Verslas

2019.08.19 05:30

Estija – lyg auksinė žuvelė pasaulio vandenyne: žiba ryškiai, uždirba daug, bet gyvena nebūtinai geriau

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.08.19 05:30

Minint Baltijos kelio 30-ąsias metines, Estija pasaulio vandenyne atrodo tarsi auksinė žuvelė – maža, bet pildanti pažangiųjų estų didžiausius norus. Vis dėlto ekspertai pažymi, kad ne viskas auksas, kas auksu žiba, o estams reikėtų pavydėti tik vieno dalyko.

Praėjo beveik 30 metų po to, kai Baltijos šalių gyventojai susikibo į 675 kilometrų ilgio gyvąją žmonių grandinę. Garsi naujienų agentūra „Reuters“ tuo metu išplatino pranešimą, kuriame buvo rašoma, kad Baltijos kelyje tarp 2 milijonų žmonių buvo net 700 tūkst. estų.

Tuo metu susikibę į nepertraukiamą grandinę, jie dainavo „Argake Baltimaad“ (liet. Bunda jau Baltija). Dainuoja estai ir šiandien, tik šį kartą jų dainų tekstuose skamba žodžiai apie pažangą, kurią maža Baltijos valstybė padarė per 30 metų.

Vienaragių šalis

Estijoje – vos 1,3 mln. gyventojų, tačiau gyventojų skaičius šiai mažai valstybei neužkirto kelio sukurti net keturis vienaragius. Mistinio gyvūno vardu vadinami privatūs startuoliai, kurių kapitalizacija siekia daugiau nei 1 mlrd. eurų. Tokių įmonių Lietuva neturi, o štai du kartus mažesnė Estija per 30 metų sukūrė net keturias.

Tuometiniam Lietuvos prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui bandant vadelioti šalies ekonominius arklius, estai jau 1996 metais pamatė aukso gyslą, kurią pavadino „Tigro šuolis“. Skambus pavadinimas rodė naują Vyriausybės ekonominio proveržio strategiją – investuoti didžiulius pinigus į kompiuterinę ir tinklo infrastruktūrą. Taip tarpukariu buvusi agrokultūrinė valstybė pradėjo auginti 21 a. naujuosius grūdus – IT paslaugas.

Ilgai laukti nereikėjo. Jau 2003 metais estai startavo sudrebindami pasaulį projektu, kurį pavadino „Skype“. 2005 metais bendravimo internetu platforma buvo parduota internetinei parduotuvei „Ebay“ už 2,6 mlrd. JAV dolerių, o 2011 metais programinės ir techninės įrangos milžinė „Microsoft“ už estų kūrinį nepagailėjo 8,5 mlrd. JAV dolerių.

Tačiau tai nebuvo vienintelis Estijos technologinis stebuklas. Į pasaulio plačiuosius vandenis buvo paleisti dar trys milžinai, vienas jų – devyniolikmečio esto Markuso Villigo sukurta dalijimosi ekonomika grįsta pavėžėjimo paslaugų platforma „Bolt“.

3,5 mlrd. JAV dolerių buvo įvertinta ir estų kurta tarptautinė pinigų perlaidų platforma „TransferWise“ bei 1,5 mlrd. JAV dolerių kapitalizaciją siekianti internetinių lažybų bendrovė „Playtech“.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įsitikinęs, kad tokius rezultatus Estijai leido pasiekti šalyje vyraujanti patraukli aplinka verslui. Taip pat palanki terpė inovacijoms plisti ir aukštas estų išsilavinimo lygis. Būtent jo N. Mačiulis ir pavydi estams.

„Įstojusi į Europos Sąjungą (ES), Estija įgyvendino pradinio ir vidurinio lavinimo švietimo sistemos reformas. Pagal jų moksleivių gebėjimų vertinimus, šalis patenka tarp 10 pažangiausių pasaulio valstybių. Bet kokios valstybės gerovė visų pirma priklauso nuo to, kokį išsilavinimą savo gyventojams gali suteikti valstybė. Estijos pavyzdys rodo, kad valstybė tai gali užtikrinti. Tiesa, universitetai Estijoje dar nėra taip pasistūmėję į priekį, bet, žiūrint į visumą, šalis švietimo srityje sugebėjo pasiekti labai daug per labai trumpą laikotarpį – vos 30 metų“, – šalies sėkmės priežastis vardija ekonomistas.

Ekonomikos variklis – pavyzdingas

Po nepriklausomybės atkūrimo Estijos ekonomika šovė į viršų. 1993 metais šalies bendras nominalusis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam gyventojui, siekė vos 1,1 tūkst. JAV dolerių. 2018 metais šis skaičius buvo kone 9 kartus didesnis ir siekė jau 22,9 tūkst. JAV dolerių. Tai yra didžiausias BVP, tenkantis vienam gyventojui tarp Baltijos šalių.

Valstybė gali pasigirti ir didžiausiu tarp Baltijos šalių minimaliuoju bei vidutiniu darbo užmokesčiu. Remiantis Estijos statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 1341 euro (1139 į rankas). Minimalusis darbo užmokestis – 540 eurų popieriuje, tačiau į rankas – vis tiek daugiau nei kitose Baltijos šalyse – 525 eurai. Dar 1993 metais minimalusis darbo užmokestis šalyje buvo vos 43 eurai, o per mažiau kaip 30 metų šis skaičius pasikeitė kone 13 kartų.

Verta pastebėti, kad dėl išplėtotos elektroninių paslaugų sferos daugelį jų Estijoje galima gauti internetu. Užsienio šalių piliečiams netgi suteikta galimybė tapti elektroniniu Estijos piliečiu, o tai kuria labai palankią aplinką verslui. Tai rodo ir tarptautinis ekonominės laisvės indeksas. 2018 metais šiame reitinge šalis buvo 15 vietoje tarp visų pasaulio valstybių (5 vieta tarp ES šalių). Lietuvai minėtame reitinge atiteko 21 vieta, o Latvijai 35.

Estai gali džiaugtis ne tik palankia aplinka verslui ar didesniais atlyginimais nei kaimyninėse šalyse. Estijoje pensijos taip pat didesnės. 2019 metų I ketvirčio duomenimis, vidutinės pensijos dydis Estijoje siekė 448 eurus. O vidutinė pensija Lietuvoje – 363 eurai.

Komentuodamas Estijos ekonominius pasiekimus Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Liutauras Gudžinskas išskiria ir dar vieną kriterijų, kurio galėtų pavydėti Lietuva – tai mažas šalies įsiskolinimas. Valstybės skola yra mažiausia Europos Sąjungoje, ji siekia vos 10 proc. BVP.

„Galime teigti, kad su mažesnėmis išlaidomis estai pasiekė iš esmės tą patį išsivystymo lygį, kaip ir Lietuva, o jų raida yra tvaresnė nei mūsų. Tai liudija ir kai kurie socialiniai rodikliai. Pavyzdžiui, socialinė atskirtis Lietuvoje išties didesnė nei Estijoje.

Tą patį galėtume pasakyti ir apie viešojo sektoriaus finansavimą. Nors ir Estijoje kartais protestuoja švietimo ir sveikatos apsaugos sektorių darbuotojai, jų atlyginimai skiriasi nuo Lietuvos kolegų kelis kartus. Taip pat pagal ES socialinio teisingumo indeksą Estija gerokai atsiplėšusi tiek nuo Lietuvos, tiek nuo Latvijos“, – Estijos pranašumus vardija L. Gudžinskas.

Pažangos priežastys – politinės

VU mokslininkas L. Gudžinskas įsitikinęs, kad Estijos ekonominiai rodikliai labai panašūs į Lietuvos, tačiau kai kuriose srityse pasiekti geresni rezultatai yra viešosios politikos pasekmė.

Dėstytojas pastebi, kad Estija dar pokomunistinės transformacijos pradžioje ryžtingiau reformavo savo valstybės aparatą ir teismus. Dėl to piliečių pasitikėjimas šiomis institucijomis gerokai atsiplėšė nuo kitų Baltijos šalių.

„Skirtumai matyti ir šiais laikais, tiek kalbant apie žmonių pasitikėjimą valstybės institucijomis, tiek apie suvokiamos korupcijos lygį ir panašius parametrus“, – sako L. Gudžinskas.

Vardindamas, kodėl Estijai per 30 metų pavyko pasiekti neblogų rezultatų socialinėje srityje, L. Gudžinskas pastebi, kad atkūrę nepriklausomybę estai sėkmingiau vykdė valstybinių įmonių privatizacijos bei viešųjų paslaugų struktūrines reformas.

„Lietuvoje, deja, švietimo ir sveikatos reformos strigo arba jos buvo vykdomos neskaidriai ir nenuosekliai. Geriau veikianti valstybė, aukštesnis pasitikėjimo ja lygis lengvina ir mokesčių surinkimą, o tai gerina ir ekonominę, ir ypač socialinę reikšmę turinčių viešųjų politikų kokybę“, – tvirtina L. Gudžinskas.

Uždirba daugiau, bet geriau negyvena

Nors dauguma Estijos rodiklių atrodo pagirtinai, pliki skaičiai visos realybės neatskleidžia. Estai per 30 metų sugebėjo užsitikrinti didesnius atlyginimus nei kitos Baltijos sesės, tačiau nereikia pamiršti, kad kainos šalyje taip pat didesnės, pastebi N. Mačiulis.

BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galio paritetą (PGP) indeksas rodo, kad Lietuva lenkia Estiją. Remiantis Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, 2018 metais Estijos BVP pagal PGP įvertis siekė 34,1 tūkst. JAV dolerių (39 vieta pasaulyje), o Lietuvos – 34,8 tūkst. JAV dolerių (38 vieta pasaulyje).

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis teigia, jog tokie įverčiai rodo, kad statistinis lietuvis gali sau leisti įsigyti daugiau prekių ir paslaugų negu estas, nors Estijoje vyrauja didesni atlyginimai.

„Estijoje kainų lygis, o ypač paslaugų, yra daug didesnis nei Lietuvoje. Tai yra susiję ir su didesniu darbo užmokesčiu. Jie uždirba daugiau, bet ir sumoka daugiau. Atsižvelgus į kainų skirtumą, individualaus vartojimo išlaidos Estijoje ir Lietuvoje yra labai panašios. Būtų sunku teigti, kad Estija per 30 metų laikotarpį pasiekė didesnį ekonominį progresą“, – įsitikinęs N. Mačiulis.

Jis taip pat pastebi, kad estų ekonominis progresas per 30 metų buvo kitoks nei kitų Baltijos valstybių. Atkūrus nepriklausomybę estams suteikta daugiau laisvių, valstybės vaidmuo buvo mažesnis.

„Daugelis mokesčių Estijoje yra nedideli. Pavyzdžiui, pelno mokestis yra vienas mažiausių ES. Yra taikomos pelno mokesčio lengvatos, jei uždirbti pinigai lieka įmonėje. Estija jau labai anksti nuo nepriklausomybės atkūrimo pasirinko šiek tiek kitokį ekonominį modelį nei Lietuva. Liberalesnį ir labiau vakarietišką“, – sako N. Mačiulis bei priduria, kad kai kuriais rodikliai estai lenkia Lietuvą, tačiau, žiūrint į visumą, Lietuva ir Estija per 30 metų pasiekė labai panašius rezultatus.

Geografinė padėtis lemia mažą migraciją

Visos Baltijos šalys po nepriklausomybės laikotarpio susidūrė su didžiule problema – populiacijos mažėjimu, kurį lėmė žmonių migracija. Tačiau Estijoje šis reiškinys nepasireiškė taip stipriai.

Gyventojų skaičius per 30 metų šioje šalyje sumažėjo, tačiau ne tiek daug kaip Latvijoje ar Lietuvoje. 1990 metais šalyje gyveno 1,565 mln. piliečių, o 2018 metais – 1,303 mln. Populiacijos mažėjimas per beveik 30 metų siekė apie 17 proc. (Lietuvoje – 25 proc., Latvijoje – 29 proc.).

Tačiau tik nedidelė dalis populiacijos sumažėjo dėl emigracijos, kuri nebuvo didelė. Pavyzdžiui, 2000 metais neto migracija siekė apie –2000 žmonių. Bėgant metams šis skaičius kito, tačiau nedaug, o 2015 metais persirito į teigiamą pusę. Į šalį atvyko 2,4 tūkst. daugiau žmonių nei išvyko, o 2018 metais šis skaičius pasiekė net 7 tūkst. O Lietuvoje teigiami neto migracijos skaičiai pradėti fiksuoti tik 2019 metais (per pirmus septynis šių metų mėnesius neto migracija Lietuvoje siekė 6,061 tūkst.).

Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Vlada Stankūnienė pažymi, kad kalbant apie migraciją Estiją lyginti su kitomis Baltijos valstybėmis nebūtų tikslinga, kadangi šalis pasižymi kitokia, labai dėkinga, geografine padėtimi.

„Jiems nereikia emigruoti į ekonomiškai turtingesnes Vakarų valstybes, kaip tai daro lietuviai ar latviai. Savo Vakarus jie turi Šiaurėje. Nemažai estų važiuoja dirbti į visai šalia esančią Suomiją, o tokie žmonės nėra laikomi emigrantais, nes dažnai grįžta namo“, – sako V. Stankūnienė.

Profesorė taip pat pažymi, kad Estijos emigracija yra kitokia. Nemažai žmonių emigruoja tam, kad įgytų daugiau patirties, žinių, o vėliau grįžtų ir įgytas žinias pritaikytų gimtojoje šalyje. „O dalis lietuvių emigruoja visam laikui“, – pastebi V. Stankūnienė.

Elektroninė valstybė

Nuo pat nepriklausomybės pradžios nusprendusi investuoti į elektroninių paslaugų kūrimą, Estija per pastaruosius 30 metų įgyvendino nemažai reformų. Elektroninis balsavimas, tapatybė, valdymo sistemos ir kitos pažangios programos leido Estijai susikurti modernios valstybės įvaizdį.

Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto direktoriaus Andriaus Stasiukyno pasiteiravus, kas jam asocijuojasi su Estija, jis nedvejoja – su elektronine valdžia ir jauno amžiaus valstybės tarnautojais.

„Šalyje paplitusi elektroninė valdžia ir jos paslaugos kuria pažangios valstybės įvaizdį. Gerą įvaizdį kuria ir jauni specialistai. Estijos buvusiam ministrui pirmininkui, kai jį išrinko, buvo vos 34. Rytų ir Centrinės Europos šalims tai nėra įprasta, o aukštus postus dažniausiai užima vyresnio amžiaus specialistai ar politikai“, – sako A. Stasiukynas.

Jis taip pat pažymi, kad Estija garsi ir tuo, jog pirmoji pasaulyje pradėjo naudoti elektroninį balsavimą rinkimuose. 2005 metais balsuoti elektroniniu būdu buvo galima savivaldybių tarybų rinkimuose, o 2007 metais jau ir renkant šalies parlamento narius.

MRU dėstytojas pastebi, jog nors visi įpratę elektroninės valdžios naujoves sieti su pažanga, pasaulyje pilna valstybių, kurios nenaudoja tiek daug išmaniųjų technologijų šalies valdyme, tačiau vis tiek sugeba pasiekti gerus rezultatus.

„Tačiau estų diplomatai ir valstybės tarnautojai labai gerai išmokyti apie save kalbėti tik iš gerosios pusės, o (...) tai aplinkiniams kuria sėkmingos valstybės įvaizdį“, – sako A. Stasiukynas.

Jis priduria, jog teigti, kad estai per 30 metų pasiekė daugiau nei kitos Baltijos valstybės, nederėtų. „Visos pasiekė daug ir turi savo gerąsias patirtis ir sėkmės istorijas“, – įsitikinęs MRU dėstytojas.

Reportažus ir tiesiogines transliacijas iš Estijos ir Latvijos bus galima girdėti LRT RADIJO laidose „Ryto garsai“, „10-12“, „Radijo popietė“, LRT TELEVIZIJOS laidose „Labas rytas, Lietuva“ ir „Laba diena, Lietuva“, portale LRT.lt ir LRT socialiniuose tinkluose.

Grįždama per Latviją, kūrybinė grupė finišuos Vilniuje penktadienį, rugpjūčio 23 d., kai bus minimos Baltijos kelio 30-osios metinės.

Kviečiame atšvęsti Baltijos kelio 30-metį kartu su LRT. Kviečiame papuošti kardeliais savo paskyras socialiniuose tinkluose arba simbolinį gėlės žiedą įsisegti į drabužius:

Papuoškite savo profilio nuotrauką

Atnaujinkite savo „Facebook“ viršelį

Atsispausdinkite simbolinį kardelio žiedą