje būtų šimtas tūkstančių bedarbių, kaip prognozuoja ekonomistai, tokiu atveju išlaidos valstybei galėtų padidėti keliais šimtais milijonų eurų. „Valstybei apsimoka didinti subsidiją, o darbuotojas turėtų gauti ne mažiau, nei jam skirta nedarbo išmoka. Kitu atveju, valstybė taupydama, sumokės daugiau“, – įstatymo spragą įvardija konservatorius.

Jam antrina ir Seimo narys Sergejus Jovaiša, kuris tikina, kad dabartinis subsidijavimo mechanizmas nėra pakankamas, o smulkiesiems verslininkams nėra sudaromos tinkamos sąlygos išgyventi karantino metu.

Tuo metu socialdemokratas Algirdas Sysas pažymi, kad šiuo metu Seime vyksta gerumo ir dosnumo akcijos prieš rinkimus: „Pinigai ant medžių neauga. Kažkas tuos pinigus turės grąžinti. Arba mes, arba jaunesni už mus. Turime tiek pinigų, kiek turime. Sistema neapsiriboja tik prastovomis. Yra dar ir socialinio rėmimo sistema. (...) Kai kas iš kolegų siūlo mokėti išmokas iš bankrutavusių įmonių fondo, tačiau negalime visos naštos sumesti į vieną sistemą“, – pažymi A. Sysas.

Verslininkams, anot A. Syso, būna blogai ir tada, kada ekonomika auga, todėl jis siūlo atsakingai skirti subsidijas, o verslams būti labiau solidariems.

Vyriausybė siūlo kompensuoti iki 90 proc. prastovos

Praėjusią savaitė Vyriausybė pasiūlė skirti dviejų dydžių subsidijas, darbuotojui išėjus į prastovą arba dalinę prastovą.

Pirmasis siūlymas – dengti 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų popieriuje. Tokiu atveju darbdavio pareiga būtų išlaikyti darbo vietą bent 6 mėnesius.

Antrasis siūlymas – dengti 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto. Tokiu atveju darbdavio pareiga būtų išlaikyti darbo vietą bent 3 mėnesius.

Jeigu darbdavys nuspręs mokėti darbuotojui didesnę dalį darbo užmokesčio, daugiau prisidės ir valstybė, nes subsidijos lubos padidėja iki 1,5 minimalios algos.

Jeigu darbdavys nuspręs mokėti mažiau, valstybė prisidės neviršydama vienos minimalios algos.

Ministras L. Kukuraitis nurodė, kad subsidijoms iš valstybės biudžeto reikės 370 mln. eurų, dar 36 ml. eurų – savarankiškai dirbantiems – jiems išmokos sieks minimalių vartojimo poreikių dydį – 257 eurus per mėnesį.