Nors daug nuogąstauta dėl matematikos egzamino rezultatų, jie, kaip paaiškėjo trečiadienį, yra geresni, nei manyta. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nusprendė visiems abiturientams prie rezultatų pridėti po 10 taškų. Tiek taškų bus pridedama visiems abiturientams prie visų egzaminų rezultatų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.
Daugiau nei 1 017 abiturientų, t. y. 8,1 proc. abiturientų, šiais metais laikiusių matematikos egzaminą išplėstiniu lygiu, įvertinti 100 balų. Iš viso egzamine dalyvavo 12 580 kandidatų. Egzaminą išlaikė 84,5 proc. laikiusiųjų.
Matematikos egzaminą bendruoju kursu laikė 5 954 kandidatai. 57,1 proc. laikiusiųjų jį išlaikė. Gautų taškų vidurkis siekė 41,7 taško iš 100 galimų. Šimto balų įvertinimą gavo 29 mokiniai, tai sudaro 0,5 proc. laikiusiųjų.
Jei kartelė nebūtų nuleista, B lygio matematikos egzamino būtų neišlaikę 60 proc. abiturientų, o A lygio – 30 proc., sakė švietimo viceministras Jonas Petkevičius.
Tiesa, ministrė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tiek ministerijoje, tiek jau mokinių proteste prie Vyriausybės ne sykį kartojo, kad rezultatai geri, na, su išlyga dėl B lygio matematikos.
Kirto buvusiai valdžiai
Pagrindinius valstybinių brandos egzaminų rezultatus žiniasklaidai apžvelgė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė ir Nacionalinės švietimo agentūros direktorius Simonas Šabanovas.
Ministrė sakė, kad galima konstatuoti, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzaminų rezultatai yra geri. Pasak jos, rezultatas geriausias per 10 metų.
„Matematikos A lygį pasirinkusiems mokiniams egzaminas buvo nesunkiai įveikiamas“, – sakė R. Popovienė. Pasak jos, tai geras rezultatas galvojant apie tai, kad praėjusios kadencijos valdžia pakėlė egzamino išlaikymo kartelę.
Tačiau, pasak R. Popovienės, egzaminai parodė, kad 35 taškų riba buvo per aukšta mokiniams, tad Vertinimo komitetas prideda mokiniams po 10 taškų prie galutinio rezultato.
Taip pat pridėta nuo 1 iki 5 taškų tiems mokiniams, kurie iš pirmos matematikos egzamino dalies surinko 17–20 taškų, pernai jiems, kitaip negu gavusiems mažiau taškų, surinkti taškai nebuvo indeksuojami kompensuojant egzamino nesklandumus.
„Taip pat pridėjome nuo 1 iki 5 taškų tiems mokiniams, kurie pirmoje matematikos egzamino dalyje surinko 17–20 taškų, ir pernai jiems, kitaip negu gavusiems mažiau taškų, surinkti taškai nebuvo indeksuojami, kompensuojant egzamino nesklandumus“, – aiškino švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
10 taškų nepridedama tik prie lietuvių kalbos egzamino rezultatų.
Tiesa, pasak ministrės, B lygiu egzaminą laikiusiųjų rezultatai kitokie – čia yra aukštas neišlaikymo rodiklis.
Viceministras Jonas Petkevičius, kuris vadovavo Vertinimo komitetui, sakė, kad peržiūrint egzamino darbus buvo aišku, kad daug moksleivių būtų neišlaikę egzamino. Nuspręsta, kad išlaikymo ribos pakėlimas nuo 16 iki 35 taškų yra per ankstyvas.
Nerimavo dėl matematikos
Daugiausia per šią egzaminų sesiją nerimauta dėl matematikos egzamino rezultatų, baimintasi, kad jo neišlaikys nemažai abiturientų, o tai užkirs kelią stoti į aukštąsias mokyklas, mat būti išlaikiusiam matematiką privalu, kad galėtum siekti aukštojo mokslo.
R. Popovienė trečiadienį pranešė, kad nors moksleiviai nuogąstavo dėl prastų brandos egzaminų rezultatų, ši baimė nepasitvirtino.
„Įvertinus daugumos egzaminų rezultatus, galime konstatuoti, kad lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos A lygio rezultatai yra tikrai geri“, – tvirtino ministrė.
Pasak jos, lietuvių kalbos A lygio egzaminą išlaikė daugiau kaip 94 proc. moksleivių, neišlaikė perpus mažiau abiturientų nei pernai – 5 procentai.
„Lietuvių kalbos ir literatūros taškų vidurkis – beveik 60 proc., o rezultatas yra geriausias per dešimt metų“, – pažymėjo R. Popovienė.
Ji priminė, kad visi neišlaikiusieji lietuvių kalbos brandos egzamino netrukus jį galės perlaikyti.
Anot švietimo ministrės, matematikos A lygį pasirinkusiems moksleiviams šis egzaminas irgi buvo nesunkiai įveikiamas. Jį išlaikė beveik 85 proc. abiturientų, surinktas rekordinis skaičius šimtukų – 8 procentai.
„Viena vertus, tai gera žinia turint omenyje, kad ankstesnės ministerijos vadovybė priėmė sprendimą išlaikymo kartelę šiųmečiams abiturientams pakelti nuo 16 iki 35 taškų. Vis dėlto reikia pripažinti, kad ne pirmūnams išlaikyti egzaminą dėl to ta sudėtingiau“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
Prasti B lygio egzaminų rezultatai
R. Popovienė atkreipė dėmesį, kad prastai atrodo matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros egzaminus B lygiu laikiusiųjų rezultatai.
B lygio (buvusio mokyklinio – BNS) lietuvių kalbos egzamino šiemet neišlaikė 31 proc. kandidatų ir matematikos egzamino – beveik 43 procentai.
„Reikia pastebėti, kad daugiau nei pusė neišlaikiusiųjų B lygio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino yra tautinių mažumų ir profesinių mokyklų mokiniai“, – sakė švietimo ministrė.
Anot jos, rezultatai rodo, kad matematikos egzaminą dalis moksleivių rinkosi be motyvacijos, rasta nemažai tiesiog tuščių darbų.
„Tai gali būti pasekmė to, kad matematikos egzamino praėjusios valdžios sprendimu reikalaujama stojant į bet kurią aukštąją mokyklą, išskyrus menų studijas. Taip pat matematikos egzaminą laikė 3 tūkst. daugiau moksleivių negu pernai, dėl to neišlaikymo lygis yra ir aukštesnis. Kol kas dar anksti kalbėti apie pokyčius dėl matematikos egzamino privalomumo, bet tai tikrai svarstysime“, – teigė ministrė.
Ji svarstė, kad matematikos egzaminas neturėtų būti privalomas tiems, kurie planuoja studijuoti humanitarines specialybes, pavyzdžiui, pedagogikos, užsienio kalbų ar psichologijos.
„Mano nuomonė yra ta, kad matematikos egzaminas tikrai neturėtų būti privalomas tiems jauniems žmonėms, kurie nori studijuoti humanitarines ir kitas specialybes, kur galbūt to nereikėtų“, – sakė R. Popovienė.
Anot jos, atsisakius privalomo matematikos egzamino stojant į aukštąją mokyklą, galbūt daugiau jaunuolių rinktųsi pedagogiką.
LRT.lt primena, kad šiandien, trečiadienį, paskelbti dalies valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Tarp jų – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos egzaminų įvertinimai. Likusių egzaminų rezultatus Nacionalinė švietimo agentūra yra žadėjusi pateikti apie liepos 16 d.
Iki liepos 12 dienos bus galima pateikti apeliacijas dėl trečiadienį paskelbtų rezultatų.
Daugiausia aistrų per šiemetinę egzaminų sesiją kilo dėl matematikos egzamino. Abiturientai jį vadino sunkiu. Dvejojo dėl užduoties ir pedagogai: sakė, kad buvo „nedraugiškas“ uždavinys, buvo ir sudėtingų sprendimų. Kai kurie prognozavo, kad neišlaikymo procentas bus aukštas.
Beje, netradiciškai šią vasarą vyks dar vienas – papildomas – valstybinis matematikos egzaminas. Jis skirtas tiems abiturientams, kurių pavardės „pradingo“ iš laikančiųjų sąrašų, taip pat eksternams.
Dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino triukšmas buvo kilęs prieš pat egzaminą, teko keisti užduotį.
Iš viso egzaminus šiais metais laikė beveik 27 tūkst. vienuoliktokų ir daugiau nei 27 tūkst. dvyliktokų.
Liepos 11-ąją baigsis pakartotinė egzaminų sesija.
Pagrindinės ir pakartotinės sesijos egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 16 dienos, rezultatai po apeliacijų nagrinėjimo – iki liepos 25 dienos.
Norint baigti mokyklą ir įgyti brandos atestatą, būtina išlaikyti du egzaminus, iš jų privalomas tik lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Matematikos egzaminas privalomas stojant į aukštąją mokyklą.
Daugiau apie egzaminų sesiją skaitykite „Švietimo“ rubrikoje.
Turite ką papasakoti „Švietimo“ rubrikai? Čia telpa ir švietimo džiaugsmai, ir problemos. Pažįstate šaunių mokytojų ar mokinių, dėstytojų ar studentų? Rašykite! Aida.Murauskaite@lrt.lt
