Verslas

2019.06.26 09:00

Jakeliūnas deda galutinį tašką: įvardijo kaltus dėl 2009 metų finansų krizės

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.06.26 09:00

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas paskutinį kartą dirigavo komiteto posėdžiui. Jo metu buvo pateiktos likusios išvados dėl krizės tyrimo. Seimo narys Kęstutis Glaveckas reikalavo, kad prisidėję prie krizės sulauktų teisinės atsakomybės, o S. Jakeliūnas teigė, kad pagrindą teisinei bylai jis mato tik dėl neobjektyviai didėjusio VILIBOR.

Trečiadienį Seimo Biudžetų ir finansų komitete buvo svarstomos parlamentinio tyrimo „Dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę“ likusios išvados. Seime diskutuota dėl likusių 4–6 klausimų krizės tyrime.

Komitete krizės tyrimo išvadų projektui ir konstatuojamajai daliai „iš esmės“ buvo pritarta. Už balsavo 6 komiteto nariai, prieš – 0, susilaikė – 1.

S. Jakeliūnas teigė, kad tikėjosi tyrimą užbaigti iki rudens, tačiau netikėti įvykiai privertė dalines išvadas pateikti trečiadienį.

Komiteto posėdyje Seimo narys Kęstutis Glaveckas pastebėjo, kad vis dar išlieka svarbus klausimas dėl būsto paskolų. Jis klausė, ar tai buvo padaryta sąmoningai, ar netyčia (palūkanos didėjo – LRT). Anot jo, jei tai buvo daryta sąmoningai, tai verta teisėsauginio tyrimo.

„Analizė yra labai geras dalykas, o finansų valdyme yra svarbus ir atsakomybės konstatavimas, kas valdė. Pavyzdžiui, ponia Vilija Blinkevičiūtė buvo iniciatorė pensijų didinimo, o tai sumažino biudžetą. Visi turi žinoti atsakomybę už savo darbus“, – įsitikinęs K. Glaveckas.

S. Jakeliūnas minėjo, kad, kalbant apie VILIBOR, yra fiksuoti akivaizdūs pažeidimai.

„Nematau pagrindo teisiniams procesams, išskyrus VILIBOR. Matyt, galėjo būti manipuliacijų, o ne objektyvaus finansinės situacijos vertinimo“, – teigė S. Jakeliūnas ir pridūrė, jog, kalbant apie kitus punktus, kurie galėjo paspartinti krizės reiškinius, sakyti, kad žmonės „kažko nedarė specialiai“, – negalima.

Parlamentarė Rasa Budbergytė komiteto posėdyje minėjo, kad rekomendacijas reikia tobulinti, kadangi dabar atrodo, jog bandoma pakeisti „vos ne valstybės sąrangą. Mes viską turime, visus įrankius, reikia tik jais naudotis“, – sakė R. Budbergytė.

Komitete taip pat nuskambėjo kritika, kad tyrimo išvadose yra per daug puolami Skandinavijos bankai, o labiau reikėtų žiūrėti į tuometinius politikų priimtus sprendimus.

Su tuo nesutiko S. Jakeliūnas, jis atšovė, kad, jo įsitikinimu,  Švedijos bankai „techniškai sukėlė krizę“ šalyje.

K. Glaveckas taip pat pastebėjo, kad svarbu išmokti pamokas, kurios susijusios su aukščiausiosios valdžios kišimusi į finansus. Pavyzdžiui, pasakymai, kad „skolinasi tik impotentai. Taip pat reikia išsiaiškinti, ar tai buvo daryta sąmoningai, ar per kvailumą. Tačiau jei ir per kvailumą, tai neatleidžia nuo atsakomybės“, – sakė K. Glaveckas.

Komitete kilo diskusijų, koks toliau bus krizės tyrimo likimas, kadangi ne visi sutiko dėl krizės tyrimo išvadų, siūlė teikti rekomendacijas. Vis dėlto, S. Jakeliūnas ragino „iš esmės“ pritarti tyrimo išvadoms, o vėliau, jei atsiras poreikis, jas bus galima koreguoti. 

„Aš savo misiją matau kaip pabaigtą. Per kelias dienas galima dar formuluoti. (...) Nelabai galiu kažką padaryti ar pasiūlyti. (...). Siūlau iš esmės pritarti išvadoms, o jūs jau toliau apsispręsite, kaip jas tobulinti. Su rekomendacijomis dar galima kažką daryti vėliau. (...). Tačiau išvados aiškios, Švedijos bankai sukėlė krizę, o Lietuvos bankas jų neprižiūrėjo“, – konstatavo S. Jakeliūnas.

Komitete taip pat nuskambėjo replikos, kas pakeis dabartinį BFK pirmininką S. Jakeliūną. Buvo įvardyta, kad tai galėtų būti socialdemokratė R. Budbergytė

2005–2008 metai paklojo pamatus krizei

Tyrimo išvadose teigiama, kad dar 2005–2008 metais tam tikri sprendimai neleido sušvelninti krizės pasekmių ir sukaupti finansinio rezervo. Kaltinama, kad tuometinė valdžia vykdė prociklinę politiką, kai reikėjo anticiklinės politikos priemonių.

Pavyzdžiui, 2018 metų rugpjūčio mėnesį įvykęs pensijų padidinimas metinį struktūrinį „Sodros“ deficitą padidino apie 3,1 procentinio punkto BVP.

„Sodros“ struktūrinio balanso pabloginimas 3,1 procentinio punkto buvo vienas iš trijų pagrindinių prociklinės biudžeto politikos veiksnių, lėmusių poreikį greitai ir dideliu mastu konsoliduoti biudžetą ir skolintis, siekiant padengti biudžeto deficitą“, – rašoma ataskaitoje.

Taip pat teigiama, kad 2008 metų valstybės biudžetas buvo priimtas pažeidžiant Fiskalinės drausmės įstatymą, o Europos Komisijos (EK) konvencinė metodika, skirta valdžios sektoriaus balanso rodikliui pagal ciklą apskaičiuoti buvo netinkama, todėl suklaidino biudžeto politikos formuotojus skaičiuojant šalies deficitą. EK apskaičiuotas deficitas buvo mažesnis, todėl Vyriausybei buvo sunku įtikinti Seimą vykdyti anticiklinę biudžeto politiką.

Išvadose taip pat pažymima, kad krizei buvo pasiruošta netinkamai dėl Gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažinimo, dėl to, kad 2006–2008 metais Vyriausybė veikė mažumos sąlygomis, o 2008 metų rudenį vykę Seimo rinkimai trukdė bent iš dalies pasirengti prasidedančiai krizei dėl „finansinio populizmo“ apraiškų. Rašoma, kad prie krizės gylio taip pat prisidėjo ir nesugebėjimas 2007 metais įsivesti euro, dėl to išaugo lito devalvacijos rizika, o tai lėmė padidėjusias palūkanas.

Galėjome skolintis pigiau

S. Jakeliūnas teigia, kad 2009–2012 metais Lietuvos viešųjų finansų deficitas lėmė didelį poreikį skolintis, valstybės skola per šį laikotarpį išaugo 8,5 mlrd. eurų, tai yra maždaug 2,7 karto, todėl buvo svarbu skolintis su kuo mažesnėmis palūkanomis. Tačiau Lietuva 2009–2012 metais finansų rinkose ir iš komercinių bankų buvo skolinamasi už palūkanas, kurios siekė 5,1–9,4 proc. o tai buvo „vienos didžiausių palūkanų visoje euro zonoje.“

Anot S. Jakeliūno Europos Sąjungos (ES) valstybės narės turėjo teisę ir net buvo raginamos kreiptis į Europos Komisiją dėl finansinės paramos suteikimo kilusioms mokėjimų balanso problemoms spręsti.

Pažymima, kad iš viso Europos Sąjungos parama pasinaudojo 8 valstybės narės. Tarp jų buvo ir tokių, kurių finansų ir ekonomikos būklė buvo ne blogesnė, tam tikrais atvejais ir geresnė, negu Lietuvos.

„Vyriausybė rimtai nesvarstė galimybės kreiptis tarptautinės finansinės paramos. Pateikti argumentai dėl galimo lito devalvavimo ir kiti vertinimai nėra įtikinantys, turint omenyje sąlygas, kuriomis parama buvo suteikta Latvijai ir kitoms valstybėms narėms“, – rašoma ataskaitoje.

S. Jakeliūnas įsitikinęs, kad finansinės paramos į tarptautines institucijas nebuvo kreiptasi dėl šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės neigiamos nuomonės į tokias paramas, kadangi ji buvo pasakiusi, kad „paramos kreipiasi tik impotentai“. „Sprendimas nesikreipti finansinės paramos padidino viešojo sektoriaus išlaidas, pablogino suminį viešojo sektoriaus balansą maždaug 2,1 mlrd. eurų (t. y. vidutiniškai 0,6 procento BVP kiekvienais metais per visą 2009–2018 metų laikotarpį) ir neigiamai veiks šiuos rodiklius iki pat 2022 m., kai bus išpirkta paskutinė ilgo laikotarpio didelio pelningumo obligacijų emisija“, – aiškinama ataskaitoje.