„Ukraina kovoja, Ukraina vis labiau savimi pasitiki, atgauna iniciatyvą, o Rusija akivaizdžiai patiria nesėkmę. Tai reiškia, kad Rusija elgiasi vis desperatiškiau, sakyčiau, taip pat agresyviau ir tam tikra prasme pavojingiau“, – sako Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius. Anot jo, saugumo lygis Baltijos šalyse negerėja, tad į visas grėsmes turime žiūrėti rimtai ir atitinkamai pasiruošti.
Pokalbis su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“.
– Pirmą kartą nuo karo pradžios Kaliningrade paskelbtas drono pavojus. Kas jums žinoma apie šį incidentą ir ką, jūsų manymu, jis reiškia?
– Tiesą sakant, šį klausimą uždavė ir per spaudos konferenciją kartu su Europos Komisijos pirmininke ir prezidentais Nausėda bei Karisu. Mano atsakymas toks: šiuo metu vis dar turime išsiaiškinti visus faktus. Aiškus tik vienas dalykas – kad Rusija šiuo metu eskaluoja išpuolius prieš Kyjivą, Ukrainą, civilinę infrastruktūrą ir Ukraina dabar turi pajėgumų atsakyti, nusitaikyti į karinius, energetinius, pramoninius taikinius bei infrastruktūrą.
Sakyčiau, šiuo metu vis dar reikia nustatyti visus faktus. Labai suprantu, kodėl ukrainiečiai neatskleidžia jokių operatyvinių planų ar pajėgumų – tam yra pagrįstų priežasčių. Bet kaip per mūsų spaudos konferenciją minėjo ir prezidentas Nausėda, šią mintį taip pat pakartojau aš, kad Baltijos šalys – Latvija, Lietuva ir Estija – neleidžia naudoti savo oro erdvės arba savo teritorijos. Rusija praėjusią savaitę melavo apie Latviją, manau, kad ir į tai būtina atsižvelgti.
– Pastaruoju metu Baltijos šalyse skelbtas oro pavojus. Rusija grasina skundais, kad Baltijos šalys pažeidžia etninių rusų teises. Kaip įvertintumėte Baltijos šalių saugumo lygį?
– Manau, šiuo metu pastebime, jog Rusija pradėjo savo plataus masto invaziją 2022 m. tikėdamasi, kad karas labai greitai baigsis, kad Ukraina kris, Rusija pasieks pergalę. Kas žino, kokie būtų buvę kiti žingsniai, bet Ukraina kovoja, Ukraina vis labiau savimi pasitiki, atgauna iniciatyvą, o Rusija akivaizdžiai patiria nesėkmę.
Tai reiškia, kad Rusija elgiasi vis desperatiškiau, sakyčiau, taip pat agresyviau ir tam tikra prasme pavojingiau. Manau, kad jie bandys eskaluoti dezinformacijos kampanijas, pavyzdžiui, ir tą, kurią minėjote, apie rusų mažumą, toliau vykdys sabotažo veiksmus. Jau matėme tokių atvejų visose rytinio flango valstybėse, taip pat neatmesčiau tam tikrų provokacijų. Taigi iš šios perspektyvos situacija ganėtinai sudėtinga ir, tiesą sakant, turime į visas grėsmes žiūrėti rimtai bei atitinkamai pasiruošti.
– Ar sakytumėte, kad saugumo lygis blogėja?
– Tikrai negerėja [sprendžiant – LRT.lt] iš to, ką pastebime šiuo metu – pastarąsias kelias savaites ar netgi mėnesius. Mes esame patyrę tam tikrus dalykus, manau, ir Lietuva yra patyrusi. Pavyzdžiui, 2024 m. dužo rusų dronas, dabar patiriame ukrainiečių dronų incidentus. Matome, kad eskaluojamos rusų dezinformacijos kampanijos. Matėme, kas įvyko prieš porą mėnesių ar maždaug prieš metus Baltijos jūroje. Taip pat pažeidžiama Lenkijos oro erdvė, tai įvyko praėjusį rugsėjį.
Tad nesakyčiau, kad situacija stabili. Situacija yra tikrai labai trapi ir eskalacijos lygmuo kyla. Bet mano atsakas būtų toks: turime išlikti ramūs, turime atlikti tam tikrus dalykus, apie tai kalbėjausi su NATO generaliniu sekretoriumi, Europos Komisijos pirmininke. Žinome, kur reikia padidinti savo veiksmus, patobulėti, bet kartu žmonės yra įsitempę ir tai visiškai suprantama.
– Latvija paneigė Rusijos melą, kad leidžia savo teritorija naudotis Ukrainos dronams. Kodėl, jūsų manymu, Latvija tapo pagrindiniu Rusijos propagandos taikiniu?
– Labai geras klausimas. Manau, norint į jį atsakyti, reikėtų atskiros diskusijos. Viena vertus, galbūt tai buvo sutapimas. Žinau, Vakarų spaudoje buvo daugybė antraščių, kad neva nukrito vienas dronas ir dėl to žlugo Latvijos vyriausybė. Manau, kad tam tikra prasme vidiniai politiniai procesai tapo tarsi paskata Rusijos propagandos mašinai tuo metu užpulti Latviją. Tikiuosi, kad iki ketvirtadienio jau turėsime naują vyriausybę, kuri išspręs visus aktualius klausimus.
Antra – kartais pastebime, kad tokia yra Rusijos politika. Jie išsirenka vieną iš Baltijos šalių, kartais tai Estija, kartais – Lietuva, kartais – Latvija, ir bando daryti spaudimą. Dabar pradėjo nuo Latvijos, bet pastebime, kad kaltinimai iš karto buvo praplėsti. Dabar jie kalba jau apie visas Baltijos šalis. Nebando išskirti Latvijos nuo kitų šalių, dabar kalba ir apie Estiją, ir apie Lietuvą.
Matote, ką daro Rusijos propagandos kanalai, ką sako rusų pareigūnai, minėjote neseniai nutikusį incidentą Kaliningrade. Turėtume atidžiau pažiūrėti, kas iš tikrųjų ten įvyko. Turime suprasti, kas tai – ar tai dar kartą Rusijos dezinformacijos kampanija, ar tikrai buvo kažkokie dronai. Šiuo metu negaliu nieko pasakyti, kol nenustatėme visų faktų.
Praėjusią savaitę jie išsirinko Latviją, gal kitą savaitę bus Lietuva, Estija, Lenkija arba Suomija – visos šalys, kurios turi sieną su Rusija. Manau, didžiausia problema ta, kad tokiais veiksmais jie bando sumažinti mūsų paramą Ukrainai. Kaip žinote, Baltijos šalys, Lenkija, Suomija, kitos šio regiono šalys buvo pačios didžiausios Ukrainos rėmėjos. Tai gal [Rusija – LRT.lt] siekia, kad taip sumažės visuomenės parama Ukrainai. Ir, aišku, laukia rinkimai, tai irgi svarbus veiksnys.
– Kaip tik norėjau klausti apie rinkimus. Rudenį Latvijoje – parlamento rinkimai. Ko galima tikėtis iš Rusijos: sabotažo, dar vieno grasinimo? Ar Rusija vėl bandytų sukelti politinę krizę?
– Ne, nemanau, kad galima sukurti dar vieną politinę krizę. Esu ganėtinai užtikrintas, kad vyriausybė, kuriai vadovaus ponas Kulbergas, sugebės atliepti saugumo, gynybos, kitus klausimus, kurie šiuo metu yra prioritetiniai, sugebės atlikti darbą iki rinkimų.
Vienas iš prioritetų, ir aš jį tikrai labai palaikau, yra saugus rinkimų procesas. Žinoma, dezinformacija, socialiniai tinklai – daug mokomės iš Rumunijos, Moldovos, kitų šalių, rimtai į tai žiūrime ir galime tikėtis įvairiausių dalykų, bet taip pat tikiu, kad mūsų demokratiniai procesai ir žmonių atsparumas tikrai išliks tvirti.
Žinoma, rinkimai yra rinkimai, demokratija yra demokratija. Pamatysime, kas sulauks daugiau balsų, kas – mažiau, tačiau manau, kad procesas praeis sklandžiai, nes šiuo metu tai yra didžiausias prioritetas ir ateinančiai vyriausybei nudirbti tuos penkis–šešis mėnesius, tada perduoti estafetę naujajam ministrų kabinetui.
– Visos Baltijos šalys sako, kad reikia mažiau žodžių apie solidarumą ir daugiau veiksmų iš Europos Sąjungos. Kokių tiksliai veiksmų Baltijos šalims reikia?
– Pradėkime kiek iš kito kampo. Manau, kad mes visi – Rygoje, Vilniuje ar Taline – žinome, kad ir patys turime išspręsti kai kuriuos dalykus. Pavyzdžiui, ankstyvojo perspėjimo sistema, civilinės saugos mechanizmai.
Lietuvoje, Vilniuje, nutiko incidentas, kai skambėjo oro pavojaus [signalas – LRT.lt], žmonės ieškojo priedangų, tas pats keletą kartų nutiko ir Latvijos rytuose. Matome daug dalykų, kuriuos reiktų pakeisti ar patobulinti. Nesame toje situacijoje, kurioje yra Ukraina, mes to nepatiriame taip artimai kaip jie, bet kartu negyvename ir visiškoje taikoje. Tai yra tam tikras hibridinis karas.
Taip pat matome, kad turime investuoti tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek sulaukę pagalbos iš Europos Sąjungos ir NATO. Matėme, kad aptikimo pajėgumų nepakanka. Tai yra pirmos svarbos dalykas. Antra, matėme, kad mums reikia daugiau radarų, daugiau akustinių sistemų, daugiau antidroninių sistemų.
Nenormalu ir suprantame, kad NATO oro policijos naikintuvai neturėtų sukti ratų danguje, bandydami numušti dronus. Mums viso to reikia, tačiau mums reikia ir tam tikrų veiksmų tiek iš NATO – kalbant apie NATO pajėgumus, nes yra tam tikri dalykai, kuriuos turime pasiekti labai greitai, iki 2030-ųjų ar panašiai – tiek iš Europos Sąjungos.
Turėjome puikią diskusiją su ponia von der Leyen, aptarėme daug dalykų nuo dronų pramonės bendradarbiavimo iki SAFE programos, bet taip pat manau, kad žmonės, gyvenantys arti Rusijos ar Baltarusijos pasienio tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje, tiek Estijoje ar Suomijoje turi gauti tam tikrų paskatų ir paramos mechanizmų, kalbant apie ekonomiką. Kiekvienas oro pavojus, kurio sulaukiame, pertraukia įprastą gyvenimą. Perkeliami mokyklų egzaminai, nebevažiuoja viešasis transportas. Galiausiai tai susiję su ekonomika, turizmu, investicijomis. Manau, kad ir čia mums reikia daugiau pagalbos iš Europos Sąjungos per įvairias finansavimo programas.
