Prezidentui vetavus įstatymo pataisas, kuriomis atšaukiami griežtesni reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui įgyti, ir pasiūlius jų įsigaliojimą atidėti iki 2029-ųjų, švietimo ministrė Raminta Popovienė teigia gerbianti šalies vadovo sprendimą, tačiau mano, kad tai problemos neišspręs.
„Gerbiu prezidento sprendimą vetuoti Švietimo įstatymo pakeitimus dėl pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo slenksčio“, – BNS penktadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
„Tačiau vis tiek turime pripažinti (...), kad PUPP slenksčio įsigaliojimo nukėlimas vis tiek tos problemos neišsprendžia, jis tiktai ją atideda tam tikram laikui“, – kalbėjo ji.
Dėl prezidento veto dar turės apsispręsti Seimas.
R. Popovienė sakė kol kas nežinanti, ar Seimas susirinks į neeilinę sesiją spręsti šio klausimo dar iki rugsėjo, tačiau, jos manymu, tokios sesijos prireiks.
„Manau, kad turės rinktis“, – sakė ministrė.
Pasak jos, nepaisant to, koks bus galutinis sprendimas dėl PUPP slenksčio, būtina bus susitarti, kaip sustiprinti mokinių gebėjimus dar iki dešimtos klasės.
„Mes tikrai matome labai aiškų prioritetą, kad turime daug anksčiau pastebėti tuos mokymosi sunkumus ir padėti vaikams juos įveikti. Ir čia tikrai kartu su savivaldybėmis, mokyklų vadovais, mokytojais ir visa švietimo bendruomene turime susitarti, kaip iš tiesų reikės stiprinti mokinių pasiekimus dar iki dešimtos klasės, kad kuo mažiau vaikų apskritai susidurtų su tomis nesėkmėmis, kai jau ateina laikas patikrinimui“, – teigė R. Popovienė.
Kaip rašė BNS, 2022 metais Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias vienuoliktokais tapti norintys dešimtokai Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) turėtų įveikti bent ketvertu.
Šis reikalavimas įsigalios 2026 metų rugsėjo 1-ąją. Vis dėlto liepos viduryje Seimas atšaukė šį reikalavimą, siekdamas palikti dabartinę tvarką, kai mokinys pagrindinį išsilavinimą įgyja baigęs pagrindinio ugdymo programą ir pasitikrinęs pasiekimus. Būtent šį sprendimą ir vetavo šalies vadovas.
Dešimtoje klasėje tikrinami lietuvių kalbos ir matematikos bei tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimai.
PUPP yra privalomas visiems dešimtų klasių mokiniams, tačiau šiuo metu rezultatai neturi įtakos perkėlimui į aukštesnę klasę.
Prezidentas, pasiūlęs trejiems metams atidėti kartelės dešimtokams įvedimą iki 2029-ųjų, teigia, kad laikotarpis turi būti skirtas ankstyvos mokymosi sunkumų diagnostikos ir individualios mokinio pažangos stebėsenos sistemai sustiprinti, veiksmingai mokymosi pagalbai užtikrinti, PUPP tinkamumui patikrinti bei profesinio, modulinio ir kitų tęstinio mokymosi formų prieinamumui išplėtoti.
Pasak G. Nausėdos, Seimo priimtu įstatymu panaikino vieną esminių 2022 metais nustatyto mokinių pasiekimų vertinimo modelio dalių, tačiau nepateikė jos alternatyvos.
R. Popovienė svarsto, kad galbūt reikėtų kalbėti apie PUPP pertvarką iš esmės.
Šukevičienė Nausėdos pasiūlymą atidėti kartelės įsigaliojimą dešimtokams vadina kompromisiniu
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė sako gerbianti prezidento Gitano Nausėdos sprendimą vetuoti įstatymo pataisas, kuriomis atšaukiami turėję įsigalioti griežtesni reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui įgyti.
Šalies vadovas pasiūlė jų įsigaliojimą atidėti trims metams – iki 2029 m. rugsėjo. Tokį prezidento siūlymą socialdemokratė vadina kompromisiniu.
„Aš vienareikšmiškai manau, kad tai yra kompromisinis variantas, nes kitu atveju slenkstis būtų įsigaliojęs nuo rugsėjo pirmos dienos. Dabar bus derinama, matysime, kaip procedūriniai visi dalykai Seime klostysis, ir tarsimės, nes iš tiesų dar nekalbėjome frakcijoje, koks tai galėtų būti sprendimas. Bet aš pabrėžiu, kad aš tikrai gerbiu šalies valstybės vadovo sprendimą, ir vakar ta diskusija buvo labai turininga, reikalinga“, – Eltai penktadienį teigė J. Šukevičienė.
Šalies vadovas ketvirtadienį susitiko su švietimo atstovais ir aptarė Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) kartelės atšaukimo klausimą.
Pasak komiteto pirmininkės, švietimo tikslas turėtų būti ne vien patikrinimai ir kontrolė, bet kokybiškas ugdymas kiekvienam vaikui. Anot J. Šukevičienės, grįždami prie įstatymo svarstymo Seime politikai ieškos sprendimų, kurie suderintų aukštus reikalavimus su realia pagalba mokykloms ir mokiniams.
„Kai kalbame apie švietimą, turėtume kalbėti apie mokslo kokybę iš esmės, ir kad patikrinimai, ir kontrolė yra svarbūs, tačiau jie negali tapti pačiu tikslu. Mano manymu, mūsų tikslas ir yra užtikrinti kokybišką ugdymą kiekvienam vaikui, mokiniui, nuo pat mažens, nuo ankstyvų dienų, kad kuo anksčiau galėtume pastebėti mokymosi sunkumus ir suteikti individualią pagalbą“, – teigė politikė.
„Mes grįšime prie šio įstatymo svarstymo Seime ir, be abejo, atsakingai įvertinsime prezidento pateiktus argumentus ir ieškosime sprendimų, kurie padėtų suderinti aukštus ugdymo reikalavimus su realia pagalba mokiniui“, – pridūrė ji.
Kaip skelbė ELTA, prezidentas penktadienį grąžino Seimui pakartotinai svarstyti priimtas įstatymo pataisas, kuriomis atšaukiami nuo rugsėjo turėję įsigalioti griežtesni reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui.
G. Nausėda pasiūlė nustatyti, jog reikalavimas, pagal kurį pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik PUPP metu pasiekus bent slenkstinį pasiekimų lygį, įsigaliotų nuo 2029 metų rugsėjo 1 dienos.
Dėl šalies vadovo veto dar turės apsispręsti Seimas.
2022 m. Seime buvo priimtos Švietimo įstatymo pataisos, pagal kurias pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir išlaikius PUPP ne mažiau kaip 4 balais.
Vis tik 2024 m. turėję įsigalioti pakeitimai buvo atidėti iki 2026-ųjų. Tačiau liepos viduryje Seimas apsisprendė priimti pakeitimus, kuriais atšaukiamas nuo šių metų rugsėjo 1-osios turėjęs įsigalioti reikalavimas pasiekti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų bent slenkstinį lygį, siekiant įgyti pagrindinį išsilavinimą.
Toks parlamento sprendimas papiktino dalį švietimo bendruomenės. 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos įteikė prezidentui G. Nausėdai kreipimąsi, kuriuo prašė vetuoti Seime priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą dėl PUPP kartelės atsisakymo.
Anot kreipimąsi pasirašiusių organizacijų, minimalaus mokinių pasiekimų reikalavimo panaikinimas kelia grėsmę ne tik dalies vaikų ateičiai, bet ir visos valstybės konkurencingumui, demokratiniam bei nacionaliniam atsparumui.
