Verslas

2019.06.18 05:30

NT ekspertai prognozuoja bendrabučių sugrįžimą: jie bus kitokie, nei esame pratę

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.06.18 05:30

Nors Lietuvoje bendrabučiai iki šiol dažnai vertinami gana neigiamai, Vakaruose tokie bendrabučio tipo daugiabučiai itin populiarūs, ypač tarp jaunų žmonių. Taip LRT.lt sako nekilnojamojo turto ekspertai. Todėl, jų teigimu, tikėtina, kad bendrabučiai sugrįš ir į Lietuvą. Tiesa, jie bus kitokie, nei esame įpratę matyti.

Bendrovės „Capital“ nekilnojamojo turto ekspertas Mantas Mikočiūnas LRT.lt teigia, kad Lietuvos miestuose, ypač sostinėje Vilniuje, centrinėje miesto dalyje, itin trūksta pigaus būsto, kurį galėtų nuomotis į miestą atvykę studentai, žemesnės kvalifikacijos darbuotojai ar jaunos šeimos.

Anot pašnekovo, vadinamasis kolivingas, kai žmonės gyvena dalindamiesi tokias bendras erdves, kaip virtuvė, vonios kambarys ar poilsio erdvė, itin populiarus užsienyje, tačiau ten toks gyvenimo būdas turi šiek tiek kitą paskirtį nei kol kas Lietuvoje.

„Tas kolivingas aktualus ten, kur yra labai brangus nekilnojamasis turtas, kur yra labai didelė žmonių koncentracija ir kur tam jaunam žmogui sudėtinga tiesiog išsinuomoti atskirą būstą. Jeigu imsime Stokholmo pavyzdį, Paryžiaus pavyzdį, kur universitetai yra dažniausiai kur nors miesto centre, netoli centro, ne užmiestyje kažkur, išsinuomoti būstą tam atvykusiam studentui labai sudėtinga, nes jis labai brangiai kainuoja“, – tvirtina M. Mikočiūnas.

Lietuvoje išlieka mada: renkasi ne dėl taupumo

M. Mikočiūno pastebėjimu, dalis Lietuvos studentų bendrabučių iš viso negauna, o kai kurie, net ir turėdami galimybę, jų nesirenka, nes tokie bendrabučiai nebevilioja. Kaip pastebi M. Mikočiūnas, jauni žmonės vis dažniau pasirenka galimybę keliese nuomotis butą Senamiestyje ar miesto centre, tačiau tai daroma labiau dėl mados, o ne dėl būtinybės.

„Tas kolivingas, kaip gyvenamojo būsto nuomos principas, Lietuvoje yra mados reikalas. Tai neatitinka tos tikrosios kolivingo funkcijos kaip Vakaruose, kur kolivingas yra atsiradęs iš taupumo, iš racionalumo – vieną būstą nuomojasi keli asmenys, išsidalina kambarius. Pas mus tas kolivingas kol kas yra toks mados reikalas – galbūt norisi kokį gražų butą Senamiestyje išsinuomoti keliems, rengti bendras vakarienes, savaitgalį – vakarėlius, kad smagiau būtų gyventi“, – sako M. Mikočiūnas.

Jo įsitikinimu, tai rodo, kad bendrabučio principas jauniems žmonėms yra priimtinas, tačiau daugeliui kliūva tai, kokie bendrabučiai išlikę Lietuvoje. Kaip tvirtina M. Mikočiūnas, pagrindiniai trukdžiai klestėti bendrabučiams išlieka prasta sovietinių daugiabučių statyba ir tai, kad juose dažnai gyvena asocialių asmenų.

„Pagrindinė priežastis yra kontingentas ir ta sovietinė labai prasta statyba. Tuos bendrabučius iš technologinės pusės labai prastai statė ir jie, sakykime, buvo statomi tam tikrai žmonių klasei. Atitinkamas žmonių kontingentas ten ir apsigyvenimo. Vyrauja toks negatyvas: netvarka, nešvara, apleistos laiptinės ir t. t. Dėl to žmonės tų bendrabučių nemėgsta, bet ne dėl paties principo, kad bendrabutis yra kažkuo blogas iš esmės“, – tvirtina M. Mikočiūnas.

Siūlo nepainioti su senais bendrabučiais 

Bendrovės „Inreal“ Tarpininkavimo departamento vadovas Julius Belanoška taip pat įsitikinęs, kad bendrabučio tipo būstai į Lietuvą turėtų sugrįžti, tačiau taip pat teigia: tai negali būti tokie bendrabučiai, kokius mes iki šiol turime ir dažniausiai įsivaizduojame.

Kolivingas yra nauja tendencija, kuri dar tik skinasi kelią ir apie jos populiarumą dar gana sunku kalbėti faktais. Galima tik prognozuoti, kaip iš tiesų seksis. Senojo pavyzdžio bendrabučių, likusių nuo senų laikų, kurie yra labiau sienos, o ne paslauga, nevertinčiau kaip tokių, kurie turi kažkokį nepatenkinamą ar galimai augantį poreikį“, – sako J. Belanoška.

Jo aiškinimu, esminis skirtumas tarp bendrabučio ir vadinamojo kolivingo yra tai, kad kolivingas yra produktas, skirtas suteikti paslaugą, o bendrabutis dažniau išlieka tiesiog nuomojamas kambarys.

Kolivingo erdvėse yra daug gretutinių paslaugų, kurios tampa būtinos gyventojams. Bendrabutyje tu realiai nuomojiesi keturias sienas. Tuo, kas yra už tų sienų, jau nelabai kas rūpinasi. Turbūt toks tas pagrindinis skirtumas“, – nurodo J. Belanoška.

Jo vertinimu, yra rizikos, kad net ir jauni žmonės kolivingo tipo bendrabučius sies su senaisiais, neigiamai vertinamais bendrabučiais, todėl tokie projektai gali iš pradžių nesulaukti itin didelio dėmesio.

Greitų pokyčių nesitiki – įtakos turės ir lietuviškas požiūris

Bendrovės „Remax“ nekilnojamojo turto ekspertas Tomas Ignatavičius įsitikinęs, kad prireiks nemažai laiko, kol Lietuvoje įvyks mąstymo lūžis ir bendrabučiai bus pradėti vertinti palankiai. Be to, priduria jis, naujieji bendrabučiai privalo būti visai kitokie, nei esame įpratę matyti išlikusius dar iš sovietinių laikų.

„Jeigu įsivaizduojame tą sovietinį reikalą, tai tikrai perspektyvų aš visiškai nematau. Jie puikiai parduodami, nes tai yra pigiausias segmentas. Kaip ir bet kurioje prekybos srityje – kuo pigesnis daiktas, tuo daugiau pirkėjų, bet į jų perspektyvą tikrai labai skeptiškai žiūriu. Kolivingas pas mus dar tik ateinanti idėja. Sakykime, kad tai skirta jauniems žmonėms, kurie yra aktyvūs, kurie neplanuoja sėslaus gyvenimo būdo. Jiems galbūt tikrai patrauklu“, – svarsto T. Ignatavičius.

Vis dėlto, atkreipia dėmesį T. Ignatavičius, Lietuvoje vyrauja polinkis turėti nuosavą būstą, todėl idėja nuomotis kambarį ir dalytis bendromis erdvėmis lietuviams gali būti paprasčiausiai nepriimtina.

„Mūsų genuose yra savo trobos turėjimas, savo autonomija. Pas mus šimtmečiais žmonės nieko kito neturėjo ir save identifikavo per savo trobą. Tai labai stipru. Dar ir dabar yra begalė vyresnio amžiaus žmonių, pensininkų, kurie sunkiai sugeba išlaikyti savo būstą, bet ir gyvena trijų arba keturių kambarių bute, nes jie nenori pokyčių“, – sako T. Ignatavičius.

Kol kas labiau atsipirkti turėtų maži butukai

Vis dėlto visi pašnekovai sutinka – ateityje statomi bendrabučiai privalės keistis, jie negali būti tokie patys.

„Tai privalo būti naujos erdvės: naujai, moderniai, šiuolaikiškai suprojektuotos, kur tikrai žmogus turi savo kampą, kur gali gyventi žmonės, kurie mėgsta tokį socialų, aktyvų gyvenimą. Tie senieji bendrabučiai, mano supratimu, tam netinkami“, – sako T. Ignatavičius.

Jo vertinimu, senuosius bendrabučius atgaivinti pavyktų tik tokiu atveju, jeigu nekilnojamojo turto bendrovės imtųsi jų renovacijos. Tačiau, pastebi T. Ignatavičius, tai būtų sudėtinga, nes dėl renovacijos reikėtų susitarti su kambarių savininkais.

„Perspektyvoje tikriausiai kažkas keisis. Bet, jeigu vystytojas pakviestų į konsultaciją, kadangi jam grąžos reikia šiandien, siūlyčiau daryti standartinį variantą – autonominius butukus. Jie daug labiau pasiteisina. Ateityje arba jeigu stiprus investuotojas tai daro eksperimento būdu, tai sakyčiau taip: pamėginti būtų galima, bet tikėtis didesnės grąžos, sakyčiau, reikėtų už standartinį variantą“, – sako T. Ignatavičius.

Netolima ateitis

Kiti pašnekovai padėtį vis dėlto vertina pozityviau. M. Mikočiūno teigimu, jaunimas dažnai dar neturi suformuoto neigiamo požiūrio į bendrabučius, todėl naujieji bendrabučiai turėtų juos sudominti. Tačiau, tvirtina M. Mikočiūnas, tai tikrai turėtų būti visai kitokie pastatai, nei esame įpratę matyti.

„Dabar žmonės, gyvendami bendrabučio kambaryje, už komunalines paslaugas moka labai daug mokesčių, kartais netgi daugiau nei už individualų butą (net senos statybos, jau nešnekant apie naujos). Taip neturėtų būti. Jis turėtų būti technologiškai pažengęs, kad išlaikymas nebūtų brangus“, – sako M. Mikočiūnas.

Jis priduria – taip pat reikėtų apsvarstyti ir tokių daugiabučių modernumą. Juose galėtų būti pritaikytos išmaniosios platformos: „Būtų galima visa tai dalintis, rezervuoti laikus, daryti grafikus, kas kada atsakingas už tvarką. Galėtų būti tokių papildomų dalykų, kaip bendras internetas visam namui (jis daug pigiau kainuoja negu kiekvienam individualiai), dviračių saugyklos ir kt. Protingai valdomi  bendro naudojimo dalykai galėtų sukurti ir ekonomišką, diskomforto nekeliantį gyvenimą daugiabutyje.“

J. Belanoška sutinka – išlieka rizika, kad vyraujantis požiūris į senuosius bendrabučius pakiš koją naujus bendrabučius ketinančioms statyti bendrovėms, tačiau tokie projektai jau planuojami: „Tai daugiau prognozės, kiekvieno eksperto savotiškas įsivaizdavimas. Vis dėlto į tai žiūrėčiau gana palankiai ir manau, kad tai turės pasisekimą.“

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius