Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius teigia, kad išmaniųjų telefonų naudojimas ugdymo įstaigose turėtų būti nustatytas aiškiu įstatymu, o ne paliekamas spręsti kiekvienai mokyklai atskirai.
„Jei norime reguliuoti socialinius tinklus, tai pirmiausia turime nepadarytų namų darbų Lietuvoje, kur kas ūkiškesniuose klausimuose, tokiuose kaip išmaniųjų telefonų sureguliavimas ugdymo įstaigose“, – spaudos konferencijoje prezidentūroje antradienį kalbėjo prezidento patarėjas.
„Yra akivaizdu, kad (...) Seime galėtų rastis konsensusas, kad galėtume reguliuoti išmaniuosius telefonus nustatyta įstatymo tvarka, o ne palikti kiekvienai mokyklai pačiai spręsti, kur tada atsiranda skirtingos galimybės, skirtingi sprendimai“, – pabrėžė jis.
Taip jis kalbėjo po prezidentūroje antradienį įvykusios konferencijos „Vaikų ir jaunimo apsauga nuo žalos elektroninėje erdvėje“, kurioje skirtingos institucijos diskutavo apie vaikų apsaugą internete.
BNS rašė, jog parlamentas dar balandį pritarė pataisoms, kurios įpareigoja mokyklas parengti telefonų naudojimo tvarkas. Jos turi būti paremtos pernai rugpjūtį pateiktomis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijomis.
Vis tik jose numatoma, kad mokyklos vidaus teisės aktuose pačios nusistatytų, kaip bus ribojamas asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimas, taip pat stebėsenos priemones, užtikrinančias, kad išmanieji įrenginiai būtų naudojami nustatyta tvarka, bei pasekmes, jeigu susitarimų nesilaikoma.
Svarstant šias pataisas dalis politikų pažymėjo, jog mokykloms reikalinga vieninga mobiliųjų telefonų naudojimosi įstaigose tvarka.
Anot V. Augustinavičiaus, visos ekspertinės diskusijos vėlesniuose Vyriausybės lygmenyse turės padėti išgryninti aiškius sprendimus.
„Diskusijoje bus labai sudėtingų klausimų, ir tokių kaip mes galėtume sutapatinti amžiaus patikrą socialiniuose tinkluose, kaip užtikrinti tėvų kontrolę turiniui, kaip galėtume įvesti tam tikrą įspėjamąją informaciją ar ženklus apie žalą psichikos sveikatai elektroniniuose produktuose, kaip tai jau vyksta kitose srityse, pavyzdžiui, alkoholio prevencijoje arba tabako prevencijoje“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius taip pat pabrėžė, jog sparčiai plintanti vaikų pornografija skatina kuo greičiau imtis veiksmų.
„Mes matome, kaip plinta vaikų pornografija, kaip yra išnaudojami verbavimui būtent tinklai, paskleidžiant arba turinio neatitinkančią informaciją, arba tiesiogiai kontaktuojant su vaikais, jaunimu ir taip juos įtraukiant į nusikalstamas veiklas. Manyčiau, tokiuose reikaluose niekada nėra per vėlu ne tik kalbėtis, bet svarbu imtis ir daryti“, – kalbėjo ministras.
Nacionalinės kibernetinio saugumo būklės antradienį paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad ypač sparčiai augo kibernetinių patyčių mastas – 2025 metais pasitvirtinusių atvejų skaičius, palyginti su 2024 metais, išaugo apie tris kartus, o per trejus metus – daugiau nei penkis kartus.
Taip pat 18 proc. padaugėjo pranešimų apie vaikų seksualinio išnaudojimo turinį internete, kurio didžioji dalis laikoma kitų šalių serveriuose.
