Į LRT GIRDI kreipėsi Vilkaviškio gimnazijos abiturientė, nerimaujanti dėl matematikos egzamino. Susirgus mokytojai, dalis pamokų šiais metais abiturientams nevyko. Direktorius sako, kad neįvyko nedaug pamokų, tačiau sutinka, kad rasti pavaduojančių mokytojų regione – iššūkis. Anot švietimo ekspertų, trūkstant mokytojų, panašios problemos, tikėtina, kartosis.
Po lietuvių kalbos egzamino vos dieną atsikvėpusiems mokiniams, kitas išbandymas – penktadienį vykstantis matematikos egzaminas. Dalis Vilkaviškio Aušros gimnazijos abiturientų nerimauja, kad rezultatai nebus tokie, kokių norėtų. Dėl sunkios mokytojos ligos šiais metais dalis pamokų nevyko.
„Mums kai kurios pamokos nebuvo vaduojamos, labai daug iškrito, tai labai jaučiasi pažymiuose ir visuose moksluose, mes labai atsilikom nuo kitų pogrupių“, – sako abiturientė Austėja Šlekaitytė.
Mokytoja net ir nebūdama mokykloje siuntė užduotis, konsultavo, tačiau abiturientai sako, kad tai neprilygsta kontaktinėms pamokoms. Pasekmės, anot jų, ir tokios, kad egzamino laikyti net neleista.
„Mes negavom tų pamokų, mes neturėjom temų, kurios buvo paskirtos, grįžus mokytojai mes viską eidavom labai greitai parašydavom kontrolinius, kontrolinių neigiami pažymiai beveik visų, tai va taip ir būdavo. Man dabar išeina neigiamas ir aš dabar negaliu laikyti egzamino“, – liūdnai konstatuoja abiturientė Gabrielė Jurgaitytė.
Mokyklos direktorius sako, kad matematikos pamokų nebuvo tik porą savaičių metų pradžioje. Kai vienu metu sirgo net kelios matematikos mokytojos. Vėliau buvo rasti pavaduojantys specialistai. Tačiau ir jie keitėsi.
„Pavadavo ir informatikos mokytoja, kuri turi matematikos mokytojo antrą specialybę, vadavo ta mokytoja pensininkė, ir po to mes iš kito rajono pakvietėme mokytoją, dirbančią mūsų rajone, pas mus dirbančią pagalbos kabinete švietimo koordinatore, ji vadavo tik dvyliktokams“, – aiškina Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos direktorius Arūnas Serneckas.
Direktorius neslepia, kad visoje Lietuvoje trūkstant pedagogų surasti galinčių pavaduoti yra sudėtinga. Kad mokslai nenukentėtų, mokykloje įrengta savipagalbos klasė, kurioje mokiniai gali išklausyti į archyvą sukeltas pamokas pagal norimą temą.
„Jaučiuosi nesmagiai, nes ne į visus iššūkius, kurie kyla, galime atsakyti taip, kaip norėtume“, – teigia direktorius.
Užimtumo tarnybos duomenimis, dabar Lietuvoje trūksta beveik 200 pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų. Tarp jų daugiausia – beveik pusšimčio matematikų, tai penktadaliu daugiau, nei ieškota pernai. Šalies mokyklose trūksta ir 30-ies lietuvių, 17 anglų kalbos, 11 chemijos mokytojų. Anot švietimo ekspertų, norint užtikrinti sklandų ugdymą, mokyklų vadovams reikia ieškoti inovatyvių sprendimų, pavyzdžiui, samdyti korepetitorius.
„Jie netgi siūlo paslaugą, kad iškritus kokiam mokytojui jie galėtų pagelbėti užpildyti tas spragas. Kyla klausimas dėl kokybės, atsakomybės, bet tai galėtų būti“, – komentuoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos profesorė Aušra Rutkienė.
Užimtumo tarnyba gegužę, palyginti su balandžiu, užregistravo trečdaliu daugiau švietimo įstaigų paskelbtų laisvų darbo vietų. Daugiausia pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų ieško Klaipėdos, Kauno ir Šiaulių mokyklos.
