Verslas

2020.02.18 10:58

Konstitucinis Teismas: valdančiųjų pataisos dėl atliekų deginimo jėgainių statybos prieštarauja Konstitucijai

Roma Pakėnienė, BNS, LRT.lt2020.02.18 10:58

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį paskelbė, kad valdančiųjų priimtos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, sugriežtinančios atliekų deginimo jėgainių statybas, prieštarauja Konstitucijai. 2018 rudenį priimtos pataisos numato, kad tokios kogeneracinės jėgainės turi būti statomos ne arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenviečių.

Dėl šių pataisų į KT kreipėsi 31 Seimo narys – Seimo konservatorių, liberalų ir socialdemokratų frakcijų nariai bei tuomet valdančiųjų socialdemokratų darbo frakcijai priklausęs Algirdas Butkevičius.

Konstitucinis Teismas šiandien priimtu nutarimu pripažino, kad Atliekų tvarkymo įstatyme, kuriama numatyta, jog kogeneracinės elektrinės gali būti statomos ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamosios teritorijos, prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Į KT dėl šių pataisų kreipęsi Seimo nariai teigė, jog pataisos ginčija jau statomas jėgaines, leidžiant Vyriausybei apriboti iki įstatymo įsigaliojimo Vilniuje ir Kaune pradėtas statyti jėgaines. Be to, anot parlamentarų, atsižvelgus į Lietuvos gyventojų tankumą ir pasiskirstymą šalyje, tokių jėgainių būtų neįmanoma statyti praktiškai visoje šalies teritorijoje.

Primenama, kad Į KT parlamentarai 2018-ųjų rudenį kreipėsi po to, kai Seimas pasipriešino tuometinės prezidentės Dalios Grybauskaitės veto pataisoms, sugriežtinančioms atliekų deginimo jėgainių statybas.

Vyriausybė pernai lapkritį ketino spręsti dėl kogeneracinių jėgainių projektų Vilniuje ir Kaune tolesnio įgyvendinimo. Ministrų kabinetas turėjo įvertinti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymą, kad projektai būtų įgyvendinami toliau, tačiau buvo nuspręsta šio klausimo kol kas nesvarstyti.

SAM siūlė pritarti Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektų pabaigimui, remdamasi jau atliktų poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimų rezultatais, kad elektrinės neturės neigiamos įtakos žmonių sveikatai.

Konstitucinis Teismas antradienį paskelbtame nutarime priminė, kad Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama, kai yra būtina ginti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes; įstatymų leidėjas gali nustatyti tokius jos ribojimus, kuriais būtų siekiama užtikrinti bendrą tautos gerovę, saugoti nuo kenksmingų poveikių žmonių sveikatą ir aplinką, atlyginti gamtinei aplinkai padarytą žalą.

Tačiau pagal Konstituciją teisiniu reguliavimu gali būti nustatyti tik tokie ūkinės veiklos ribojimai, kurie ūkinės veiklos laisvės nevaržytų labiau, negu būtina konstituciškai reikšmingiems tikslams pasiekti, t. y. turi būti laikomasi konstitucinio teisinės valstybės principo elementu esančio proporcingumo principo, reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui.

Taip pat Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad ginčytu teisiniu reguliavimu buvo siekta sumažinti neigiamą atliekų deginimo įrenginių poveikį gyventojų sveikatai, tačiau pažymėjo, kad išsikeltas tikslas – sumažinti neigiamą atliekų deginimo įrenginių poveikį visuomenės sveikatai – gali būti pasiektas kitomis, atliekų deginimo ūkinę veiklą mažiau varžančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, nustatant pareigą atlikti privalomą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, kurio metu, be kita ko, atsižvelgus į planuojamos ūkinės veiklos vietą, įvertinamas šios ūkinės veiklos poveikis aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai, taip pat nustatant pareigą ūkinę veiklą vykdyti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytomis ūkinės veiklos sąlygomis.

„Taigi ginčytu teisiniu reguliavimu nustatytas reikalavimas atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektus, kuriuose perdirbti netinkamos komunalinės atliekos gali būti deginamos energijai gaminti, statyti ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamosios teritorijos, vertintinas kaip toks atliekų deginimo ūkinės veiklos ribojimas, kuriuo ūkinės veiklos subjektų galimybės atliekas tvarkyti aplinkai ir visuomenės sveikatai palankiausiu būdu yra neproporcingai pasunkintos“, – grindžia KT.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad 20 km atstumo reikalavimas nėra grindžiamas objektyviais kriterijais. Vadinasi, ginčytu teisiniu reguliavimu nesilaikyta iš Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies kylančio imperatyvo garantuoti ūkinės veiklos laisvę ir nevaržyti jos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, iš Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies kylančio imperatyvo ūkinę veiklą reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, taip pat nesilaikyta konstitucinio teisinės valstybės principo, pagal kurį teisės aktais nustatytos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui.

Premjeras Saulius Skvernelis anksčiau kritikavo abu projektus, bet kartu tikino neturintis asmeninio intereso dėl Vilniaus projekto, nepaisant to, jog gyvena netoli statomos jėgainės.

Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato valstybės valdoma „Ignitis grupė“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.