Mokytojai yra verčiami vertinti mokinių patikrinimų darbus ne ugdymo proceso metu, net nesulygus sąlygų, sako Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos mokytoja ekspertė Regina Dilienė. Ji pati neseniai gavo mokyklos direktoriaus įsakymą, įpareigojantį ją to imtis. „Tai yra pats tikriausias mobingas“, – sako patyrusi pedagogė.
„Gavau gimnazijos direktoriaus įsakymą laisvu nuo ugdymo proceso metu vertinti PUPP (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo) darbus! Pernai mes jau siuntėme jam profsąjungos teisininko išaiškinimą dėl tokio reikalavimo neteisėtumo, bet metai praėjo – ir vėl viskas iš naujo. Argi tai ne mobingas? Net paklausti nesiteikė, kur jau ten siūlyti atlyginimą...“ – taip klausė pedagogė, paviešinusi šią istoriją.
Mokytoja: tai yra galios demonstravimas
R. Dilienė kalbėdama su LRT.lt priminė, kad įvedus etatinio apmokėjimo modelį visi mokytojų darbai surašomi individualioje darbo sutartyje.
„Niekas neturi teisės reikalauti atlikti papildomus darbus. Papildomi darbai yra laisvai pasirenkami. Sakykime, aš dirbu ir pagal individualią veiklą, turiu įsipareigojimų. Niekaip negalėčiau PUPP taisyti pagal šį įsakymą, nes tai yra laikas prieš valstybinį dvyliktokų egzaminą ir jis atiduotas dvyliktokams. Kas gali įsakinėti dėl laisvo mokytojo laiko?
Tai yra galios demonstravimas“, – įsitikinusi R. Dilienė.
Kartais „susitariama“ manipuliuojant mokytojų atsakomybės jausmu arba teisinių žinių spragomis, kartais gali būti ir psichologinio smurto apraiškų.
A. Navickas
Be to, ją sutrikdė, kad įsakyme nėra nurodytas atlygis.
„Iš vadovų pusės jokių įsipareigojimų nėra. Pagal tokį įsakymą negali reikalauti, kad tau sumokėtų už darbą“, – LRT.lt sakė mokytoja.
Pasak R. Dilienės, teisinė bazė ir toliau netvarkoma ir net nesiruošiama jos tvarkyti.
„Lituanistai NEPRIVALO dirbti PAPILDOMŲ nesulygtų, nesutartų, nesuderėtų darbų: vertinti valstybinių brandos egzaminų (VBE) ar PUPP darbų, jei netenkina siūlomos sąlygos ar atlyginimas...“ – tokiu komentaru socialinėje erdvėje pasidalijo R. Dilienė.
Tokiam elgesiui su pedagogais mokytoja pasitelkė šitokį sugretinimą: „Tarkime, man mirtinai reikia virtuvės remonto. Juk nesakysiu tuo užsiimančioje įmonėje: jūsų pareiga man virtuvę sutvarkyti, tai padaryti man tinkamu laiku ir dar už tokį atlyginimą, kokį galiu jums duoti. Čia analogija.“
Kaip pasakojo R. Dilienė, tam, kad galėtum vertinti, tarkime, mokinių PUPP darbus, turi deramai pasirengti.
„Svarbiausias dalykas yra tas, kad tai daroma ne ugdymo proceso metu. Tai yra visiškai kitoks darbas, pagal visiškai kitokias taisykles. (...) Kadangi vertinimas elektroninis, reikia baigti ne vienos ir ne kelių valandų kursus. Kaip tai daryti? Tai kaip naujos specialybės įgijimas. Kada mokytojas turi įgyti tą specialybę? Tarkime, mane pasodintų PUPP vertinti. Aš niekada nevertinau ir nemokėčiau to padaryti. (...) Tai didžiulė atsakomybė. Galiausiai, reikia gerų akių“, – aiškino R. Dilienė.
Direktorius: jokių komentarų
LRT.lt paaiškinimo kreipėsi į Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos vadovą, tačiau jis atsisakė tai padaryti.
„Jokių komentarų negaliu pasakyti. Ačiū“, – taip LRT.lt ištarė gimnazijos direktorius Vilhelmas Petkevičius.
Mokytojai prašo teisininko išaiškinimo
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas sako, kad nemažai pedagogų prašo teisininko išaiškinimo dėl tokių situacijų.
„Tas vertimas taisyti vienus ar kitus patikrinimus turbūt susijęs su tuo, kad ugdymo įstaigos yra įpareigotos organizuoti sklandų procesą ir vadovai tam naudoja įvairias priemones (tai labai priklauso nuo jų supratimo apie darbo kultūrą). Kartais susitariama pasiūlant papildomą apmokėjimą, kartais „susitariama“ manipuliuojant mokytojų atsakomybės jausmu arba teisinių žinių spragomis, kartais gali būti ir psichologinio smurto apraiškų.
Mokytojai ne visada išdrįsta pasipriešinti arba nežino, kad galima atsisakyti. Iš to, koks yra poreikis gauti teisininko išaiškinimą dėl darbų taisant PUPP ir VBE, galima numanyti, kad problemų nemažai“, – LRT.lt komentavo A. Navickas.
ŠMSM: joks vadovas negali įpareigoti mokytojo
Kaip rašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atsiųstame komentare, mokytojai valstybinių brandos egzaminų vertintojais tapti pasirenka patys, suderinę su mokyklos vadovu. Jie registruojasi Nacionalinėje švietimo agentūroje.
„Dar iki egzaminų vykdymo būsimieji vertintojai dalyvauja jiems skirtuose mokymuose, todėl tai yra ir galimybė mokytojui patobulinti savo kompetencijas, labiau suprasti egzaminų vertinimo kriterijus ir šias žinias bei įgytus įgūdžius pritaikyti vėliau savo kasdieniame darbe.
Už valstybinių brandos egzaminų vertinimą mokytojams mokama papildomai pagal Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus nustatytus valandinius ar darbo įvertinimo įkainius. Šie įkainiai skelbiami viešai, todėl kiekvienas mokytojas dar iki apsispręsdamas tapti vertintoju gali įsivertinti ir būsimą atlygį už šį darbą“, – komentuoja ministerija.
PUPP darbų vertinimas vykdomas savivaldybių administracijų įsteigtuose vertinimo centruose. Jų skaičius priklauso nuo 10 (II) gimnazijos klasės mokinių skaičiaus savivaldybėje.
Anot ministerijos, paprastai į darbų vertinimo komisijas yra įtraukiami 10 (II) gimnazijos mokinius mokę mokytojai. Darbų vertinimą organizuoja komisijos pirmininkas.
„Už PUPP darbų vertinimą mokytojams taip pat mokama papildomai, tam reikalingi pinigai yra mokykloms skiriamų mokymo lėšų dalis.
PUPP ir VBE atliktų darbų vertinimas vyksta ne pamokų metu. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kasmet kreipiasi į mokyklų vadovus su prašymu sudaryti vertinime (ypač VBE) dalyvaujantiems mokytojams palankias sąlygas derinti jų tiesioginį darbą, t. y. pamokas, ir VBE darbų vertinimą. Norint, kad vertinimas būtų objektyvus ir patikimas, jį atliekantys mokytojai neturi būti pervargę. Žinome, kad kai kuriose mokyklose dėl to yra koreguojamas pamokų tvarkaraštis arba į kitas tuo metu vykstančias edukacines veiklas už mokyklos ribų yra pasitelkiami VBE vertinime nedalyvaujantys mokytojai.
Jei yra objektyvių priežasčių, kodėl mokytojas nesutinka tapti PUPP ar VBE vertintoju, joks mokyklos vadovas negali įpareigoti mokytojo juo būti. Gali būti tokių situacijų, kai trūkstant vertintojų mokyklos vadovas bando įkalbinti mokytojus sutikti vertinti mokinių darbus, tačiau dėl to vis tiek sprendžia pats mokytojas“, – aiškinama ŠMSM komentare.
Ministerija oficialių skundų dėl tokių situacijų nėra gavusi.
Dėl atlygio ir pedagogų vertintojų poreikio LRT.lt Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateikė tokius klausimus.
– Kiek mokytojas uždirba už darbo vertinimą tiek PUPP, tiek VBE?
– Atsižvelgiant į atsakingą ir svarbų vertintojų darbą bei papildomai tenkantį darbo krūvį, šiais metais 15 proc. padidinti apmokėjimo už vertinimą įkainiai. NŠA duomenimis, užsienio (anglų, prancūzų, vokiečių) kalbos VBE kalbėjimo dalies vyresniajam vertintojui ir vertintojui bus mokama 11 eurų už valandą, o antros lietuvių kalbos ir literatūros VBE dalies kandidatų darbų vertintojams – 10,67 eurų už vieną viso kandidato darbo įvertinimą. Už kitų dalykų antrų VBE dalių kandidatų darbų vertinimą bus mokama 7,96 eurų.
Kiekvieno vertintojo darbo užmokestis priklauso nuo įvertintų darbų skaičiaus ir vertinamo mokomojo dalyko. Abiturientų darbus vertinantys mokytojai tuo pat metu gauna ir vidutinį darbo atlygį mokykloje.
PUPP darbų vertinimo apmokėjimas nėra vykdomas centralizuotai, todėl NŠA neturi informacijos.
– Kiek reikia / reikės vertintojų šiemet? Kiek reikėjo pernai? Kiek išvis turime lituanistų, kurie gali / nori tai daryti? Ar tiesa, kad vertintojų nuolat trūksta?
– Vertintojų registracija vyko sausio–kovo mėn. Šios dienos duomenimis, vertinimo komisijoms sudaryti yra pakankamas pageidaujančiųjų skaičius. NŠA duomenimis, lietuvių kalbos ir literatūros pirmą VBE dalį (kalbėjimą) vertino beveik 1900 vertintojų.
Praėjusiais metais valstybinių brandos egzaminų darbus raštu vertino daugiau nei 1000 pedagogų iš 294 mokyklų. Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) egzamino kalbėjimo dalies ir lietuvių kalbos ir literatūros tarpinio patikrinimo (žodžiu) kandidatų darbus vertino per 3000 mokytojų iš 554 mokyklų.
