Trečiadienis buvo aistrų – pykčio, sveikinimų, garsių protesto šūkių – diena švietimo sektoriuje. Taip reaguota į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimą prie visų abiturientų visų brandos egzaminų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultatų pridėti po 10 taškų. Taip siekta pagerinti prastus matematikos rezultatus.
Trečiadienio rytą buvo paskelbti aštuonių valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Nuogąstauta dėl to, kad itin prasti gali būti matematikos egzamino įvertinimai, juolab patys mokiniai šį egzaminą vadino sunkiu, o ir dalis pedagogų išsakė kritikos.
Tačiau A lygio egzamino įvertinimai, pritaikius „plius 10“ taisyklę, atrodo geri. O antai B lygio – prasti net ir pridėjus lengvatą.
Kaip per rytinę ŠMSM konferenciją žiniasklaidai sakė švietimo viceministras Jonas Petkevičius, kuris vadovavo egzaminų vertinimo komitetui, jei ne pridėti 10 taškų, egzamino A lygiu būtų neišlaikę 30 proc. abiturientų, o B lygiu – net 60 proc.
Išsyk pasipylė kritikos, kad toks būdas „pagražinti rezultatus“ nėra tinkamas, tai nesprendžia tikrosios problemos. O ministrė Raminta Popovienė trečiadienį nesyk kartojo, kad egzaminų rezultatai yra geri.
LRT.lt paklausė, ką apie tai mano pedagogai ir šios srities ekspertai.
Jakubauskaitė-Alasevičienė: galėsime sakyti, turime per 1 000 šimtukų!
Rezultatai, net jų nepadidinus 10 taškų, švietimo ekspertės Ugnės Jakubauskaitės-Alasevičienės nebūtų šokiravę.
„Apskritai Europoje matome tendencijas, kad mokinių matematikos rezultatai prastėja. Ir šiandien, jei neturėtume tų 10 taškų, turėtume 3 000 mokinių, kurie neišlaikė. Tai santykinai koreliuoja su situacija, kurią matome Europos Sąjungoje. Lietuva nėra stipri pagal matematinius įgūdžius. Tad nesakyčiau, kad tai būtų didelis šokas“, – apie tai, kaip būtų atrodę nepadidinti rezultatai, kalbėjo U. Jakubauskaitė-Alasevičienė.
Tačiau šokas, anot jos, yra metodika, kurią sugalvojo ministerija.
„Tai kaip slėpti padarytas klaidas. Šiai kartai, kuri laikė egzaminus, buvo praėjusios Vyriausybės ministerijos užprogramuotos nesėkmės. Jie tikrai buvo pokovidinė karta, jie gavo naujas ugdymo programas, jie neturėjo vadovėlių. Buvo palikta daug klausimų. Tad tikrai buvo tikėtina, kad rezultatai nebus įspūdingi.
O ką turime dabar? Dabar mes turime beprecedentį atvejį, kai turime per 1 000 matematikos šimtukų. Ir, imant tą patį kontekstą, kad nesame stiprūs matematikoje tarp ES šalių, gali būti, kad po metų, kai pirmininkausime, sakysime: žiūrėkite, turime per tūkstantį mokinių, kurie šimtukais matematiką išlaikė. Tai sistemos paradoksas“, – kalbėjo U. Jakubauskaitė-Šalasevičienė.
Pasak jos, 10 taškų pridėjimas ne tik iškreipia sistemą, bet ir manipuliuoja statistika.
Grigaliūnienė: tai nėra lygybės atkūrimas
„Herojaus“ mokyklos matematikos mokytoja, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė ir dėstytoja Monika Grigaliūnienė sako liūdinti, kad susiklostė tokia situacija, kita vertus, rezultatai jos neapstulbino.
„Nežinau, ar ką nors labai nustebino rezultatai. Kalbu apie originalius rezultatus – prieš pakėlimą. Jie nėra kas nors nauja mūsų švietimo sistemoje, yra tas svyravimas neišlaikiusiųjų. Manau, būtų buvę naivu tikėtis, kad kas nors pasikeis“, – kalbėjo pedagogė.
Tiesa, ji mano, kad priimti sprendimai pagerinti rezultatus rodo, kad nebuvo pasirengta tam, kad niekas nepasikeis.
„Turiu omenyje, kad kol matematikos egzaminas nebuvo privalomas, ta problema, kad išlaikė mažai mokinių, buvo problema, bet nebuvo tokia problema valstybės lygmeniu, kad daug mokinių negali atsidurti aukštosiose mokyklose“, – svarstė M. Grigaliūnienė.
Pasak jos, patys įsispraudėme į tokią situaciją, kuriai prireikė sprendimų.
„Tas sprendimas dėl 10 taškų man neatrodo džiuginantis. Tai nėra lygybės atkūrimas ir tai negalėtų būti traktuojama kaip šios problemos sprendimas. Pradedant nuo gabiausių mokinių, kurie, išaugus šimtukų skaičiui, staiga praranda savo konkurencingumą, nors jie tuos taškus buvo užsitarnavę“, – kalbėjo M. Grigaliūnienė.
Ji pasakojo su kolega juokavę, kad paskelbus rezultatus niekada nebeatrodo, kad jie yra galutiniai, „nes vis dar pakeis, perskaičiuos, pernai taip buvo, šiemet tai yra“.
„Tai rodo labai rimtas problemas mūsų švietimo sistemoje. Akivaizdu, kad tie priimami sprendimai yra pleistro klijavimas ant nutrūkusios kojos. Gal toks sprendimas trumpam nuramins dvyliktokus, nesugriaus jiems ateitis iš tos pusės, kad vienas neišlaikytas egzaminas neįleis jų į išsvajotas specialybes, bet, žiūrint toliau, tai niekaip nėra sprendimas ir tai negali būti taikoma ir kitais metais“, – sakė M. Grigaliūnienė.
Vaitkus: padažėm fasadą, bet pamatai griūva
Matematikos mokytojas ŠMSM paskelbtą sprendimą, kai prie visų dalykų, išskyrus lietuvių kalbą ir literatūrą, egzaminų rezultatų pridedama po 10 taškų, vadina populistiniu. Pasak jo, tai ne problemos sprendimas, o tik fasado padažymas.
„Kas bendro tarp Palangos verslininkų ir šių metų abiturientų? Kasmet girdėdami apie jų nusiskundimus, jais paprasčiausiai nebetikime ir skundus priimame kaip manipuliacijos formą. Tik šį kartą vasara tikrai bloga – gal metas įsiklausyti?“ – klausia matematikos mokytojas Š. Vaitkus.
Jis pasidalijo pastaruoju metu skaitantis nemažai įrašų, kuriuose šių metų abiturientų pasisakymai yra laikomi negalėjimo susitaikyti su pasekmėmis ir / ar per mažai įdėtų pastangų rezultatu.
„Bijau, kad visuomenė per mažai susipažinusi su iššūkiais, kuriuos turėjo įveikti būtent ši abiturientų laida – pirmoji besimokiusi pagal atnaujintą ugdymo programą. Apie tai rašiau ankstesniame savo įraše, o rytoj tikiuosi turėti galimybę apie tai išsamiau papasakoti LRT radijuje.
Kompensuoti skriaudą šiai laidai tikrai kažkaip reikėjo, tik lengvų sprendimų „kaip“ turbūt nebuvo. Prasčiausias sprendimas, mano akimis, būtų buvęs nedaryti nieko, todėl dėkoju ŠMSM už valią bent kažką keisti“, – mintimis dalijosi pedagogas.
Š. Vaitkus įžvelgia, kad švietimo bendruomenė paskelbus apie 10 pridedamų taškų pasidalys.
„Sprendimą skirti papildomų taškų turbūt kritikuos švietimo bendruomenė (ir tam yra pagrindo), tačiau palaikys daugybė mokinių, jų artimųjų. Sprendimas man atrodo populistinis, nes bent jau matematikos atveju buvo bent keletas skirtingų būdų amortizuoti rezultatus.
Nutarta nesismulkinti, nesigilinti į problemas ir tikėtis, kad dovana iš dangaus – geresni rezultatai, atverti keliai į aukštąsias mokyklas ir atostogos leis greitai užmiršti visus trūkumus. Gal kartu pabijota ir to, kad, suteikus malonę tik matematiką laikiusiems, tuoj pat kils pasipiktinimas dėl kitų disciplinų. Svarbu per daug neapsidžiaugti – padažėm fasadą, bet pamatai vis dar griūva. Reikia dar kartą garsiai įvardinti problemas ir betarpiškai stebėti, kaip sistema tobulės iki kitos egzaminų sesijos“, – mano Š. Vaitkus.
Juškienė: blogai, labai blogai
Egzaminų klausimas Lietuvoje kažkoks amžinai komplikuotas, taip mano Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė. Ji sako nepamenanti, matyt, kad per pastaruosius kokius 15 metų būtų buvę viskas tinkama, ramu, sustyguota ir aišku.
„Tai, kas įvyko šiandien, prie VISŲ egzaminų, IŠSKYRUS lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, pridėta papildomai 10 balų, yra, švelniai tariant, keista. Kaip vertinti tokią situaciją?
Blogai, labai blogai. Diskredituojame absoliučiai viską: pačius egzaminus, mokytojų darbą, mokinius, kurie mokėsi atsakingai, galų gale savo valstybę. Toks sprendimas man rodo pripažinimą mūsų neįgalumo ir [stoką] drąsos būti tikriems ir atviriems prieš tai, kas sutarta ir kas nuspręsta.
Toks precedentas rodo, kad vos treptelėjus kažkam kojele metam šalin susitarimus ir darom viską, kad tik aprimtų, kad tik nešūkaliotų. Suprantu, kad sprendimas nuramina momentines dvyliktokų ir jų artimųjų aistras. Bet drauge keliu klausimą – o kodėl prie visų egzaminų pridedama po 10 balų? Visur tokia tragiška situacija, kaip su matematika? O kodėl išskiriame lietuvių kalbos egzaminą? Tik spėju argumentą: nes valstybinę kalbą privalu mokėti (čia tik mano interpretacija). Taigi daug „kodėl“, – mintimis dalijosi V. Juškienė.
Ji mano, kad apie galimai laukiančius prastus rezultatus derėjo galvoti iš anksto.
„Taip, matematikos rezultatai be tų +10 balų tragiški, bet gal apie tai turi galvoti NŠA jau prieš metus ar daugiau, kai formuojama egzaminų užduočių rengėjų komanda. Negaliu visiškai objektyviai vertinti matematikos egzamino užduočių, nes ne mano sritis, bet galiu daryti prielaidą, jog tokia klaiki situacija yra dėl BUP ir VBE programų nedermės. Tai gal verta nuo to pradėti?“ – svarstė V. Juškienė.
Ji sako nemananti, kad mūsų vaikai negeba įveikti B lygio minimaliu lygiu. O jei taip yra, svarsto V. Juškienė, tai verta tvarką daryt ten, kur stringama.
„Liūdna iš tiesų, kad kiekviena valdžia susiduria vis su ta pačia problema: netinkamos užduotys, prastas ir iškreiptas mokytojų informavimas per seminarus apie egzaminų užduotis, blogas egzaminų organizavimas ir vykdymas, tuomet nepasitenkinimas dėl rezultatų...
Na, negali būti, kad neįmanoma išspręsti šitų dalykų. Ir čia jau tikrai turi prisiimti atsakomybę NŠA. Jei kasmet lipama vis ant to paties grėblio, gal verta įsivertinti, kur trikdžiai, ir tai spręsti?
Ir pagaliau, mes turime galvoti tikrai ne tik apie laimę, bet ir apie savo valstybę. Momentinė laimė tikrai nesukurs sėkmingos valstybės. Liūdna, apmaudu ir baisu. Dėl mūsų šalies ateities“, – tokios Pedagogikos fakulteto dekanės įžvalgos.
Jurkevičius: į diskreditavimą dėmesį atkreips ir užsienis
Vilniaus licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus manymu, tai, kas nutiko trečiadienį, yra švietimo sistemos diskreditavimas.
„Tai daugiau nei keistas sprendimas, kuris galutinai diskredituoja visus keitimus, kurie buvo pradėti prieš tai: programos, egzaminų sistema. Akivaizdu, kad viskas vainikuojama tokiu, švelniai tariant, keistu sprendimu visus pritempti iki tam tikro lygio. Savaime suprantama, kad akivaizdu, kad tai politinis sprendimas, norint parodyti, kad daug geriau išlaikyti egzaminai, ir ištempti dalį mokinių iš neišlaikytų egzaminų. Tai diskredituoja vertinimo sistemą“, – apie trečiadienio naujienas kalbėjo Vilniaus licėjaus direktorius.
Jis pabrėžė, kad pridėjus 10 taškų prie licėjaus abiturientų rezultatų šioje ugdymo įstaigoje dominuoja šimtukai.
„Niekada taip nėra buvę. Iš 16 laikiusių geografiją – beveik visi šimtukai, tik vienas mokinys gavo 96 balus. Iš istorijos egzamino irgi pasipylė vieni šimtukai. Tas pat ir dėl matematikos, tokių gerų rezultatų nėra buvę. Išskyrus lietuvių kalbą, kur nebuvo pridėta taškų, pažymiai išliko nuosaikesni. Visų kitų egzaminų rezultatai neadekvatūs“, – apibendrino S. Jurkevičius.
Jis pabrėžė, kad perskaičiavimo sistema nacionaliniame švietime veikia ir tarptautinio bakalaureato sektorių. „Manau, į diskreditavimą dėmesį atkreips ir užsienis. Į tai, kad neadekvatus aukščiausių įvertinimų skaičius neatspindi žinių“, – sakė S. Jurkevičius.
Pasak jo, iki šiol mūsų švietimo sistema „atrodė patenkinamai, o dabar jau apgailėtinai.“
„Ir su tendencija, kad situacija nesikeis, o toliau komplikuosis“, – sakė S. Jurkevičius. Į jo kritikos lauką pateko ir dviejų dalių egzaminai.
„Visa tai buvo padaryta nekompetentingai, be išmanymo. Ir švietimas buvo įstumtas į tokią situaciją, kai atrodome kaip paribio šalis. Sunku buvo įsivaizduoti, kad galima iki tiek nukeliauti tokiu abejotinu keliu“, – apibendrino Vilniaus licėjaus direktorius.
Jo manymu, bet koks rezultatų gerinimas atrodytų apgailėtinai. Net ir tas, apie kurį kalbėjo abiturientai (įskaitant galimai per sudėtingus uždavinius kaip išspręstus). S. Jurkevičiaus manymu, akivaizdu viena – nesugebame deramai parengti egzaminų.
„Čia gali būti keliamas kompetencijos klausimas, ar mes apskritai galime parengti egzaminus ir baigti tuos fantazavimus su pridėjimais. Pati sistema nebeveikia“, – kalbėjo Vilniaus licėjaus vadovas.
