Diskusijos dėl valstybinės kalbos vaidmens tautinių mažumų mokyklose iš teorinio lygmens persikelia į praktinį. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) nusprendus, kad mokyklose tautinės mažumos kalba pradinėse klasėse lietuvių kalbos pamokų turi būti daugiau, sprendimas įsigaliojo nedelsiant.
Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siekė pokyčius nukelti iki naujų mokslo metų, teismas tokio prašymo netenkino. Vadinasi, beveik 8 tūkst. mokinių jau šį pavasarį mokysis pagal pakoreguotus tvarkaraščius, o mokykloms teks skubiai persidėlioti ne tik pamokų planus, bet ir visą dienos organizavimą.
Kaip LRT.lt nurodė ministerija, „Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas padidinti lietuvių kalbos pamokų skaičių pradinių klasių mokiniams, besimokantiems mokyklose tautinės mažumos kalba, įsigalioja iš karto po jo paskelbimo.“
Todėl mokyklos dar šiais mokslo metais turės pakoreguoti savo ugdymo planus, tvarkaraščius ir padidinti lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičių 1–4 klasėms. Ministerijos duomenimis, pokyčiai palies 7 982 mokinius.
Sprendimą nedelsiant įgyvendinti pokyčius kritiškai vertina Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų asociacijos „Macierz Szkolna“ pirmininkė Kristina Dzieržinska. Jos teigimu, tokia įgyvendinimo sparta yra neracionali ir smogia tiek mokykloms, tiek mokiniams.
K. Dzieržinska pabrėžė, kad tautinių mažumų bendruomenė ne prieš tai, kad būtų didinamas lietuvių kalbos pamokų skaičius, bet ją trikdo skuba.
Ugdymo planai bus koreguojami artimiausiomis savaitėmis
Ministerija teigia buvusi pasirengusi ir scenarijui, jei teismas neatidėtų sprendimo įsigaliojimo.
„Vertinome, suplanavome ir variantą, jeigu teismas neatsižvelgtų į ministerijos prašymą nukelti teismo sprendimo įsigaliojimą iki naujų mokslo metų pradžios“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Numatoma, kad per artimiausias dvi savaites bus koreguojami Bendrieji ugdymo planai ir „dviem pamokomis padidintas lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičius pradinių klasių mokiniams, kurie mokosi mokyklose tautinės mažumos kalba“.
Taip pat, kaip pažymi ŠMSM, „Vyriausybės nutarimu bus keičiamas Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašas, nes lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičiui padidinti reikalingos papildomos lėšos“.
Higienos normų keitimas – tik nuo kitų mokslo metų
Paklausta, kaip iki įstatymo pakeitimų bus sprendžiamas higienos normų klausimas, ministerija nurodė, kad 2026 metų Seimo pavasario sesijai teikiamas Švietimo įstatymo pakeitimo projektas.
„2026 metų Seimo pavasario sesijai yra teikiamas Švietimo įstatymo pakeitimo projektas, numatantis, kad mokinių mokymosi krūvį reguliuoja švietimo, mokslo ir sporto ministras Bendruosiuose ugdymo planuose, o ne sveikatos apsaugos ministras Higienos normose“, – aiškina ŠMSM.
Ministerija pažymi, kad „jeigu Seimas pritars, pakeitimas įsigalios nuo kitų mokslo metų pradžios“.
Mokytojų trūkumas – papildomos pamokos per krūvių perskirstymą
ŠMSM pripažįsta, kad mokslo metams artėjant prie pabaigos surasti papildomų lietuvių kalbos mokytojų bus sudėtinga.
„Surasti papildomų mokytojų baigiantis mokslo metams mokykloms bus labai sudėtinga. Todėl veikiausiai dirbs tie patys mokytojai, jiems turės būti peržiūrimi darbo krūviai ir koreguojamos darbo sutartys“, – nurodo ministerija.
Anot ŠMSM, su tautinių mažumų mokyklų atstovais buvo diskutuojama iš anksto, todėl sprendimas neturėtų būti netikėtas.
„Ministerija ir mokyklų tautinės mažumos kalbomis atstovai susitikdavome, diskutavome, viešojoje erdvėje buvo daug informacijos, tad mokykloms tai nėra labai netikėta naujiena“, – teigiama atsakyme.
Jeigu praktikoje kiltų sunkumų, „ministerija kartu su savivaldybėmis visada pasirengusi reaguoti“.
Pokyčiai nuo balandžio 1 d. – kas keisis mokyklose?
Šiuo metu galiojantys švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinami Bendrieji ugdymo planai numato galimybę mokykloms didinti lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičių mažinant gimtajai kalbai ir literatūrai skirtų pamokų skaičių. Paprastai tokie sprendimai priimami dar prieš prasidedant naujiems mokslo metams.
„Įgyvendinant LVAT sprendimą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija netrukus atliks Bendrųjų ugdymo planų pakeitimus ir numatys, kad nuo balandžio 1 d. lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičius bus didinamas dviem pamokomis nemažinant kitiems mokomiesiems dalykams numatytų pamokų skaičiaus“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Ministerija pažymi, kad didesnis lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičius mokinių tvarkaraščiuose atsiras jiems grįžus iš pavasario (Velykų) atostogų. Kartu su Bendrųjų ugdymo planų pakeitimais bus tikslinamas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamas Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašas.
„Papildomos pamokos reikalauja ir papildomų lėšų mokytojų darbo apmokėjimui“, – pabrėžia ŠMSM.
Atkreiptinas dėmesys, kad Bendruosiuose ugdymo planuose ir toliau išliks nuostata, jog gimtajai kalbai ir literatūrai skirtų pamokų skaičius gali būti mažinamas mokyklos tarybos sprendimu. Tačiau, kaip nurodo ministerija, bus patikslinta, „kad tokiu atveju gimtajai kalbai ir literatūrai mokytis turi būti skiriamos ne mažiau kaip trys pamokos per savaitę“.
Vis dėlto, švietimo, mokslo ir sporto ministrui priėmus Bendrųjų ugdymo planų pakeitimus, išliks jų neatitiktis sveikatos apsaugos ministro tvirtinamoms higienos normoms.
„Šiam neatitikimui likviduoti baigiamas rengti Švietimo įstatymo pakeitimas, kuriuo numatoma, kad mokymosi krūvį reguliuotų švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtinamuose Bendruosiuose ugdymo planuose“, – teigiama atsakyme.
Pokyčiai palies ir mokyklų kasdienę organizaciją
Ministerija atkreipia dėmesį, kad papildomos lietuvių kalbos pamokos pareikalaus platesnių organizacinių sprendimų.
„Mokyklos taip pat turės koreguoti visos dienos ugdymo grupių veiklą, mokytojų darbo sutartis bei darbo krūvio sandaras“, – nurodo ŠMSM.
Taip pat, kaip pabrėžiama atsakyme, „turi būti peržiūrėtas mokinių vežimo į mokyklą ir atgal mokykliniu autobusu tvarkaraštis, neformaliojo švietimo užsiėmimai“.
Taigi sprendimas dėl dviejų papildomų lietuvių kalbos pamokų per savaitę palies ne tik ugdymo planus, bet ir platesnę mokyklų veiklos organizavimo struktūrą.
Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos pirmininkė: tai absurdas
Sprendimą nedelsiant įgyvendinti pokyčius kritiškai vertina Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų asociacijos „Macierz Szkolna“ pirmininkė Kristina Dzieržinska. Jos teigimu, tokia įgyvendinimo sparta yra neracionali ir smogia tiek mokykloms, tiek mokiniams.
„Žinoma, galima tik išreikšti užuojautą ministrei, kad jai teks su tuo susitvarkyt. Akivaizdu, kad šis iššūkis guls ant pačių mokyklų pečių“, – pusiau juokais, bet rimtai sako K. Dzieržinska.
Įvesti tokius pokyčius per dvi savaites – tiesiog absurdas.
K. Dzieržinska
Pasak jos, nors formaliai pamokų tvarkaraščius pakeisti įmanoma, išlieka lietuvių kalbos mokytojų trūkumo problema.
„Rinkoje trūksta lituanistų. Praktikoje tai reikš didesnius krūvius tiems patiems mokytojams. Tai nepagarba pedagogo darbui ir pačiam ugdymo procesui“, – vertina ji. K. Dzieržinskos nuomone, sunku tikėtis, kad papildomos pamokos, įvestos likus trims
mėnesiams iki mokslo metų pabaigos, realiai pagerins lietuvių kalbos mokymo lygį.
„Ar šitie trys mėnesiai iki mokslo metų pabaigos staiga pakels lietuvių kalbos mokėjimo lygį? Tai sprendimai, daromi su gyvu organizmu“, – neslepia nuostabos ji.
Asociacijos vadovė taip pat atkreipia dėmesį į iki šiol neišspręstą higienos normų ir organizacinių klausimų problemą.
„Vis dar nežinome, kaip tai bus išspręsta teisiškai. Jei didinamas pamokų skaičius, vaikas tiesiog ilgiau sėdės mokykloje. Nebent tai bus daroma kitų dalykų sąskaita, o tai taip pat būtų nesąžininga šeimų, kurios renkasi mokyklas gimtąja kalba, atžvilgiu“,
– priduria ji.
„Macierz Szkolna“ pirmininkės teigimu, mokyklų vadovai neslepia nustebimo dėl pokyčių tempo.
„Mokyklos yra sukrėstos. Sako, kad viską būtų galima sutvarkyti nuo naujų mokslo metų pradžios. Dabar tai bus daroma skubotai, bet kaip“, – pasakoja asociacijos pirmininkė.
„Tokiose situacijose reikėtų vadovautis logika, o jos stokojant atsiduriame absurdo realybėje. Tie daugiau nei aštuoni tūkstančiai vaikų – tai ne statistika. Tai konkretūs mokiniai, konkrečios šeimos. Gerbkime vaikus ir gerbkime mokytojus“, – ragina K. Dzieržinska.
