Aistros dėl 10 taškų, kuriuos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pridėjo prie visų valstybinių brandos egzaminų rezultatų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, iškėlė daug klausimų. Tarp jų – kodėl buvo pasirinkta pridėti būtent 10 taškų ir kaip praėjusios kadencijos Vyriausybė nustatė 35 taškų ribą?
„35 taškų kartelė yra aiškiai per aukšta. Ji buvo pakelta nuo 16 taškų per staigiai, per greitai, nepamatuotai, galima sakyti, tiesiog teoriškai. Toks didelis pakėlimas ir parodo šiandien, kokioje esame situacijoje“, – LRT.lt per mokinių protestą prieš kelias dienas kalbėjo ministrė Raminta Popovienė.
Tuomet ji pabrėžė, kad kartelę pakėlė buvusi Vyriausybė, valdoma konservatorių, ir pažadėjo kitais metais kartelę koreguoti. Tikėtina, kad ši kartelė būtų 25 taškų.
Buvę ŠMSM vadovai patikino, kad 35 taškų kartelė buvo pagrįsta keliais kriterijais. Jų argumentai – kiek žemiau šiame straipsnyje.
Taip pat skaitykite
Kaip gimė „plius 10“?
Kad šiandieniams abiturientams reikia plipliusuoti 10 taškų, sprendė Vertinimo komitetas, kuriam vadovavo švietimo viceministras Jonas Petkevičius.
„Kai gavome iš vertinimo komisijų rezultatus, pamatėme, kad tikrai labai daug vaikų neišlaikytų egzaminų pagal buvusį lygį. (...) Egzaminų pasislinkimo kreivė nenormali. Visiškai nebuvo aukštesniojo ir aukščiausiojo įvertinimo rezultatų.
Pamatėme, kad pakėlimas 19 taškų – nuo 16 iki 35 – buvo pasirinktas per skubotai“, – skelbiant pagrindinės brandos egzaminų sesijos rezultatus kalbėjo J. Petkevičius.
Jis pripažįsta, kad išlaikymo ribą reikėjo kelti, bet pabrėžia, kad tai reikia daryti diskutuojant ir palaipsniui.
Viceministras: akivaizdu, kad per aukšta
LRT.lt paprašė ŠMSM darsyk paaiškinti, kaip buvo nuspręsta pridėti taškų prie egzaminų rezultatų. Sulaukėme tokio viceministro Jono Petkevičiaus atsakymo:
„Analizuojant mokinių rezultatus, buvo akivaizdu, kad 35 taškų riba yra per aukšta itin dideliam mokinių skaičiui. Aukštesnė nei 25 taškų egzamino kartelė buvo neįveikiama bent pusei laikiusiųjų egzaminus.
Ši abiturientų karta yra pirmoji, kuri laikė tokio pobūdžio egzaminus. Išlaikymo kartelė buvo nustatyta teoriškai, neturint realių duomenų. Tik įvertinus mokinių darbus atsiskleidė, kad kartelė yra per aukšta, ir nuspręsta pridėti tiek papildomų taškų, kad atitiktų realias, o ne teorines mokinių galimybes.“
35 taškų kartelė yra aiškiai per aukšta. Ji buvo pakelta nuo 16 taškų per staigiai, per greitai, nepamatuotai, galima sakyti, tiesiog teoriškai.
R. Popovienė
LRT.lt klausė ir kokiais kriterijais buvo remiamasi nuleidžiant kartelę, ar pasitelkta norminio vertinimo patirtis. Bet konkretesnio atsakymo negavome.
Kodėl konservatorių Vyriausybė nustatė 35 taškų kartelę?
Kaip buvusi ministerijos vadovybė nustatė 35 taškų egzamino išlaikymo kartelę, paklausėme tuomečių švietimo viceministro Ramūno Skaudžiaus ir ministro Gintauto Jakšto.
Trumpai tariant, buvo kelios priežastys ją keisti. O nustatant konkretų dydį buvo derinama ir prie dešimtbalės įvertinimų skalės, kuri taikoma mokykloje, laikantis to, kad ketvertas (o 3,5 suapvalinus ir bus keturi) yra minimali teigiamo įvertinimo riba.
Kaip paaiškino R. Skaudžius, tuomet siekta supaprastinti sistemą ir padaryti ją objektyvesnę, juolab kad skirtingų egzaminų išlaikymo riba buvo skirtinga.
„Pavyzdžiui, IT VBE reikėjo surinkti 20 taškų, chemijos VBE – 16, kad gautumei 16 balų. Nebuvo jokios logikos, o neteisybės daug. Pavyzdžiui, IT VBE reikėjo surinkti pusę taškų, kad gautum 35 balus. T. y. silpnesniems moksleiviams buvo mažinami balai, o stipresniems pakeliami (nuo 70 taškų balai aukštesni nei surinktas taškų skaičius)“, – priežastis, kodėl reikėjo keisti kartelę, paaiškino R. Skaudžius.
Taip pat skaitykite
Didžiausių keblumų tuomet kėlė matematikos išlaikymo ribos aspektai.
„Kokia yra tikroji išlaikymo riba procentais matematikos VBE, buvo ne taip lengvai atsakomas klausimas, nes ten 40 proc. užduočių sudarė B kurso užduotys. Teoriškai B kurso mokinys galėjo spręsti visą užduotį, bet pagal programą, kurią mokėsi, galėjo surinkti daugiausiai 24 taškus (60 * 0,4). Matematikos išlaikymo riba – 10 taškų, tad B kurso mokiniui tai buvo surinkti 40 proc. taškų iš to, ką jis mokėsi. Šiuo pavyzdžiu galima teigti, kad kartelė netgi buvo sumažinta. Būtent tai ir buvo atspirties taškas pasirinkti 35 taškus kaip ribą“, – aiškino R. Skaudžius.
Sunkiai pagrindžiama 25 taškų riba (2,5 dešimtbalėje skalėje tai silpnas trejetukas?).
G. Jakštas
Pasak buvusio viceministro, riba buvo keičiama, nes egzaminas buvo skeliamas į dvi dalis, sudaryta galimybė perlaikyti.
„Svarbu paminėti, kad keitėsi egzamino matrica – padaugėjo slenkstinio ir patenkinamo lygmens užduočių. Bent jau gamtos mokslų ir matematikos egzaminuose jos atitinkamai sudaro 35 ir 15 proc. Taigi egzaminas tapo lengviau įveikiamas. Tad buvo būtina peržiūrėti ir pačią ribą“, – sakė viceministras.
R. Skaudžius pabrėžė, kad numatytoji 35 taškų riba buvo lyginama ir su kitomis šalimis.
„Lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje išlaikymo riba 16 iš 100 atrodė gana žema. Kitose ES šalyse buvo 40 ar net 50. Jeigu gerai atsimenu, tos ribos svyravo nuo 20 iki 60 proc. užduoties taškų“, – sakė buvęs viceministras.
Be to, skalė tapo panaši su naudojama mokykloje dešimtbale, kur ketvertas yra teigiamas pažymys.
„Taigi lengviau suprantama. Ribos keitimas buvo kompleksinis dalykas. Buvo tariamasi su aukštosiomis mokyklomis, socialiniais partneriais, atsižvelgiama į minėtus faktorius“, – reziumavo R. Skaudžius.
Derinta ir prie dešimtbalės sistemos
Buvęs švietimo ministras G. Jakštas sakė, kad kuriant naują sistemą kyla klausimas, koks maksimalus taškų skaičius galimas ir kaip jie verčiami į balus (į atestatą įrašomi balai, o ne taškai).
„Vėlgi buvo grįžta į visiems pažįstamą sistemą – 10 balų. Jeigu mokinys gauna 3,5, jo pažymys apvalinamas į 4 ir tai yra teigiamas pažymys. Tad apatinė riba nustatyta 10 balų skalėje 3,5, arba 100 taškų skalėje – 35 taškai. Paanalizavus, kiek anksčiau buvo leista daryti klaidų egzamine ir vis dar gauti maksimalų balą, pastebėta, kad dažnai tai yra apie 5–7 taškus.
Tad pasiūlymas sistemai tapo toks, kad taškų galima surinkti iki 100. Surinkus 35 taškus (t. y. 35 proc. galimų taškų) yra išlaikoma. Keičiant taškus į balus pridedami 5 (neviršijant 100). Tad tie 35 taškai yra 40 balų. 95–100 taškų yra 100 balų“, – paaiškino G. Jakštas.
Tačiau, pabrėžė jis, kokia dalis, tikėtina, išlaikys egzaminą ar jo neišlaikys, iš tiesų priklauso ne tiek nuo kartelės (taškų skaičiaus, reikalingo išlaikyti VBE), kiek nuo užduočių sudėtingumo.
„Jeigu leidžiama kartelė ir lieka mažiau labai lengvų užduočių, išlaikyti VBE nepasidaro lengviau“, – sakė jis.
Jau nuskambėjusį siūlymą 35 taškų kartelę pažeminti iki 25 taškų G. Jakštas vadina sunkiai pagrindžiamu.
„Sunkiai pagrindžiama 25 taškų riba (2,5 dešimtbalėje skalėje tai silpnas trejetukas?). Būtų panašus skaičius neišlaikiusiųjų (nes slenkstinių užduočių turėtų atitinkamai mažėti). Visų laikančiųjų balai mažėtų, nes užduočių sudėtingumo pasiskirstymas pasikeistų“, – mano G. Jakštas.
Turite ką papasakoti „Švietimo“ rubrikai? Čia telpa ir švietimo džiaugsmai, ir problemos. Pažįstate šaunių mokytojų ar mokinių, dėstytojų ar studentų? Rašykite! Aida.Murauskaite@lrt.lt
