Verslas

2019.05.10 11:43

Namų tvarkytojas – ne tik turtuoliams: lietuviai tokioms paslaugoms vis labiau negaili pinigų

Jeigu žmogus per tą laiką, kol jam sutvarkomi namai, gali uždirbti daugiau, nei sumoka tvarkytojui, jis gali šią paslaugą įsigyti. Tokios pozicijos laikosi Paulius, namų tvarkymo paslaugas reguliariai užsisakantis jau daugiau kaip dvejus metus. LRT.lt kalbintos valymo įmonės teigia, kad taip mąstančių žmonių daugėja.

Užklupus finansiniams sunkumams namų tvarkytojo atsisakytų paskiausiai

Tvarkytojos paslaugas reguliariai užsisakantis Paulius tikina – tokia paslauga padeda išvengti pykčių šeimoje ir išlaikyti gerus santykius. „Nesu tas, kuris mano, kad namus turi tvarkyti tik vyras, darbus dalindavomės, bet tada būdavo: „tu daryk tą“, „ne, tu daryk“, – juokiasi Paulius.

Pašnekovas tvirtina pirmą kartą tvarkytojos paslaugas užsisakęs prieš daugiau kaip dvejus metus per internetinę svetainę, kuri vėliau veiklą nutraukė. Kadangi vienos tvarkytojos darbas itin tenkino, Pauliaus šeima dėl paslaugų su ja susitarė asmeniškai.

Vėliau moteris nusprendė iš šios veiklos pasitraukti, todėl pašnekovas tvirtina tvarkytojos ieškojęs per socialinius tinklus ir pažintis: „Per feisbuką paprašiau, kad kas nors parekomenduotų [gerą tvarkytoją]. Viena pažįstama parekomendavo, pasikviečiau. Sakoma, kad tokių žmonių reikėtų ieškoti tik per rekomendacijas, nes niekada nežinai, ką tau iš buto gali pavogti ar pan., nes mes jai tiesiog duodame namų raktą.“

Paulius tikina – jeigu ir užkluptų finansinis sunkmetis, namų tvarkymo paslaugą bandytų išsaugoti: „Žiauriai sutaupome laiko. Tas tris valandas, kurias tam skirtum savaitgalį, gali praleisti darydamas bet ką. Mes dabar sumokame 20 eurų už buto, kuris nesiekia 70 kv. m. tvarkymą. Yra virtuvė su svetaine, du miegamieji ir nedidelis vonios kambarys. Kiek mes žinome, kaina gana nedidelė, turėtų brangiau kainuoti, bet ji mums nuo seno tą kainą taiko. Kaip aš sakau, jeigu per tas tris valandas gali uždirbti daugiau, vadinasi, gali mokėti, ir viskas. Nesvarbu, kad tu per tą laiką nedirbi, galbūt ilsiesi, kitą dieną esi darbingesnis.“

Vietoje generalinio tvarkymo siūlo rinktis reguliarų

Generalinio tvarkymo paslaugą užsisakiusi Virginija įsitikinusi – namų tvarkymo paslauga yra nuostabi, tačiau tam reikia turėti pinigų ir geresnių rezultatų turbūt galima pasiekti tvarkymo paslaugą užsisakant reguliariai. Ji pasakoja šią paslaugą įsigyti nusprendusi tada, kai ketino išsikraustyti iš nuomojamo būsto.

„Kai ruošėmės išsikraustyti, mes tą paslaugą užsisakėme, kad paliktume tvarkingą ir švarų butą, o už tai atgautume depozitą. Užsisakėme kruopštų valymą, orkaitės valymą ir kruopštų vonios valymą. Tai kainavo 55 eurus. Pasvarsčiau, kad už 5 valandų darbą visai normali kaina“, – pasakoja Virginija.

Vis dėlto galutinio rezultato pašnekovė teigia puikiai nevertinanti. Jos teigimu, kai kurios buto vietos nebuvo labai gerai išvalytos, o, pavyzdžiui, stalčių ir spintelių vidaus tvarkytoja iš viso nevalė.

„Man susidarė įspūdis, kad tas kruopštus valymas nebuvo labai kruopštus, nes nuvalyti paviršius lengva, tai galiu padaryti pati ir sutaupyti 55 eurus. Savo patirtį vertinčiau 7,5 balo. Nebuvo gaila tų pinigų, nes vis tiek sutaupai savo laiko, bet nebuvo taip idealu, kaip tikėjausi“, – teigia Virginija.

Jos teigimu, jeigu būtų galimybė, tvarkymo paslaugą geriau užsisakyti reguliariai, pavyzdžiui, kas dvi savaites, arba, prašant atlikti generalinį valymą, derėtų pasitikslinti, kas ir kaip bus valoma.

Namų tvarkytoją siūlo turėti užimtiems žmonėms

LRT.lt kalbintos valymo bendrovių atstovės sutinka – namų tvarkymo paslauga gana paklausi ir nebėra prieinama vien tik aukštesniosios klasės žmonėms. Ši paslauga ypač populiari tarp jaunų šeimų, turinčių mažų vaikų.

„Nevark.lt“ vadovė Rasa Petrovė tikina – atvejai, kai žmonės užsisako namų tvarkytoją, jau tampa gana dažni ir, pabrėžia pašnekovė, poreikis nuolat didėja.

„Dabar toks gyvenimas – žmonės užimti ir tikrai daug laiko praleidžia darbe. Turėdami laisvą minutę geriau ją skiria pabendrauti su šeima ar kažkokiam laisvalaikiui, negu kuopti namus. Juo labiau, norint palaikyti švarius namus, reikia ir žinių turėti. Tikrai nėra taip, kad bet kas galėtų tuos namus gerai tvarkyti“, – tikina R. Petrovė.

„Ponios Frekenbok namai“ personalo vadovė Inesa Jurevičienė taip pat tvirtina – požiūris, kad namų tvarkytoją pasisamdyti gali tik aukštesnes pajamas gaunantys žmonės, nyksta: „Turėti tvarkytoją normalu ir vidurinės klasės žmonėms, ypač mamoms, kurios turi mažų vaikų. Nėra taip, kad turėti namų tvarkytoją gali tik būdamas labai turtingas. Tai priklauso nuo užimtumo – jeigu esi užimtas, gali turėti namų tvarkytoją ir nebeskirti tam savo laiko.“

Reguliarus tvarkymas gali atsieiti kelias dešimtis eurų

Pašnekovės pastebi, kad klientus domina tiek generalinio, tiek reguliaraus valymo paslaugos. Pastarosios paprastai užsakomos kartą per vieną arba dvi savaites. Generalinio valymo klientai dažniau prašo nuomojamiems būstams, iš kurių patys išsikrausto, atsikrausto ar kuriuos nuomoja. Taip pat būstams, kurie ilgą laiką buvo netvarkyti.

„Dažniausiai užsakomas periodiškumas – kartą per dvi savaites. Toks dažnumas turbūt populiariausias. Jeigu nėra namuose mažų vaikų, augintinių, tai to užtenka palaikyti tikrai švarius namus“, – sako R. Petrovė.

I. Jurevičienės teigimu, generalinio tvarkymo, be jau minėtų atvejų, klientai dažniau nori ir atėjus pavasariui. Tuomet dažniau užsakomas ir langų valymas, ir generalinis namų valymas, kai prašoma išvalyti spinteles, orkaitę, nuvalyti sienas ir kt.

Nurodyti vienos kainos, kiek gali kainuoti namų tvarkymas, pašnekovės tvirtina negalinčios, nes tai priklauso nuo būsto dydžio, užsakomų paslaugų ir to, kokia netvarka namuose. Tačiau paprastam maždaug 50 kv. m dviejų kambarių butui reikėtų numatyti apie 20–40 eurų.

Jeigu norima papildomų paslaugų, pavyzdžiui, prašoma išvalyti orkaitę, atlikti generalinį visų namų valymą, piniginę praverti teks plačiau – tam pačiam dviejų kambarių butui išvalyti prireiktų nuo 60 eurų, jeigu užsakomas, pavyzdžiui, papildomas orkaitės valymas, iki 160 eurų, jeigu prašoma atlikti viso buto generalinį tvarkymą. Jeigu būstas didesnis, suteikiamų paslaugų kaina atitinkamai kyla.

Ragina nepamiršti išsiplauti indų

Nuo būsto dydžio priklauso ir tai, kiek tvarkytojai turės užtrukti. Jeigu reguliariai tvarkomas jau minėtas dviejų kambarių butas, tvarkymas gali užtrukti apie 3–4 valandas. Jeigu prašoma generalinio tvarkymo, laikas šiek tiek pailgėja – iki 5–6 valandų.

„Reikėtų prisiminti, kad ta paslauga, norint ją gerai atlikti, užima gana nemažai laiko. Kartais klientai užsako tvarkytoją vakare, kokią 16 val. Norėtųsi tokių užsakymų išvengti, nes tai yra jau vakaras ir tada ta paslauga gali užsitęsti iki vėlaus vakaro, tai nėra patogu nei užsakovui, nei tvarkytojui“, – pataria R. Petrovė.

Pašnekovės taip pat primena – priklausomai nuo susitarimo, namų šeimininkams taip pat gali tekti turėti savo valymo prietaisų ir priemonių. Ypač dažnai prašoma turėti dulkių siurblį ir šepetį grindims plauti, nes juos atsigabenti sudėtingiau.

Be to, iš anksto reikėtų sutarti, kaip tvarkytojai pateks į namus: ar juos įleis ir išleis patys šeimininkai, ar jiems duos raktus. Derėtų pasitikslinti ir dėl konkrečių darbų. Kaip teigia pašnekovės, pasitaiko atvejų, kai klientams vienas ar kitas namų kampas atrodo itin svarbus, nes jie ten mato didesnę netvarką. Apie tai iš karto reikėtų perspėti tvarkytojus.

Sutarus dėl visų darbų reikėtų, kad namuose nieko nebūtų. „Dažniausiai rekomenduoju ir išsiplauti indus, nes mes tikrai neplauname indų, nebent yra speciali sutartis. Ką dar rekomenduoju – nesijaudinti, nebijoti, nes ne vienas klientas sako: „Jėzau, ateis tvarkytoja, reikia susitvarkyti.“ Gal jau jūs netvarkykite“, – juokiasi I. Jurevičienė.

Abi LRT.lt pašnekovės įsitikinusios – kadangi namų tvarkymo paslauga tampa vis prieinamesnė, paklausa mažėti neturėtų, tačiau įtakos gali turėti žmonių gyvenimo būdo pokyčiai ir ekonominė situacija. I. Jurevičienės įsitikinimu, bene didžiausios įtakos vis dėlto turės būtent žmonių požiūris į tokią paslaugą.

„Tikrai nemažai yra mamų, kurios užsisako paslaugą, pavyzdžiui, besilaukiančios ar su mažiukais. Paskui situacija pasikeičia, vaikai paauga, atsiranda to laiko ir jau tada nėra to poreikio. Jie sako – ačiū, jau mums nebereikia tos pagalbos. Dar yra toks momentas, kai yra vaikų link paauglystės. Jie kažkaip mažiau linkę prie tų darbų. Tada tėvai irgi prašo pagalbos. Paskui vėl pasikeičia situacija ir vėl nereikia. Nežinau, ar [norinčių tokios paslaugos] daugės, ar ne. Čia tiesiog priklauso nuo situacijos, nuo kiekvieno žmogaus konkrečios situacijos“, – sako I. Jurevičienė.