„Negalime likti vieni regione, palikdami vaikus be bazinių žinių“, – taip sakė prezidento patarėja Jūratė Litvinaitė komentuodama šalies vadovo sprendimą vetuoti valdančiųjų priimtas pataisas nereikalauti ketverto slenksčio laikant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP).
Šalies vadovas penktadienį vetavo Seimo sprendimą atsisakyti PUPP kartelės ir siūlo trejiems metams – iki 2029-ųjų – atidėti kartelės dešimtokams įvedimą. Dėl prezidento veto dar turės apsispręsti Seimas.
Kaip sako prezidento patarėja J. Litvinaitė, per trejus metus reikia taip pasirengti, jog 2030 m. atėję į PUPP „vaikai būtų taip gerai paruošti, kad neišlaikiusiųjų būtų vos 1 ar 2 proc.“.
Pasak patarėjos, prezidentas tikisi, kad trejų metų pakaks parengti pagalbos mokiniui paketą ir galimas mokymosi karjeros kryptis, neišmetant nė vieno žmogaus iš švietimo sistemos.
„Prezidento pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad Lietuvos valstybė, išduodama pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą, kartu paliudys, jog vaikas per 10 metų pasiekė tam tikrą slenkstinį pasiekimų lygmenį ir sudarys sąlygas tęsti ugdymąsi kitose šakose – bendrojo ar profesinio ugdymo, kaip vaikas pasirinks. Bet svarbiausias tikslas yra, kad kiekvienas vaikas pasiektų bent pagrindinio ugdymo slenkstį“, – kalbėjo šalies vadovo patarėja.
Anot J. Litvinaitės, pagrindinė problema – kad penktadalis neišlaiko PUPP slenkstiniu lygiu.
„Sakyti, kad 20 proc. neišlaiko egzamino, nes tai yra didelis emocinis ar nerimo iššūkis, nelabai galima. Jei būtų vienas ar du procentai neišlaikiusiųjų, galėtume sakyti, kad tą dieną buvo ne ta nuotaika, galbūt buvo nepalankių asmeninių aplinkybių. Tada sistema gebėtų taikyti išimtis, susidoroti su problema.
Bet šiandien pačiai ministrei nuolat kartojant, kad penki tūkstančiai vaikų neišlaiko, todėl išdalinkime jiems pažymėjimus, sutikite, kad tai neskamba patikimai ir nerodo, jog valstybė laikosi sistemingos, nuoseklios politikos. Prezidentas pasisako už tai, kad mes turime būti nuoseklūs“, – kalbėjo J. Litvinaitė.
Patarėja pabrėžė besitikinti, kad ministrė supras, jog reikia nedelsiant sukurti pagalbos sistemą.
„Vadinasi, mes kalbame apie tai, kad švietimo sistema nesugeba 20 proc. vaikų užtikrinti, kad jie pasieks slenkstį lygiai per 10 metų.
Vietoj to – paprastas siūlymas, iš ministerijos ateinantis ir ginamas jų, kad mes panaikinkime egzaminus, panaikinkime jų reikšmę, jų svorį. Bet taip negalima.
Jeigu mes suteikiame pažymėjimą, liudijantį, kad vaikas įsisavino pagrindinį ugdymą, tai tas pažymėjimas turi atspindėti tiesą“, – kalbėjo J. Litvinaitė.
Ji svarstė, kad dalyje savivaldybių pagalbos mokiniams sistema nesuveikia, nes joms vienoms būti atsakingoms už pagalbos mokiniams organizavimą yra per sunki našta.
„Neseniai Valstybės kontrolės atliktas auditas įrodė, kad tik pusė vaikų gauna visą jiems priklausomą pagalbą. Yra kur tobulėti“, – sakė prezidento patarėja.
Antras dalykas, ko siekia prezidentūra, – numatyti alternatyvias galimybes žmonėms, kurie vis dėlto to slenksčio neperkopė.
„Tai galėtų būti ir parengiamojo kurso organizavimas, ir vasaros stovyklų organizavimas, ir, žinoma, svarbiausia pagalba ankstyvuose laikotarpiuose, tarkim, po nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo ketvirtoje ir aštuntoje klasėse“, – pabrėžė J. Litvinaitė.
Prezidento patarėja pridūrė: „Mes turime aiškiai pasakyti – mokytis reikia. (…) Lietuvai reikalingi išsilavinę žmonės. Mes dairomės į kaimynines šalis. Kaimyninėse šalyse išsilavinimo reikalavimai griežtėja. Negalime likti vieni regione, palikdami vaikus be bazinių žinių. Tie vaikai ateina į konkurencingą pasaulį.“
Pasak jos, įvesti taisyklę, kad išsilavinimą nurodo metai, praleisti mokykloje, o ne pasiekti rezultatai, Lietuva, kaip maža šalis, turinti lūkestį tapti aukštųjų technologijų šalimi, aukštos darbo jėgos klasės šalimi, negali sau leisti.
Penktadienį prezidentas vetavo pataisas dėl PUPP, bet pasirašė kitas pataisas, pagal kurias atšaukiamas turėjęs nuo rugsėjo įsigalioti trijų valstybinių brandos egzaminų reikalavimas, kad mokinys įgytų vidurinį išsilavinimą.
Pasak J. Litvinaitės, tokį šalies vadovo sprendimą lėmė tai, kad esamas reikalavimas, pagal kurį pakanka išlaikyti du egzaminus, kad baigtum vidurinę mokyklą, nesumažina galimybių jauniems žmonėms. Vis dėlto daugiausia mokiniai vis tiek rinksis tris arba keturis egzaminus.
„Mes nematome, dėl ko reikėtų susiremti ir išeikvoti energijos dėl to, ką tikrai vaikai, kuriems jau 18, 19 metų, puikiai suprantantys ateities perspektyvas, išspręs ir be mūsų“, – reziumavo J. Litvinaitė.
Prezidentui vetavus įstatymo pataisas, kuriomis atšaukiami griežtesni reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui įgyti, ir pasiūlius jų įsigaliojimą atidėti iki 2029-ųjų, švietimo ministrė Raminta Popovienė teigia gerbianti šalies vadovo sprendimą, tačiau mananti, kad tai problemos neišspręs.
Kaip rašė BNS, 2022 metais Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias vienuoliktokais tapti norintys dešimtokai pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) turėtų įveikti bent ketvertu.
Šis reikalavimas įsigalios 2026 metų rugsėjo 1-ąją. Vis dėlto liepos viduryje Seimas atšaukė šį reikalavimą, siekdamas palikti dabartinę tvarką, kai mokinys pagrindinį išsilavinimą įgyja baigęs pagrindinio ugdymo programą ir pasitikrinęs pasiekimus.
Toks reikalavimas turėjo įsigalioti 2024 metų rugsėjį, bet buvo atidėtas iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos.
Praėjusią savaitę Seimas atšaukė šį reikalavimą. Tai reiškia, kad vienuoliktoku galės tapti mokinys, neišlaikęs PUPP. LRT.lt primena, kad Seimo nariai konservatoriai Liutauras Kazlavickas ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė siūlė atidėti PUPP kartelės įsigaliojimą iki 2029 m.
Dešimtoje klasėje tikrinami lietuvių kalbos ir matematikos bei tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimai.
PUPP yra privalomas visiems dešimtų klasių mokiniams, tačiau iki šiol rezultatai neturėjo įtakos perkėlimui į aukštesnę klasę.
