Vilniaus tautinių mažumų mokyklose daugėja ir daugės ugdymo lietuvių kalba, steigiama daugiau klasių, kuriose mokomasi lietuviškai. LRT.lt kalbinti mokinių tėvai sako: tai yra teisinga – juk vaikai Lietuvoje ir mokosi, ir studijuos, ir dirbs. Kiti baiminasi, kad taip nukentės gimtoji kalba. Galėjome išgirsti ir nuomonę, kad tokios permainos – našta vaikams.
Vilniaus miesto savivaldybė neseniai pristatė veiksmų planą „Drąsiai lietuviškai“, kuriuo siekiama stiprinti kitakalbių lietuvių kalbos žinias.
Jame numatyta, kad tautinių mažumų mokyklose didinamas lietuvių kalbos pamokų skaičius, 10 tautinių mažumų darželių vykdomas dvikalbis ugdymas, į Lietuvą atvykusių pradinukų ugdymas vyks tik lietuviškai, taip pat bus specialios programos mokytojams.
Miesto valdžia pabrėžia, kad ir mokyklos pačios ieško būdų, kaip stiprinti lietuvių kalbą. Kaip anksčiau interviu LRT.lt sakė Vilniaus miesto mero pavaduotojas Vytautas Mitalas, mokyklos kuria klases dėstomąja lietuvių kalba, didina valstybine kalba dėstomų dalykų skaičių ir sudaro parengiamąsias grupes naujai atvykusiems mokiniams.
„Matau labai aiškią tendenciją: mokyklos taiko įvairias metodikas, naudoja vadovėlius, egzaminus ir standartizuotus testus lietuvių kalba. Nėra nė vienos mokyklos, kuri nieko nedarytų“, – pabrėžė V. Mitalas.
Galiausiai Vilniaus miesto taryba nusprendė iš dalies pakeisti trijų tautinių mažumų mokyklų įstatus, leisdama jose steigti klases, kuriose pagrindinė mokymo kalba būtų lietuvių.
LRT.lt pasikalbėjo su vienos iš Vilniaus rusakalbių mokyklų, kurią paveikė kalbos reformos, tėvais. Jų nuomonės svyravo nuo palaikymo iki kritikos.
„Nelabai pritariu šioms reformoms. Rusų kalbą vis tiek reikia mokėti – juk mes esame rusakalbiai. Jei vaikas lanko rusakalbį darželį, o parengiamoji klasė yra lietuvių kalba, mes nesiryžtume ten jo leisti. Ne, ne, ne“, – kalbėjo antroko mama.
Kiti tėvai naujoves vertino kaip galimybę vaikams greičiau adaptuotis.
„Mano vaikai mokosi devintoje klasėje, ir mes, tėvai, patys pasirašėme prašymą, kad visa klasė pereitų prie mokymosi lietuvių kalba. Nuo šių metų jau pradėtos įgyvendinti permainos, jas vertinu teigiamai“, – savo nuomone pasidalijo kitas vilnietis.
„Devintoje klasėje mūsų mokykloje buvo įsteigtos papildomos klasės dėstomąja lietuvių kalba, kai kurie tėvai jas pasirinko. Ten vaikai vyresni, todėl tokiu atveju aš pritariu mokymui lietuvių kalba – tai normalu. Mūsų vaikas po lietuviško darželio pradėjo lankyti rusų mokyklą, ir dabar abi kalbas moka vienodu lygiu“, – pasakojo prie ugdymo įstaigos sutikta sostinėje gyvenanti moteris.
Kai jauniausioji dukra eis į pirmą klasę, parengiamoji klasė bus lietuvių kalba. Tai puiku, jei planuojame čia pasilikti.
Vilnietė
Tėvas, kurio patirtis rodo, kad būtina stiprinti lietuvių kalbos žinias, ypač mokyklinių dalykų srityje, sako: „Labai trūksta lietuvių kalbos žinių, ypač matematikos srityje. Ten pasitaiko tam tikrų terminų, ir vaikai gali susipainioti.“
„Ne visi tėvai iš mūsų klasės norėjo pereiti prie mokymo lietuvių kalba, taip buvo ir pas mus. Po diskusijų nusprendėme vis dėlto pabandyti – tai buvo kompromisas. Be to, mokymas vyksta palaipsniui, ne iš karto viskas lietuviškai. Mokytojai aiškina sąvokas taip, kad vaikams būtų lengviau. Mes pritariame tokiai tvarkai, nes artėja egzaminai ir reikia daugiau lietuvių kalbos“, – aiškino jis.
Kiti tėvai sakė šiek tiek nerimaujantys, ar vaikas prisitaikys prie ugdymo lietuvių kalba, tačiau pripažino: integracijos procesas vyksta geriau.
„Kai jauniausioji dukra eis į pirmą klasę, parengiamoji klasė bus lietuvių kalba. Šiek tiek nerimauju, kad vaikas nesupras, bet tikiuosi, kad adaptacija bus lengva. Ji jau moka keletą žodžių, todėl manau, kad prisitaikys be problemų. Svarbiausia, kad suprastų, ko mokosi. Tai puiku, jei planuojame čia pasilikti“, – įsitikinusi mama.
Mano vaikas neturi problemų dėl lietuvių kalbos. Jis netgi mokosi geriau nei lietuviai klasėje.
Vilnietė
„Aš pritariu reformoms. Vaikas lanko lietuvišką darželį, o vėliau eis į lietuvišką mokyklą. Namuose bendraujame tiek rusų, tiek lietuvių kalbomis. Reikia daugiau lietuvių kalbos ir reikia integruotis. Puiku, pirmyn“, – priduria dar viena darželinuko mama.
Mus privertė pasirinkti klasę, kurioje dėstoma lietuvių kalba rusakalbėje mokykloje, motyvuojant, kad priešingu atveju mokykla bus uždaryta.
Vilnietis
Tiesa, kai kurie tėvai įžvelgia grėsmę gimtajai kalbai ir mano, kad tai pernelyg didelė našta vaikams.
„Pokyčius vertinu labai neigiamai. Iš vaikų atimama konstitucinė teisė mokytis dalykų gimtąja kalba ir jie verčiami mokytis lietuvių kalbos“, – sako dviejų vaikų tėtis.
„Viena vertus, lietuvių kalba yra konstitucinės santvarkos pagrindas. Kita vertus, realiai jos dažnai nereikia. Įsidarbinant paprastai klausiama anglų kalbos žinių. Universitetuose lietuvių kalba dėstoma tik kaip dalykas, bet vėliau gyvenime jos beveik nereikia, nes daugiausia bendraujama angliškai. Daugelis tautinių mažumų mokyklų – tiek rusų, tiek lenkų – sako, kad ir taip dalykų per daug. Papildoma lietuvių kalba – dar viena našta. Viena vertus, ji reikalinga, kita vertus, vaikas verčiamas daryti tai, kas nepatinka. Mus privertė pasirinkti klasę, kurioje dėstoma lietuvių kalba rusakalbėje mokykloje, motyvuojant, kad priešingu atveju mokykla bus uždaryta arba bus sumažintas klasių skaičius. Tai ne tėvų kompromisas – tai nurodymas iš viršaus“, – tęsė vilnietis.
Tačiau tėvai portalui LRT.lt pasakojo ir tai, kad vaikai greitai prisitaiko, netgi pasiekia gerų rezultatų.
„Mano vaikas neturi problemų dėl lietuvių kalbos. Jis netgi mokosi geriau nei lietuviai klasėje. Esame baltarusiai, todėl man svarbesnė galimybė mokytis baltarusių kalbos. Vadovėliai yra lietuvių kalba, matematika taip pat dėstoma lietuviškai, – pasakoja mama. – Svarbiausia, kad vaikas nepatirtų streso. Jis čia mokosi jau trečius metus ir lietuvių kalbos mokosi beveik kasdien. Tai skaitymas, diktantų rašymas, mokosi eilėraščių. Kartais atrodo, kad krūvis didelis, bet vaikai greitai viską išmoksta. Pavyzdžiui, antradienį jis dalyvavo lietuvių kalbos olimpiadoje. Kuo jaunesni, tuo lengviau mokytis ir suprasti lietuvių kalbą. Namuose su vyru mokomės lietuvių kalbos, einame į kiną žiūrėti lietuviškų filmų, animacijos – visa tai padeda. Problemų nėra.“
Be pokyčių tautinių mažumų mokyklose, Vilniuje įgyvendinamos ir kitos priemonės, skirtos vaikų ir šeimų iš užsienio integracijai.
Pavyzdžiui, vaikai iš šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai, pradinį išsilavinimą įgis tik lietuvių kalba, o dalyje tautinių mažumų vaikų darželių tęsiamas dvikalbio ugdymo taikymas, palaipsniui mažinant rusų kalba ugdomų grupių skaičių.
Kaip teigia miesto savivaldybė, šeimoms ir vaikams sudaromos papildomos galimybės mokytis lietuvių kalbos, įskaitant parengiamąsias grupes, papildomas veiklas ir interneto išteklius.
