Verslas

2020.03.03 10:34

Vilniaus konfliktas su „Veolia“ dėl šilumos ūkio tęsiasi: sostinė jau siekia prisiteisti 560 mln. eurų

atnaujinta 11.00
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.03.03 10:34

Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus šilumos tinklų ir Prancūzijos bendrovės „Veolia“ byla Stokholmo arbitraže pasistūmėjo į priekį – numatytos klausymų datos. Tai antradienį pranešė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Bylą laimėjus, savivaldybė tikisi išsikovoti daugiau, nei buvo skelbiama anksčiau, – 560 mln. eurų.

„560 mln. eurų yra ta suma, kurios reikalaujame. Tikiuosi, kad tokia ar kažkokia dalis šios sumos bus priteista“, – tvirtino R. Šimašius.

Jis taip pat pridūrė, kad bylos procesas pasistūmėjo ir arbitraže yra nustatyta klausymų data. „Šiandien jau turime situaciją, kai atsiliepimų stadija baigėsi ir yra paskirta klausymų data Stokholmo arbitraže. Tai bus nuo rugpjūčio 17 d. iki rugsėjo 4 d. Būtent bylos „smaigalys“ bus tuomet. Paskui bus rašoma ir tikslinama dar ne vieną mėnesį, bet būtent tos dvi savaitės bus esminės šioje byloje“, – sakė R. Šimašius.

Meras taip pat atkreipė dėmesį, kad 5 mln. eurų bylinėjimosi išlaidų ketinama finansuoti iš rizikos kapitalo fondų.

Kaip paaiškina R. Šimašius, toks bylinėjimosi finansavimas lemia, kad, nepaisant pokyčių savivaldybėje, byla bus tęsiama, nes trečioji šalis jau investavo į šį procesą.

Galimi trys scenarijai

Kalbėdamas apie galimą bylos baigtį, meras teigė, kad pabaigos scenarijai yra trys. Jeigu byla būtų laimėta ir būtų priteista reikalaujama 560 mln. eurų suma ar kiek mažesnė, 20 mln. eurų nuo šios sumos būtų sumokėta būtent rizikos kapitalo fondui, finansavusiam bylinėjimąsi.

Jeigu išieškota suma būtų mažesnė, nesiekianti 20 mln. eurų, visa išieškota suma atitektų procesą finansavusiai bendrovei. Jeigu byla būtų pralaimėta, bendrovė atlygio negautų.

„„Buvo bandoma tai politizuoti. Su byla susiję politikai ypač tai bandė politizuoti, buvo skundžiam kokioms tik įmanoma institucijoms. Labai džiaugiuosi, kad prieš porą savaičių prokuratūra padėjo tašką, kad viskas yra gerai, šis modelis atitinka visuomenės interesą“, – kalbėjo R. Šimašius.

„Pagrindiniai reikalavimai yra tokie, kad mes iš esmės turime duomenis ir byloje pateikta, kad pati sutarties sudarymo pradžia (...) buvo apipinta korupcinės schemomis ir jau tada buvo aišku, kad ši sutartis sudaroma (...) verslo subjektų siauriems interesams tenkinti. Visa tai yra arbitražo byloje“, – teigė Vilniaus vicemeras V. Benkunskas.

Jos tvirtinimu, visą 15 metų laikotarpį, kol šilumos tinklais rūpinosi „Veolia“ ir „Vilniaus energija“, sutartimi, šildymo tarifais buvo manipuliuojama. To įrodymai, anot vicemero, taip pat pateikti arbitraže.

„Gaila, tik visai besibaigiant sutarčiai, 2016 m., Kainų komisija pripažino, kad vartotojai 2011–2016 m. permokėjo 30 mln. eurų“, – sakė V. Benkunskas.

Vartotojams buvo spėta grąžinti 6 mln. eurų. Likusi pinigų sumą įtraukta į ieškinį. Taip pat, priduria V. Benkunskas, nemažą ieškinio dalį sudaro suma dėl turto, nes bendrovei buvo išnuomotas geros būklės turtas su tikslu jį modernizuoti.

„Investicijos ne buvo daromas, bet iš esmės tas turtas, kuris buvo sugrąžintas 2017 m., ne tik neatitinka nuomos sutarties sąlygų ir lūkesčių, kurie buvo sudėti, bet priešingai, netgi yra matomi tyčiniai veiksmai, dėl kurių tas turtas yra nuvertėjęs“, – teigė V. Benkunskas.

Sprendimo galima tikėtis tik 2021 m.

Vilniaus šilumos tinklų Teisės skyriaus vadovė Daiva Garbaliauskaitė spaudos konferencijoje teigė, kad kiekviena iš pusių yra pasitelkusi liudytojus ir ekspertus.

„Ekspertai yra kelių pobūdžių. Dėl didelio epizodų skaičiaus, yra tiek techniniai, tiek finansiniai ekspertai, kurie vertina padarytą žalą“, – komentavo D. Garbaliauskaitė.

Ji antrino R. Šimašiui, kad klausymų paskelbimas rodo, jog baigiasi šalių apsikeitimo procesiniais dokumentais etapas.

„Gegužės 1 d. yra paskutinis terminas pateikti savo procesinį dokumentą. Svarbu paminėti, kad mes jau pereiname į lemiamą etapą, t. y. bylinėjimąsi posėdžio metu. (...) Kada galime tikėtis arbitražo teismo sprendimo, šiandien tikrai negalima pasakyti, bet pagal tarptautinė praktiką jis gali ateiti per metus laiko, tai 2021 m.“, – nurodė D. Grabaliauskaitė.

Anksčiau siekė prisiteisti 400 mln. eurų

LRT.lt primena, kad Vilnius savivaldybė ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) dėl 2002–2017 metų „Veolia“ investicijų į miesto šilumos ūkį su Prancūzijos bendrove bylinėjasi Stokholmo arbitraže.

Prancūzijos bendrovę Vilniaus miesto savivaldybė kaltina neteisėtai manipuliavus energijos kainomis ir anksčiau siekė prisiteisti daugiau kaip 400 mln. eurų. Vėliau suma buvo padidinta.

Savo ruožtu „Veolia“ tvirtina, kad žalą dėl neteisėtų valdžios veiksmų patyrė ji. Bendrovė reikalauja atlyginti 22 mln. eurų nuostolių.

Anksčiau buvo paskelbta, kad bylinėjimasis su Prancūzijos koncernu bus finansuotas rizikos kapitalo fondo „Profile Investment“ lėšomis. Toks savivaldybės sprendimas buvo kritikuojamas dėl galimų korupcinių susitarimų.

Vis dėlto neseniai buvo paskelbta, kad generalinė prokuratūra atsisakė pradėti viešojo intereso gynimo procedūrą, išnagrinėjusi savivaldybės ir VŠT susitarimą su rizikos kapitalo fondu. Prokuratūra nenustatė viešojo intereso pažeidimo.

Liuksemburge registruotam rizikos kapitalo fondui sėkmės atveju būtų sumokėtas nuo priteistos ir išieškotos sumos priklausantis mokestis. Jeigu byla nebūtų laimėta, fondas atlygio negautų.

„Veolia“ (anksčiau vadinosi „Dalkia“) per sau priklausančią bendrovę „Vilniaus energija“ sostinės šilumos ūkį valdė nuo 2002 iki 2017 metų. Vilniaus miesto savivaldybė šilumos tinklus perėmė 2017 metais ir šiuo metu valdo beveik 100 proc. VŠT akcijų.

Dėl „Veolios“ investicijų dar vienas ginčas vyksta Vašingtono arbitraže. Ten prancūzai bylinėjasi su Lietuvos valstybe.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.