Verslas

2020.01.16 10:52

Aplinkosaugininkai mano, kad ateityje „Grigeo“ istorija gali kartotis: nurodė valdžiai, ko imtis

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.01.16 10:52

Aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų atstovai įsitikinę, kad Vyriausybės rengiamas dešimtmečio pažangos planas programuoja „Grigeo“ tipo problemas ateityje.  LRT.lt primena, kad praėjusią savaitę paaiškėjo, kad įmonė „Grigeo Klaipėda“ leido iš dalies nevalytas nuotekas į Kuršių marias.

Aplinkosaugos entuziastai kreipėsi į prezidentą, premjerą ir Seimo pirmininką dėl menko dėmesio aplinkos apsaugai Nacionaliniame pažangos plane ateinančiam dešimtmečiui. Taip pat pateikė savo siūlymus, ką reikėtų keisti, kad aplinkosauga užtikrintų tinkamą Lietuvos gamtinės aplinkos apsaugą.

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė pasidžiaugė, kad „Grigeo“ atvejis privertė sunerimti visuomenę. Tačiau, anot aplinkosaugos nevyriausybininkų, Vyriausybė ateinantį dešimtmetį ir toliau planuoja imituoti aplinkos apsaugą.

„Grigeo“ atvejis yra valstybės požiūrio į aplinką pasekmė. Jei nesikeis požiūris, tokie atvejai kartosis“, – sakė L. Paškevičiūtė.

Anot jos, aplinkosaugos sistema Lietuvoje rimtai serga.

„Manoma, kad tai yra tik tai, kas skirta rūpintis tik Europos Sąjungai. Pagrindinis tikslas yra pasirodyti prieš ES“, – esamą padėtį kritikavo L. Paškevičiūtė.

Ji pabrėžė, kad problemos mastą iliustruoja ir tai, kad rengiamame Nacionaliniame pažangos plane aplinkosaugos problemų sprendimas įrašytas tik šeštuoju tikslu.

„Tai plėtra „Grigeo“ mentalitetu. Įmonė sakė, kad jie yra draugiški aplinkai, netgi investuoja į tai, bet leido nuotekas į Kuršių marias. Mes esame šokiruoti. Tai viešaisiais ryšiais paremta aplinkosauga“, – kalbėjo L. Paškevičiūtė.

Tikisi partijų supratimo

KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė Žaneta Stasiškienė priminė, kad prezidentas yra nurodęs, kad klimato kaitai bus skiriamas ypatingas dėmesys. Ji pabrėžė, kad to turėtų laikytis ir politinės partijos.

„Tiek mokslo institucijos, tiek nevyriausybinės organizacijos turi dirbti kartu, kad galėtume pasiekti rezultatą“, – pabrėžė Ž. Stasiškienė.

Ji sakė, kad išteklius eikvojanti ekonomika turi tapti darnia žiedine, o visuomenės švietimui aplinkosaugos klausimais turėtų būti skiriamas itin didelis dėmesys.

„Dabartinį požiūrį būtina keisti, jei mes norime žalesnės Lietuvos“, – pridūrė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė.

Tapo papildoma našta verslui

„Ateinantis dešimtmetis yra lemiamas, mes vaikštome skustuvo ašmenimis“, – sakė Darnaus vystymosi centro direktorius Liutauras Stoškus.

Anot jo, jau turime mokėti, kad aplinkosaugos neintegravome į savo ūkio plėtros planus, ir ateityje mokėsime dar didesnę kainą.

„Aplinkosauga pastaruoju metu tapo papildoma administracine našta verslui. Bet aplinkosauga leidžia kai kurias paslaugas gauti nemokamai. Vadinasi, aplinkosauga yra apie pinigus“, – pridūrė jis.

Jis sakė, kad privalu reikalauti, jog aplinkosauga taptų integralia strategijų dalimi, mat taip apsaugotume valstybę nuo didelių išlaidų.

„Viena tema yra miškai. Aplinkosaugininkai negali sutikti, kad Nacionaliniame plane jie yra traktuojami kaip lentų politika. Mes turime vertinti miškų sistemą kaip teikiančią įvairias paslaugas“, – pavyzdį pasitelkė L. Stoškus.

Valdžiai išvardijo savo reikalavimus

Nevyriausybinės organizacijos reikalauja, kad valdžia pripažintų, kad aplinkosauga yra visai valstybei svarbus iššūkis, reikalauja peržiūrėti Nacionaliniame pažangos plane išvardintus tikslus, kad būtų laikomasi darnios ekonomikos tikslo, kad tam būtų sutelkti visi valstybės sektoriai, kad deramai būtų šviečiama visuomenė.

Nevyriausybininkai taip pat siekia, kad būtų užtikrinta įmonių kontrolė, mat, anot jų, „Grigeo“ skandalas parodė, kad to nėra. Be to, atsakomybė už tokius atvejus būtų perkelta į vyriausybinį lygmenį.

„Svarbiausia suprasti priežastis, kodėl tokie dalykai nutinka. Kol sisteminės problemos nebus išspręstos, tokie atvejai kartosis“, – pabrėžė L. Stoškus.

Jis sakė, kad žingsnių reikia imtis jau šiandien.

„Gretos Thunberg šauksmas, kuris sukėlė įvairių reakcijų, reiškė, kad mes neturime laiko, kad turime susirūpinti jau dabar, nes paskui bus per vėlu“, – pridūrė L. Stoškus.