Verslas

2019.08.27 18:15

Dirbantiems savarankiškai gauti paskolą – tikras iššūkis: kodėl atsiduria po padidinamuoju stiklu

Šarūnas Dvareckas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.08.27 18:15

Nors samdomiems darbuotojams ir dirbantiesiems pagal individualią veiklą, autorinę sutartį ar verslo liudijimą yra suteikiamos gana panašios sąlygos paskolai gauti, jų finansinė padėtis gali būti traktuojama labai skirtingai. Dėl šios priežasties dirbantieji savarankiškai, LRT RADIJO kalbintų specialistų teigimu, yra vertinami kur kas akyliau.

Dviejų kambarių butas sostinės centre, iš kurio atsiveria vaizdas į miesto panoramą – tokios ir panašios mintys gali aplankyti daugelį mūsų, nusprendusių įsigyti pirmąjį būstą. Nenuostabu, kad nusprendus pirkti nekilnojamąjį turtą tenka imti būsto paskolą. Žinoma, jei dirbama pagal darbo sutartį, žmogaus pajamos nekinta, turimas ir pradinis įnašas, būsimasis klientas paskolos davėjui atrodo gana patrauklus.

Vis dėlto keblumų gali kilti jei dirbama pagal verslo liudijimą, autorinę sutartį ar individualią veiklą ir žmogaus atlygis kas mėnesį skiriasi. Tokiu atveju asmuo bankui gali pasirodyti ne visai mokus ir paskolos negauti.

„Žinoma, galimybė gauti paskolą būstui yra. Jei dirbančio pagal individualią veiklą žmogaus pajamos yra stabilios ir gaunamos metus, dvejus ar trejus, o ir jo pajamų lygis yra pakankamas, priežasčių, kodėl jis neturėtų gauti paskolos, nėra.

Normalu, kad dirbant savarankiškai ir norint gauti paskolą reikia surinkti daugiau informacijos apie savo finansus. Šis procesas tampa kiek sudėtingesnis. Nėra taip, kad tik bankas viską ribotų – patys žmonės, žvelgdami į ateitį, supranta, kokios maždaug gali būtų jų pajamos. Jei pastarąjį pusmetį ar metus žmogus gavo labai dideles pajamas, nėra taip, kad visi skubėtų ir norėtų iškart imti paskolą, todėl bankui reikia tai įrodyti“, – teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Šiandien savarankiškai dirbančių žmonių yra kone dvigubai daugiau nei prieš dešimtmetį. SEB banko ekonomistas sako, kad pagal individualią veiklą dirbantys žmonės bankų yra vertinami itin atidžiai, esą sunku patikrinti, ar toks klientas galės sumokėti visas įmokas ir taip nepraras pragyvenimo šaltinio.

„Samdomą darbą dirbantys asmenys dažniausia gauna nuolatines pajamas, o individualią veiklą vykdančių asmenų pajamos dažnai nėra reguliarios. Surinkti informaciją apie samdomo darbuotojo pajamas, atvirkščiai nei dirbančio savarankiškai, nėra sudėtinga, nes visa informacija pateikiama „Sodros“ duomenų bazėje.

Jau nebeužtenka to, kiek pajamų asmuo gavo per pusmetį – prašoma pateikti bent dvejų metų senumo pajamų deklaraciją, nes vieną mėnesį pajamos gali būti gaunamos, o pusmetį ne“, – LRT RADIJUI komentuoja T. Poviliauskas.

Nors savarankiškai dirbantiems ir samdomiems darbuotojams yra suteikiamos gana panašios sąlygos paskolai gauti, jų finansinė padėtis gali būti traktuojama skirtingai. Pavyzdžiui, jei žmogaus atlyginimas vieną mėnesį siekia tūkstantį eurų, o kitą mėnesį šiek tiek mažiau, tokie svyravimai bankui gali kelti nepasitikėjimą.

Lietuvos banko teigimu, norint gauti paskolą darbo sutartį turintiems asmenims užtenka parodyti pastarųjų šešių mėnesių atlyginimą, o savarankiškai dirbantieji turi pateikti dvejų metų pajamas.

„Galbūt tokiam asmeniui paskola gali būti suteikiama taikant griežtesnius reikalavimus. Taip yra dėl to, nes bankas pats rizikuoja suteikdamas paskolą. Bankas turi teisę įvertinti, ar būsimas skolininkas gebės grąžinti kreditą“, – pastebi Lietuvos banko atstovė Agnė Bukavickaitė.

Kadangi dirbant savarankiškai dažnai sudėtinga prognozuoti, kokios bus žmogaus pajamos, pašnekovės aiškinimu, bankas turi įvertinti visus galimus scenarijus.

„Bankas privalo įvertinti, ar tai sezoninis darbas ir iš kur yra gaunamos pajamos, ar jos yra tvarios. Kalbant apie tai, ar yra kokie nors aspektai, ribojantys savarankiškai dirbančių asmenų galimybės gauti paskolą, tikrai tokio faktoriaus nėra“, – tikina A. Bukavickaitė.

Bankininkystės ekspertė pataria, jog prieš keipdamiesi dėl paskolos būstui savarankiškai dirbantys žmonės kuriam laikui kas mėnesį turėtų atsidėti tam tikrą sumą pinigų ir stebėti, ar toks įsipareigojimas nekelia rūpesčių.

„Reikėtų įsivertinti savo galimybes gražinti kreditą, ypač tais atvejais, kai pajamos yra sezoninės ir nuolat svyruoja. Vertėtų įsivertinti, kiek minimaliai žmogui turėtų likti pajamų atiduodant kreditą tais mėnesiais, kai pajamos būna mažesnės. Reikėtų pabandyti bent pusę metų taupyti, įsivaizduoti mokant kreditą, atsidėti po kelis šimtus eurų per mėnesį ir stebėti, ar tai nekelia diskomforto“, – ragina A. Bukavickaitė.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.