Kodėl gaisrai įvairiose atliekų tvarkymo įmonėse jau tampa kasdienybe? LRT.lt kalbinta Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja prof. Violeta Kaunelienė pastebi, kad dažnai ugnis įsiplieskia dėl tarp atliekų patekusių ličio jonų baterijų. Anot jos, situacija pagerėtų atliekas tinkamai rūšiuojant ir stiprinant prevencines priemones. „Atliekų tvarkymo sistema turi prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios vartojimo struktūros, o prevencinės priemonės ne visada spėja kartu su augančiais rizikos mastais“, – kalbėjo ji.
Gegužės pradžioje pranešta apie Kaune esančioje atliekų tvarkymo įmonėje „Žalvaris“ kilusį gaisrą. Ugnis įsiplieskė lauke laikytose atliekose, čia dirbo gausios ugniagesių pajėgos. Atliekų tvarkymo įmonėse kylantys gaisrai nėra reta naujiena, štai pirmadienį skelbta apie sąvartyne Panevėžio rajone degusias šiukšles.
KTU profesorė V. Kaunelienė pastebi, kad panašūs incidentai gana dažni visoje Europoje, tai nėra vien Lietuvos problema. „Vis dėlto šiandien apie juos girdime daugiau ne tik dėl intensyvesnės informacijos sklaidos, bet ir dėl to, kad pačios atliekos tampa sudėtingesnės ir pavojingesnės. Atliekų srautuose daugėja degių medžiagų, elektronikos, įvairių cheminių komponentų, o kartu didėja ir gaisrų rizika“, – sako ji.
KTU profesorė pabrėžė, kad kalbant apie gaisrų priežastis svarbu atskirti atliekų sektorius. Mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo centruose viena dažniausių gaisrų priežasčių šiandien laikomos ličio jonų baterijos, kurios gali užsidegti dėl mechaninio pažeidimo ar trumpojo jungimo, paaiškino ji.
„Tačiau pavojingųjų atliekų tvarkymo įmonėse, tokiose kaip „Žalvaris“, situacija sudėtingesnė. Tokiose vietose atliekos turėtų būti rūšiuojamos ir laikomos pagal griežtus reikalavimus, tačiau pati veikla išlieka aukštos rizikos, nes dirbama su degiomis, reaktyviomis ar chemiškai nestabiliomis medžiagomis – tirpikliais, alyvomis, dažais, elektronikos atliekomis, akumuliatoriais ir kt. Vis dėlto pasikartojantys incidentai, įskaitant ne vieną gaisrą „Žalvaryje“ bei gaisrą mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose (MBA), rodo, kad priemonių nepakanka, būtinos stipresnės prevencinės priemonės, pažangesnės gaisrų aptikimo sistemos, griežtesnė sandėliavimo kontrolė ir nuolatinės investicijos į infrastruktūrą“, – sakė V. Kaunelienė.
Ji pastebėjo, kad prie saugesnio atliekų tvarkymo gali prisidėti ir visuomenė, nes ypač svarbu tinkamai rūšiuoti baterijas, elektroniką ir pavojingas buitines atliekas – jos neturėtų patekti į mišrių atliekų konteinerius.
„Mano vertinimu, didžiausias iššūkis šiandien yra tai, kad atliekų tvarkymo sistema turi prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios vartojimo struktūros, o prevencinės priemonės ne visada spėja kartu su augančiais rizikos mastais“, – kalbėjo profesorė.
Sulaukia šimtų skundų
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) raštu pateiktame komentare svarstė, kad teisės aktai pakankamai reiklūs, prieš 1,5 metų sugriežtinti gaisrinės saugos reikalavimai – reglamentuotas pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų laikymas. Dėl galimų pažeidimų skirtingose įmonėse aplinkosaugininkai kartais sulaukia ir šimtų gyventojų skundų: „Atliekų tvarkymo įmonių veikla yra viena jautresnių aplinkosaugos sričių, sulaukianti visuomenės dėmesio ir reakcijų, ypač tais atvejais, kai kyla grėsmė dėl poveikio aplinkai.“
Pernai aplinkosaugininkai nustatė 216 pažeidimų dėl atliekų susidarymo ar netinkamos tvarkymo apskaitos, 186 pažeidimai nustatyti dėl atliekų surinkimo, vežimo ir apdorojimo. Dar 91 pažeidimas susijęs su netinkamu rūšiavimu.
Pats atliekų tvarkymas savaime nėra gaisro priežastis.
Aplinkos apsaugos departamentas
„Pagal LR aplinkos apsaugos įstatymą (AAĮ) 2025 m. daugiausia pažeidimų nustatyta pagal 78 straipsnį (Juridinių asmenų atsakomybė už nepavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą, laikymą, įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą ar eksportą iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimą tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės) – užfiksuota 13 atvejų“, – rašė AAD.
Be kitų pažeidimų nustatyti du atvejai, kai juridiniam asmeniui taikyta atsakomybė už pavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės.
„Atliekų tvarkymo srityje nustatomi įvairūs pažeidimai. Dažniausiai fiksuojamas taršos leidimų ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų sąlygų nesilaikymas, dažnai yra laikomas didesnis nei leidžiamas atliekų kiekis. Taip pat nustatomi netinkamo atliekų laikymo ir pavojingų atliekų tvarkymo pažeidimai.
Pasitaiko ir nelegalaus atliekų tvarkymo bei šešėlinės veiklos atvejų. Rizikas šioje srityje didina nepakankamos investicijos į atliekų perdirbimo pajėgumus, technologinius sprendimus bei nepakankamas gyventojų ir verslo aplinkosauginis sąmoningumas. Pats atliekų tvarkymas savaime nėra gaisro priežastis. Jų kyla ir gana daug įvairiose kitose srityse“, – apibendrino aplinkosaugininkai.
Buvęs ministras apie gaisrus: priežastis – netinkamas rūšiavimas
Po Kaune veikiančioje įmonėje kilusio gaisro viešai pasisakė buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Jo teigimu, gaisrai atliekų tvarkymo įmonėse jau tapo kasdienybe, o priežastis – netinkamas rūšiavimas.
„Ką turime daryti, kad baterijos nustotų kelti gaisrus mūsų atliekų tvarkyme? Griežtinti elektronikos importuotojų atsakomybę už baterijų tvarkymą. Šiandien Lietuvos smulkiojoje elektronikoje oficialiai kasmet atsiduria per 2 tūkst. tonų nešiojamų baterijų, bet tik 20 proc. jų surenkama ir atskirai sutvarkoma. O likę 80 proc. (elektroninės cigaretės, mobilūs telefonai, powerbankai) išmetami į ne tam skirtus elektronikos konteinerius, o į mišrius konteinerius, kur neišvengiamai sukelia gaisrus.
Pokyčiai turi ateiti su nauju Baterijų reglamentu, kurį netrukus svarstysime Seime. Didesnė elektronikos importuotojų atsakomybė už tvarkymą, didesnės jų užduotys, platesnis surinkimo tinklas iš gyventojų ir didesni importuotojų taršos mokesčiai už nesutvarkytą kiekį. Galiausiai – didelis ir platus visuomenės informavimas apie elektronikos atliekų pridavimo punktus“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė jis.
Kaune įsikūrusi įmonė „Žalvaris“ LRT.lt nurodė, kad dėl gegužę kilusio gaisro tęsiamas tyrimas. Kiek anksčiau įmonės pranešime spaudai rašyta, kad incidento vietoje buvo laikomos įvairios iš klientų surinktos, apdorotos nepavojingosios gamybinės atliekos.
„Dėl greitos darbuotojo ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos reakcijos gaisras greitai suvaldytas ir užgesintas, nuo ugnies nukentėjo tik maža dalis šiame sektoriuje buvusių atliekų. Dėl to, kad bendrovė teritorijoje yra įrengusi atskirtus mūrinius sandėliavimo sektorius, gaisras buvo labai lokalus ir į kitus sektorius ar pastatus neišplito“, – teigė įmonė.
