Verslas

2019.09.13 15:00

Kiek kainuoja tapti kapitonu: nuo šimtatūkstantinės lainerio piloto licencijos iki jachtos škiperio

keleivinio lainerio pilotai išleidžia ir 100 tūkst.
Tautvydas Lukaševičius, LRT.lt2019.09.13 15:00

Ar dar prisimenate, kaip taupėte pinigus automobilio ar motociklo vairavimo pamokoms ir nekantriai laukėte pagaminto vairuotojo pažymėjimo? Kiek kainuoja išsilaikyti automobilio vairavimo teises, tikriausiai, žino daugelis, tačiau kiek tektų išleisti, jei nuspręsite skristi ir 2D pasaulį pakeisti į 3D? O galbūt svajojate užsidėti kapitono kepurę ir jachta plukdyti draugus? Kiek kainuoja ši svajonė?

LRT.lt portalas dar nepaleidžia vasaros ir siūlo smagų straipsnių ciklą KIEK KAINUOJA? Kokia Gedimino bokšto kaina? Ar išlaikyti šunį jau kainuoja tiek pat, kiek auginti vaiką? Kas brangiau – daržoves augintis pačiam ar jas nusipirkti parduotuvėje? Kiekvieną penktadienį ieškokite straipsnių LRT.lt portale, o 15.30 valandą kainas lyginsime laidos „Laba diena, Lietuva“ studijoje!

Pasirodo, kad norint tapti komercinio orlaivio pilotu ir skraidinti keleivius gali reikėti išleisti ir daugiau kaip 100 tūkst. eurų. Dar daugiau, naujai iškepti pilotai turi mokantis išleistus pinigus atidavinėti ir dirbdami.

Sparnų kaina – daugiau kaip 100 tūkst.

Antano Gustaičio aviacijos instituto dekanas dr. Justas Nugaras pasakoja, kad norint tapti komercinio lėktuvo pilotu arba kitaip gauti profesionalo (ATPL) licenciją galima rinktis kelis būdus, kuriuos sudaro du pagrindiniai etapai.

Pirmojo etapo metu galima pasirinkti integruotąjį mokymą, kai visas pradinis mokymas nuo pradžių iki galo vyksta vienoje mokymo organizacijoje. Pasak dekano, visa tokia programa kainuoja nuo 60 iki 80 tūkst. eurų. Jos trukmė 2–3 metai (VGTU Antano Gustaičio aviacijos institute integruotosios studijos, kai kartu įgyjamas ir magistro laipsnis, trunka 5 metus).

Kitas variantas – kaip dėlionę susirinkti profesionalo licenciją iš gabaliukų atskirai sumokant ir perkant mokymo kursus. „Iš pradžių reikėtų gauti piloto mėgėjo licenciją (apie 6000 EUR), tada atskirai mokytis skraidyti pagal prietaisus, vykdyti naktinius skrydžius, tobulinti skrydžių įgūdžius simuliatoriuje. Visas kursas gali kainuoti iki 100 tūkst. eurų“, – LRT.lt teigė jis.

Anot J. Nugaro, už pirmą etapą dažniausiai moka valstybė (metinė studijų kaina yra 13 tūkst. 418 eurų. Per penkerius metus mokslas kainuotų daugiau kaip 67 tūkst. eurų). Privačiai studijuodami studentai patys ieško finansavimo šaltinių.

Dekanas priduria, kad šio etapo metu skrydžio valanda kainuoja apie 200 EUR, o reikia suskristi 210 valandų. Be to, prisideda teorijos mokymas ir kitos išlaidos.

Antrojo etapo metu reikia išmokti skraidyti konkrečiu orlaiviu pagal konkrečių avialinijų reikalavimus ir procedūras. Tai papildomai dar gali kainuoti nuo 15 iki 30 tūkst. eurų.

„Šis etapas dažniausiai prasideda jau įsidarbinus, darbuotojas dažniausiai gauna paskolą, kurią mažindamas savo atlyginimą išmoka per 3–5 metus“, – aiškino jis.

Šio etapo metu daugiau skraidome su simuliatoriumi ir dideliais lėktuvais, valandų reikia mažiau, bet skrydžio valanda yra brangesnė.

Dekano teigimu, aviacijos sektorius labai stipriai plečiasi, daugiausia Azijoje, trūksta ne tik pilotų, bet ir visų aviacijos sektoriaus specialistų, o jų paruošimas trunka ilgai.

„Susidomėjimas auga ne tik pilotavimu, bet ir visomis su aviacija susijusiomis specialybėmis, iš naujausių daugiausia auga susidomėjimas dronų inžinerija. Tai vyksta dėl sparčios sektoriaus plėtros“, – pridūrė dekanas.

Papildoma dimensija sukelia sunkumų vyresniems

Ultralengvųjų orlaivių pilotų federacijos prezidentas Povilas Kalinauskas LRT.lt papasakojo, kad valanda skrydžio ultralengvuoju orlaiviu kainuoja apie 100 eurų. Iš viso reikia 25 valandų. Be to, reikia teorijos kursų, kuriuos dažniausiai organizuoja klubai. Dalis klubų tai padaro pasinaudodami savanorių paslaugomis, kartais samdo įvairius lektorius. Teorijos pamokos gali kainuoti dar papildomai nuo 300 iki 800 eurų.

„25 valandos toli gražu nereiškia, kad žmogus gaus ultralengvojo orlaivio pilotavimo licenciją. Čia ne automobilis. Dažniausiai tų valandų neužtenka. Įdomu tai, kad galima suskirstyti mokinius pagal amžių. Žmogui iki 25 metų amžiaus dažniausiai tų valandų užtenka, jei žmogui 35 metai – valandų skaičius dvigubėja. Sakyčiau, nuo 30 iki 40 metų amžiaus grupėje reikalingų valandų skaičius padidėja du kartus, o vyresniems žmonėms reikia dar daugiau laiko. Patarčiau neatidėlioti, jei jau planuojate skraidyti. Čia tikrai nėra dėl to, kad kažkas norėtų procesą vilkinti, tiesiog automobilis yra 2D, o aviacija yra 3D. Aviacijoje ta papildoma dimensija viską padaro sudėtingiau“, – aiškino jis.

Anot jo, per metus licenciją gauna maždaug 50 žmonių. Šis skaičius panašus išlieka jau kurį laiką: „Kartais jaučiamos populiarumo bangos, kurias galime sieti su asmenybėmis, kurios aplink save suburia žmones ir kviečia skraidyti.“

Žmonės taip pat dažnai renkasi skraidykles, parasparnius. „Skraidyklės turi savo apribojimų, nes yra atviros, daug priklauso nuo oro. Parasparnio greitis nėra didelis, todėl juo įveikiamas atstumas yra gana mažas. Ultralengviesiems orlaiviams priskiriamos penkių tipų transporto priemonės: sklandytuvai, skraidyklės, parasparniai, malūnsparniai, sraigtasparniai. Be to, neturint tam tikros patirties negalima skraidinti keleivių, negalime skraidyti į tarptautinius oro uostus. Bet visa tai galima išspręsti pasirinkus papildomus mokymus“, – aiškino ekspertas.

Persėdus iš vieno lėktuvo į kitą – nauja istorija

Jo teigimu, didesni lėktuvai su ultralengvaisiais nėra niekaip susiję, nes jokios lengvatos turint ultralengvojo orlaivio piloto licenciją norint pilotuoti galingesnius lėktuvus nėra taikomos: „Tai atskiros grupės. Ultralengvieji orlaiviai, jei lyginsime su didžiąja aviacija, yra santykinai pigūs, be to, turint pagrindus, paskui daug lengviau, mokymosi valandos daug efektyviau išnaudojamos.“

Specialistas aiškino, kad į minėtą ultralengvojo orlaivio valdytojo rengimo kainą (100 eurų už valandą) jau būna įtrauktos instruktoriaus paslaugos, degalai. „Mokantis pilotuoti didesnius lėktuvus, kainos prasideda nuo 150 eurų valandai ir dažniausiai papildomai reikia samdytis instruktorių, degalai kartais būna įskaičiuoti, kartais – ne. Viskas maždaug du ar net tris kartus brangiau“, – aiškino jis.

Pasak federacijos vadovo, tokios aviacijos alternatyva yra sklandymo sportas: „Tai tikra aviacija, kaupiama tikra patirtis. Lietuvoje vyksta Europos, pasaulio čempionatai. Yra didžiausia Šiaurės Europoje sklandytuvų gamykla, Lietuvos rinktinė labai stipri, bet apie tai kažkodėl niekas nekalba.“

Sklandymas už 2 tūkst. eurų.

Jeigu nuspręsite pradėti skraidyti sklandytuvu, taip pat teks pakloti apie 2000 EUR. Štai vilniečiams siūlomas toks variantas: „Sklandytojų mokymo programoje – skrydžiai išvelkant sklandytuvą autoišvilktuvu ir lėktuvu, pilotavimo mokymasis oro uosto zonoje, skrydžiai maršrutu ir tūpimas į aikštelę už oro uosto ribų. Iš viso – mažiausiai 76 skrydžiai su nustatytais pratimais, kas sudaro apie 16 val. Kursų kaina – 1960 EUR. Įskaičiuota: stojamasis mokestis – 60 EUR; teorija – 300 EUR ir skrydžių mokymas – 100 EUR/val.“

Sklandyti mokytis galima pradėti ir nuo 14 metų amžiaus, tačiau sklandytojo licencija išduodama ne jaunesniems nei 16 m. pilotams. Reikalingas 2 klasės sveikatos pažymėjimas, kurį išduoda tik patvirtinti medicinos specialistai. Žmonėms, baigusiems programą ir sėkmingai išlaikiusiems teorijos žinių ir skrydžių egzaminus, suteikiama sklandytuvo piloto licencija (SPL), galiojanti visoje Europos Sąjungoje. Gavus licenciją, skraidyti galima klubo turimais sklandytuvais ar įsigyti nuosavą.

LRT.lt susisiekus su Kauno aeroklubu, jo atstovas papasakojo, kad pilotavimo mokymo paslaugos teikiamos tik klubo nariams. „Mes tai darome tik klubo nariams. Mūsų pagrindinė veikla – akrobatinis skraidymas. Daugelis klubų neturi mokymo instruktorių, nes per daug metų sunyko. Nėra valstybės dėmesio. Klubai savo potencialą turėjo ir gal dar jį turi. Bet jų galimybėmis nebuvo pasinaudota. Galėjome atlikti pirmojo laiptelio funkciją ruošdami pilotus, bet tai nebuvo padaryta. Pilotų stygius buvo pildomas iš senų pilotų. Jie buvo permokyti ir tapo profesionaliais pilotais“, – situaciją komentavo klubo atstovas.

Pradėti buriuoti tūkstančio užteks

Buriavimo mokytojas ir bendrovės „Gosail“ vadovas Rokas Arbušis LRT.lt papasakojo, kiek reikėtų išleisti norint pradėti buriuoti: „Manyčiau, kad Kaune yra variantas tilpti į 300 eurų. Vilniuje – brangiau. Tai kaina už teoriją, tačiau paskui reikia praktinių užsiėmimų. Jų reikia turbūt bent 10 valandų. Valanda gali kainuoti 40 ar 50 eurų. Tai dar papildomi 500 eurų.“

Pasak buriuotojo, ar tų valandų užteks elementariems pagrindams įgyti, labai priklauso nuo konkretaus žmogaus. „Esu mokęs švartuotis žmones, kuriems užteko vieno karto. Yra pas mane kursuose buvęs žmogus, kuriam tik po trijų kartų galėjau pasakyti, kad galiu jam duoti jachtą“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, sudėtingiausias elementas – švartavimasis ir tai galioja visiems laivams. „Plaukti tiesiai moka visi. Įsprausti laivą tarp kitų laivų, kai nepalankios sąlygos, yra sunku. Viskas kitaip nei su automobiliu. Laivą gali veikti bangos, vėjas, srovės. Negali taip, kaip su automobiliu, – išsigandai, sustojai ir viskas. Jeigu laivas sustoja, jį gali bangos pasigauti“, – teigė jis.

Anot kapitono, laikant egzaminą plaukiama mažiausiai su 2 egzaminuotojais į vandens ekvatoriją: „Klaipėdoje plaukiama į jūrą ir atliekama daug pratimų, kurie yra privalomi. Tai posūkiai prieš vėją, pavėjui. Burių kėlimas, žmogaus už borto gelbėjimo operacija. Reikia priplaukti ir paimti išmestą į vandenį daiktą, taip tarsi imituojant iškritusio iš laivo žmogaus gelbėjimą.“

„Nuo 2010 metų tai mano darbas ir galiu pasakyti, kad matau nuolatinį augimą. Nedidelį, bet augimą. Daugėja tiek norinčiųjų išmokti buriuoti, valdyti laivus, tiek apskritai jachtų“, – pastebėjo R. Arbušis.

Laivavedys ar kapitonas?

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Karjeros ir komunikacijos skyriaus vedėja doc. dr. Genutė Kalvaitienė LRT.lt aiškino, kad laivavedžio ir kapitono sąvokos dažnai painiojamos: „Noriu akcentuoti, kad laivavedys yra profesija, o kapitonas – pareigybė. Laivavedys pradeda savo karjerą jau studijuodamas jūreivystės akademijoje atlikdamas praktiką kaip jūreivis. Baigęs studijas gauna du diplomus: akademinį ir jūrinio laipsnio diplomą, kuris leidžia eiti pareigas nuo budinčiojo kapitono padėjėjo. Paskui dirba antruoju kapitono padėjėju, vyr. kapitono padėjėju ir tik tuomet tampa kapitonu.“

Pasak docentės, karjeros kilimas vyksta kaupiant plaukiojimo stažą jūroje, baigiant specialius reikalingus kursus ir laikant atestacijas. Laivų mechaniko karjera taip pat prasideda nuo budinčiojo mechaniko, antrojo mechaniko, kol patampama vyr. mechaniku.

„Vyr. mechanikas ir kapitonas yra aukščiausi jūrininkų laipsniai su aiškiai skirtingomis deleguotomis funkcijomis: laivavedžiai atsako už saugią laivo navigaciją, krovinio, įgulos saugų gabenimą, o laivų mechanikai – už saugų laivų energetinių įrenginių eksploatavimą“, – teigė ji.

Studijos Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje vyksta 4 metus; 1 metų studijų biudžetinis (norminis) finansavimas yra 1800 eurų.

„Deja, skiriamo finansavimo nepakanka tam, kad būtų įvykdyti tarptautinių konvencijų reikalavimai. Todėl aukštoji mokykla papildomai naudoja savo uždirbtas lėšas: studijų metu studentai baigia specializuotus konvencinius kursus (laivavedžiai turi 9 specialiuosius liudijimus), čia naudojami sudėtingi elektroniniai treniruokliai, imituojantys įvairias laivuose vykdomas funkcijas. Šių kursų bendra rinkos vertė yra virš 3000 eurų vienam studentui.Uniforma taip pat nenumatyta biudžetiniame finansavime“, – pridūrė ji.

Laivavedžio karjera nuo budinčiojo kapitono padėjėjo iki kapitono paprastai trunka 5–15 metų. Kai laivavedys eina pareigas kompanijoje, reikalingų kursų išlaidas dažnai kompensuoja jį įdarbinusi kompanija.

Katerio „teisės“ – pigiausias variantas

Buriuotojo „teises“ 2015 metais išsilaikęs Albertas Drūlia LRT.lt papasakojo, kiek tada tai jam kainavo. Pasirodo, kainos buvo bene 3 kartus mažesnės. „Raktinio buriavimo kursas (10 val. – 5 kartai po 2 val.) kainavo 150 EUR. Teorinės dalies kursų kaina buvo 450 litų. Už teoriją dar mokėjau litais, o už praktiką jau eurais. Pagrindinis vadovėlis, iš kurio galima mokytis, kainuoja dabar apie 50 eurų papildomai“, – sakė jis.

Iš pateiktų sumų matyti, kad tiek praktinių užsiėmimų, tiek teorijos kaina per pastaruosius metus itin pabrango, tačiau žmonių, norinčių išmokti buriuoti, daugėja.

Galima išskirti 4 burinės jachtos laivavedžio kvalifikacijos laipsnius. Vidaus vandenų burinės jachtos vadas (angl. Inland Waters Skipper) – pirmas, lengviausiai gaunamas laipsnis. Tokios jachtos laivavedys gali valdyti jachtą vidaus vandenyse.

Įgijus daugiau patirties galima siekti pakrančių vandenų burinės jachtos vado laipsnio (angl. Coastal Skipper) ir jau plaukioti ne tik vidaus vandenyse, bet ir pakrančių vandenyse.

Toliau galima įgyti atviros jūros burinės jachtos vado laipsnį (angl. Yachtmaster Offshore). Toks kapitonas gali valdyti laivą visuose vandenyse ne toliau kaip 200 jūrmylių nuo kranto.

Galiausiai vandenynų burinės jachtos vado laipsnį turintis asmuo (angl. Yachtmaster Ocean) gali plaukioti visur, jo jachtos korpuso ilgis nėra ribojamas. Kitų kvalifikacijos laipsnių atveju jachtos korpusas negali būti ilgesnis už 24 m.

Motorinių laivų laivavedžių kursus organizuojančios bendrovės „Balta jūra“ atstovas LRT.lt teigė, kad organizuojami tarptautiniai laivavedžių kursai ir nacionaliniai laivavedžių kursai. Pastarieji kainuoja 300 EUR, o tarptautiniai – 350 EUR. Į kainą įskaičiuoti tiek praktiniai, tiek teorijos užsiėmimai. Po kursų norintis gauti licenciją žmogus turi išlaikyti egzaminą Lietuvos saugios laivybos administracijoje bei parodyti praktinius gebėjimus egzamino laivavedžių mokykloje metu.

Oras, vanduo ar žemė?

Norint gauti automobilio teises žmogui dažniausiai teks išleisti nuo 350 iki 400 eurų. Didžiausios vairavimo mokyklos siūlo vairavimo kursus, kurių kaina svyruoja nuo 300 iki 350 eurų. Dar papildomai teks sumokėti už egzaminus „Regitroje“.

Žinoma, jei jūs norėsite išmokti vairuoti traktorių, ekskavatorių ar kombainą, reikės papildomų kursų. Jų kaina svyruoja nuo 250 iki 300 eurų. Norintieji turėti visas kategorijas, leidžiančias vairuoti tiek sunkvežimius, tiek lengvuosius automobilius, išleis nuo 1000 iki 1500 eurų.

Gauti paprasčiausią katerio ar motorinės valties vairavimo licenciją gali kainuoti nuo 300 iki 350 eurų. Papildomai reikės susimokėti už egzaminus. Ši kaina labai panaši į mokamą vairavimo mokykloms, kai norima išmokti vairuoti automobilį.

Norintieji įgyti paprasčiausią jachtos kapitono laipsnį turės pakloti apie 1000 eurų.

Pigiausias variantas aviacijos entuziastams – sklandymas. Tokiu atveju gali tekti išleisti apie 2000 eurų.

Ultralengvieji orlaiviai – jau šiek tiek brangesnis malonumas, kuris gali kainuoti nuo 2500 iki 3000 eurų, jei būsite stropus mokinys.

Galiausiai, jei nuspręsite, kad norite išmokti pilotuoti komercinius lėktuvus, gali tekti investuoti ir šešiaženklę sumą.