Rengiantis Kaune ir Vilniuje kogeneracinėse jėgainėse deginti atliekas, aplinkosaugos specialistai susirūpino dėl galimos žalos aplinkai ir žmonių sveikatai. Abejojama, ar pavyks užtikrinti, kad į jėgainių katilus nepatektų ir pavojingų atliekų, nes Lietuvoje jos esą vis dar netinkamai rūšiuojamos.
Europos Sąjungos direktyva nurodo, jog nepavojingas atliekas užtenka deginti 850 laipsnių temperatūroje, kad į atmosferą nepakliūtų nuodingos medžiagos. Pavojingoms atliekoms nurodoma keliais šimtais laipsnių aukštesnė temperatūra.
Taip pat skaitykite
Kaune ir Vilniuje netrukus veikti pradėsiančios jėgainės šiukšles kūrens saugioms atliekoms skirtoje temperatūroje, tačiau, pasak kritikų, dėl prasto rūšiavimo Lietuvoje negalime būti tikri, kad į katilus pateks tik tai, kas saugu.
„Žmonės patys, kurie naudoja lakus, dažus, dar kažkokias medžiagas, meta tai į komunalinį srautą. Mažai kas veža atiduoti kaip pavojingas atliekas. Mes neturime geros atliekų kontrolės sistemos, kuri mums garantuotų, kad ta atliekų dalis, kuri skirta deginimui, kad ji atitinka nepavojingų atliekų klasifikaciją“, – sako Darnaus vystymosi centro vadovas Liutauras Stoškus.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika apibendrina šitaip: niekas nėra apdraustas, kad pavojingos atliekos nepateks.
„Tai ir yra turbūt tų pačių mechaninio-biologinio rūšiavimo centrų klausimas, jie turės užtikrinti, kad tos atliekos būtų atskirtos tinkamai“, – teigia ministras.
Tačiau, pasak ekspertų, to visiškai užtikrinti atliekų rūšiavimo centrai tiesiog negali. Ten šiukšlės keliauja konvejeriais.
„Yra įranga speciali, kuri atskiria chloro turinčius junginius, bet ji negali veikti šimtu procentų, jeigu eina poros sprindžių storio sluoksnis konvejeriu“, – pasakoja atliekų tvarkymo specialistas Alfonsas Brazas.
Todėl, pasak jo, būtina užtikrinti papildomą kūrenamų atliekų sudėties kontrolę.
Vilniaus ir Kauno kogeneracines elektrines stato valstybės valdoma „Ignitis grupė“. Kaip pavyzdį, jog tarša neviršijama, ji mini Klaipėdoje jau veikiančią atliekų deginimo jėgainę.
„Tai jeigu iš tiesų atliekose būtų pavojingų medžiagų, mes tai jau matytume, nes vyksta nuolatiniai emisijų matavimai, patikrinimai ir nėra jokių tokių duomenų, kad būtų reikšmingas toks kiekis, kuris darytų įtaką“, – teigia „Ignitis“ atstovas Artūras Ketlerius.
Atliekų deginimo jėgainės Europoje jau paplitusios, tačiau daugumoje šalių atliekos prieš deginant esą reguliariai sertifikuojamos – ištiriami jų mėginiai, ieškant pavojingų junginių.
„Mes turime tada arba užtikrinti, kad tos atliekos būtų tikrai nepavojingos. Jeigu mes to nesugebame užtikrinti, tada turime užtikrinti tokią temperatūrą, kurioje dioksinai, furanai sudegtų. Tarptautinėje praktikoje yra kalbama, kad tai turėtų būti mažiausiai 1100 laipsnių“, – tikina L. Stoškus.
Kauno kogeneracinė jėgainė pradės veikti jau pavasarį, o Vilniaus – iki metų pabaigos. Jose planuojama sukūrenti maždaug 360 tūkstančių tonų atliekų per metus.
