Seimas antradienį ėmėsi svarstyti siūlymą įpareigoti gausiai tautinių mažumų gyvenamose vietovėse veikiančias mokyklas užtikrinti, kad bent viena klasė vidurinio ugdymo programą įgyvendintų tautinių mažumų kalba.
Šiuo metu galiojanti Švietimo įstatymo nuostata numato, kad mokyklos turi užtikrinti programos įgyvendinimą lietuvių kalba.
Pataisas inicijavusių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos politikų teigimu, tautinių mažumų kalbomis ugdymą vykdančioms mokykloms analogiškas reikalavimas nėra nustatytas.
„Mes siūlome išplėsti, kad analogiškai galiotų tokia pati prievolė, jeigu vietovėje yra lenkų tautinių mažumų kalba vykdomas ugdymas“, – pristatydamas pataisas kalbėjo vienas jų autorių Jaroslavas Narkevičius.
Pasak iniciatorių, dabartinė tvarka – diskriminuojanti.
„Jeigu vieniems piliečiams yra leistina ir užtikrinta teisė, tai sąžininga būtų ir kitiems“, – tikino J. Narkevičius.
Siūlomų pakeitimų nepalaikęs konservatorius Audronius Ažubalis tikino, jog pataisų formuluote siekiama „jaudinti Lenkijos politikus ir sudaryti įspūdį, jog Lietuvoje egzistuoja sisteminė tautinių bendrijų teisių problema“.
„Jūsų siūlymas kuria segregacijos, o ne lygiavertiškumo Lietuvoje modelį“, – aiškino jis.
Po pateikimo pataisas palaikė 48 politikai, prieš balsavo devyni, dar 15 susilaikė, toliau jos bus svarstomos Švietimo ir mokslo komitete, o į posėdžių salę turėtų grįžti birželio pradžioje.
