Verslas

2019.06.27 05:30

Ekspertai kritikuoja JT piešiamą niūrų scenarijų Lietuvai, kad 2100 metais liks tik 1,5 mln. gyventojų, ir siūlo išeičių

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.06.27 05:30

Jungtinės Tautos (JT) prognozuoja spartų Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimą. Tokiam scenarijui išsipildžius, šalies lauktų liūdna ateitis. Ekspertai pastebi, kad prognozė turi spragų ir nėra tiksli, tačiau Lietuvai siūlo ruoštis – didinti imigraciją iš trečiųjų šalių ir skatinti lyčių lygybę.

Praėjusią savaitę Jungtinės Tautos pristatė pasaulio šalių ateities demografines prognozes. Lietuvai prognozuojamas liūdnas ateities scenarijus. Ataskaitoje rašoma, kad 21 a. gale Lietuvoje liks tik apie 1,5 mln. gyventojų, tai yra apie 46 proc. mažiau nei dabar (2,79 mln.). 

Prognozuojama, kad po dešimties metų šalyje liks 2,5 mln. gyventojų, o po keturiasdešimties gyventojų skaičius šalyje smuks iki mažiau nei 2 milijonų.

LRT.lt kalbinti ekspertai teigia, kad, prognozei išsipildžius, Lietuvos laukia dideli ekonominiai ir socialiniai iššūkiai, kadangi gyventojų amžiaus piramidė rodo, jog padidės vyresnio amžiaus žmonių skaičius.

Vis dėlto Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis tokią prognozę vadina „labai pesimistine“ ir priduria, kad nebuvo atsižvelgta į naujausius migracijos tendencijos duomenis.

Statistikoje nėra naujausių duomenų

Profesorius B. Gruževskis teigia, kad JTO prognozė nėra visiškai tiksli, kadangi, ją sudarant, buvo naudojami duomenys iki 2017 metų. Jo teigimu, tiek 2018, tiek 2019 metais demografinė situacija šalyje buvo geresnė, o į Lietuvą atvyko daugiau gyventojų, nei išvyko.

„Jeigu toks emigracijos aktyvumas, koks jis buvo per pastarąjį dešimtmetį iki 2017 metų, būtų išlikęs, tai gautume tokius skaičius, kokius jie ir paskelbė. Tačiau matome, kad tiek 2018, tiek 2019 metais į šalį įvažiavo daugiau žmonių, nei išvažiavo“, – sako B. Gruževskis.

Jis teigia, kad yra netgi priešingų prognozių. Pavyzdžiui, kad apie 2050 metus Lietuvoje vėl bus apie 3 milijonus gyventojų. „Toks scenarijus buvo pateiktas dar 2018 metų pabaigoje, kai nežinojome, kad 2019 metais demografinės tendencijos bus dar pozityvesnės.“

Profesorius įsitikinęs, kad JTO prognozė yra labai pesimistinė ir gyventojų skaičius šalyje taip sparčiai nesumažės. „Jei kalbame apie 2050 metus, tai tikrai bus 2 mln. Žinome, tam tikras sumažėjimas gali būti, tačiau dabar labai svarbu, kaip bus investuojama į socialinę sritį“, – pažymi B. Gruževskis. Jis priduria, kad šalies ekonomika turi potencialo, o žmonės, jei atlyginimai ir toliau augs, vis dažniau grįš į Lietuvą.

Reikia skatinti imigraciją

B. Gruževskis mano, kad vienas iš būdų didinti šalies gyventojų skaičių – didinti galimybes ir patrauklumą žmonėms iš trečiųjų šalių dirbti ir gyventi Lietuvoje. Profesorius pažymi, kad reikėtų pritraukti žmonių ir iš Europos Sąjungos (ES) šalių, tačiau dėl mažesnių atlyginimų Lietuva dar nėra tokia patraukli ES piliečiams.

Profesorius pabrėžia, jog labai svarbu orientuotis į žmones, kurie galėtų dirbti aukštą pridėtinę vertę kuriančius darbus.

„Svarbu, kad mes nepripildytume savo rinkos pigia darbo jėga, kuri vėliau keltų daugiau rūpesčių ir problemų. Reikia, kad dabartinis verslas tarnautų aukštos pridėtinės vertės gamybos plėtrai, o Lietuvai reikalingi žmonės aukštos pridėtinės vertės produkcijai kurti. Tuomet nebus problemos ir didesnius atlyginimus mokėti, didinti Lietuvos produktyvumą ir konkurencingumą.

Jeigu liksime tokioje pat paradigmoje, kaip ir iki šiol, kada dominuoja žemos pridėtinės vertės darbo vietos, tai ir toliau gilinsime savo problemas. Migrantai reikalingi, tačiau ne tam, kad gautų minimalų atlyginimą, balansuotų ant pragyvenimo ribos, o kambariuose gyventų po 10 žmonių. Mums reikia tokių, kurie aptarnaus aukštąsias technologijas, keldami mūsų konkurencinį pranašumą ir bendrą gyvenimo lygį“, – imigracijos politikos strategiją atskleidžia B. Gruževskis.

Amžiaus struktūra – bauginanti

Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Vlada Stankūnienė pažymi, kad didžiausią nerimą jai kelia ne mažėjantis gyventojų skaičius šalyje, bet labai nepalanki ir toliau sparčiai blogėjanti amžiaus struktūra.

„Artimiausius du–tris dešimtmečius jauno amžiaus sulauks labai neskaitlingos kartos. Per pastaruosius 20 metų dėl labai žemo gimstamumo kasmet vaikų gimė beveik per pusę mažiau, nei gimdavo prieš tris dešimtmečius ir anksčiau, o jaunos kartos emigravo. Tai lemia labai spartų populiacijos nykimą ir senėjimą. Neturime, kas susilauks vaikų, o pagyvenusių asmenų skaičius didės. Patekome į labai neperspektyvų demografinį lauką ir didžiulį nykimą. Kaip rodo Jungtinių Tautų prognozės, iki šio šimtmečio vidurio Lietuvos populiacija tarp visų pasaulio šalių mažės sparčiausiai“, – konstatuoja V. Stankūnienė.

Ji pažymi, kad, jei šalies amžiaus struktūra yra proporcinga, valstybėje gali būti ir nedaug gyventojų, bet vyraus puikios sąlygos ekonomikos plėtros bei gerovės kūrimui. Tačiau jei amžiaus struktūra yra deformuota, kaip Lietuvoje, kyla didžiuliai iššūkiai.

„Apsirūpinimas darbo jėga, ekonominės plėtros galimybės, socialinės apsaugos iššūkiai. Turime santykinai labai sparčiai augančią populiacijos dalį, kuriai yra 65 metai ir daugiau. Prognozuojama, kad šimtmečio viduryje šalyje bus apie 30 proc. gyventojų, kurių amžius sieks 65 ir daugiau metų“, – pabrėžia V. Stankūnienė.

Negimdo vaikų, nes nėra sąlygų

V. Stankūnienė išskiria dar vieną problemą, kodėl gyventojų skaičius šalyje mažėja, tai mažas gimstamumas. Profesorės pasiteiravus, ar geresnė ekonominė padėtis galėtų lemti didesnį gimstamumą, ji teigė, kad ryšys tarp ekonominės gerovės ir gimstamumo lygio prieštaringas. „Juk didžiausias gimstamumas yra skurdžiausiose šalyse, o išsivysčiusios šalys susiduria su žemo ar net labai žemo gimstamumo iššūkiais“, – pažymi V. Stankūnienė.

Jos teigimu, gimstamumo skatinimas ekonominėmis priemonėmis išsivysčiusiose šalyse įtakos vaikų skaičiui beveik neturi. „Neretai manoma, jog gimstamumą galima skatinti didinant išmokas.Tačiau įvairių šalių patirtis rodo, kad geriausiu atveju išmokos gimstamumą gali padidinti tik ekonomiškai silpnose šeimose. Svarbiausia šeimai yra turėti darbą, pakankamas darbines pajamas, galinčias sukurti šeimai ir vaikams gerovę, turėti galimybes vaikams suteikti norimą išsilavinimą“, – teigia V. Stankūnienė

Anot jos, didesnį gimstamumą galėtų užtikrinti sąlygos, leidžiančios abiem tėvams derinti profesinę veiklą ir vaikų auginimą, kai užtikrinama lyčių lygybė ne tik viešajame gyvenime, bet ir šeimoje. Profesorė pažymi, kad vyro vaidmuo rūpinantis vaiku turėtų būti didesnis.

„Tose šalyse, kur sąlygos  šeimoms auginti vaikus yra palankios, kur abu tėvai gali išlikti profesinėje veikloje, kur tėvas aktyviai dalyvauja rūpinantis vaikais, gimstamumas yra didesnis“, – sako V. Stankūnienė.

Profesorė įsitikinusi, kad gimstamumą galėtų paskatinti šeimos politika, orientuota į paramą per vaiko ugdymo ir priežiūros paslaugas. „Vaikų ugdymo paslaugos turi būti kokybiškos, pigios ir subsidijuojamos“, – sako V. Stankūnienė bei priduria, kad šalyje taip pat turėtų būti plačiau taikomos ir lanksčios užimtumo formos – galimybė dirbti iš namų arba ne visą darbo dieną.

Pasaulyje gyventojų skaičius didės

Ataskaitoje rašoma, kad pagal šalies gyventojų skaičių Lietuva yra 142 vietoje, o pagal populiacijos tankį – 165 (44 žmonės kv. kilometre).

Populiacijos augimas Lietuvoje 2018 metais siekė –0,48 proc. Nors vis dar neigiamas, šis rezultatas stipriai pagerėjo lyginant su 2017 metais, tada jis buvo –1,07 proc.

Apžvelgiant bendras pasaulio tendencijas, JTO ataskaitoje rašoma, kad per artimiausius 30 metų pasaulio žmonių populiacija stipriai išaugs ir 2050 metais sieks 9,7 mlrd. Amžiaus gale gyventojų skaičius pasaulyje turėtų pasiekti 11 mlrd.

Šiuo metu pasaulyje gyvena apie 7,7 mlrd. žmonių.

Sparčiausias gyventojų prieaugis iki 2050 metų bus Indijoje. Ši šalis gyventojų skaičiumi 2027 metais turėtų pralenkti dabartinę lyderę Kiniją.

Sparčiausiai augs 9 šalys: Indija, Nigerija, Pakistanas, Kongo Demokratinė Respublika, Etiopija, Tanzanija, Egiptas ir JAV, o Užsachario Afrikoje gyventojų skaičius iki 2050 metų turėtų padidėti dvigubai.

Nors bendras gyventojų skaičius auga, JTO prognozuoja, kad daugės šalių, kur gimstamumo skaičius mažės. 2050 metais pasaulyje turėtų būti apie 55 šalis, kur gyventojų prieaugis bus –1 proc.

JTO skelbia, kad tikėtina, jog šalyse, kuriose vyraus neigiamas gyventojų prieaugis, didės imigracija. Didžiausi imigracijos mastai turėtų pasireikšti Vokietijoje, Estijoje ir Baltarusijoje.