Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės, smurto tarp vaikų nemažėja. Pastaruoju metu smurtas fiksuojamas mokyklose. Kaip vieną iš priežasčių mokslininkai įvardija prastą Lietuvos moksleivių psichikos sveikatos būklę.
Po incidento Kėdainių „Ryto“ progimnazijoje, kai per septintokų konfliktą vienas moksleivis pradėjo smaugti bendraamžį, o šis jam kelis kartus dūrė žirklėmis į ranką, praėjo daugiau nei mėnuo. Toks incidentas buvo pirmas ir netikėtas.
„Čia yra tokie neprognozuojami dalykai, labai norėtųsi, kad jų visiškai nebūtų, bet...“, – sako Kėdainių „Ryto“ progimnazijos direktorė Svetlana Denisova.
Progimnazijos direktorė sako, po įvykio su visų klasių vaikais kalbėjo mokytojai, psichologė, socialiniai pedagogai.
Prieš mėnesį smurto protrūkis ir gimnazijoje Marijampolėje – septyniolikmetis, kaip įtariama, peiliu sužalojo tris mokinius. Dieną prieš peilį mokinys išsitraukė mokykloje Vilniuje. Aptarti, ką daryti, kad smurtas nesikartotų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje susitiko mokyklų vadovų, sveikatos mokslų, vaiko teisių apsaugos specialistai.
„Ir šiuo metu vykdoma labai daug prevencinių programų, tačiau, matyt, turime ieškoti kitų žingsnių“, – kalba Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Pasak vaiko teisių apsaugos atstovų, smurto tarp vaikų nemažėja.
„Kas yra labai liūdna, kad vieni santykiai yra mokykloj, kiti persikelia grįžus namo į socialinę erdvę. Tai ten dar viena erdvė, kur patyčių, smurto, užgauliojimo su pažįstamų ir nepažįstamų žmonių palaikymu, tikrai yra labai daug ir labai gausu“, – komentuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
„Tai, ką mes matome viešoj erdvėj, yra ledkalnio viršūnė. Tie vaikai, kurie skambina, yra irgi tam tikra ledkalnio viršūnė. Tiek, kiek vaikų patiria smurtą, patyčias ir žeminimą mokyklose ir kitoje aplinkoje, apie tai gali pasakyti tik reprezentatyvūs tyrimai“, – sako Vaikų linijos vadovas Robertas Povilaitis.
Smurto protrūkiai, su kuriais dirba mokyklos, dažnai yra tik pasekmė, – sako mokyklų vadovai. Pasak jų, daugiau dėmesio reikia skirti vaikų užimtumui.
„Labai nemažas procentas, aš neabejoju, mokinių tiesiog nieko nelanko ir ką jie veikia. Tada telefonai, tada galbūt atsiranda ir kiti dalykai“, – sako Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.
Ekspertai sako, daug patyčių ir smurto yra socialinėje erdvėje, todėl svarbu, kad mokyklų bendruomenės sutartų dėl telefonų naudojimo. Progimnazijos direktorė pastebi, socialiniai tinklai daro įtaką vaikų elgesiui.
„Vaikai prisižiūri visokios informacijos ir „TikTok“, jie gal bando inscenizuoti kažkokias situacijas“, – kalba S. Denisova.
Kaip vieną smurtinio elgesio priežasčių mokslininkai įvardija Lietuvos moksleivių psichikos sveikatos būklę, kuri nėra gera.
„Ką valstybė galėtų daryti kitaip, tai daugiau skirti lėšų specialistams, kurie gali padėti mokyklose – tai yra psichologams ir sveikatos specialistams, socialiniams darbuotojams, tai tikrai šitie dalykai kažkiek turėtų gerinti situaciją“, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkas prof. dr. Kastytis Šmigelskas.
Pasak Vaikų linijos vadovo, kad smurto ir patyčių mažėtų, reikia situaciją vertinti reguliariai, peržiūrėti patyčių apibrėžimą Švietimo įstatyme, metodus darbui mokyklose.
