Kaip parodė moterų verslininkių asociacijos tyrimas, moksleivių vadovėliuose gausu stereotipinių apraiškų – tarkime, dominuoja vyrai. Kad stereotipinis žmonių grupių vaizdavimas moksleivių vadovėliuose yra sisteminė problema, pastebi ir lygių galimybių kontrolierė.
Pasak lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, tai nėra atsitiktinumas.
„Tai yra sisteminė problema, nes tiesiog nėra suprantama iki galo, kad mes visi turime tam tikrą neįsisąmonintą šališkumą“, – Eltai kalbėjo ji.
„Ir jeigu pedagogų bei tų žmonių, kurie rengia vadovėlius, mokymuose nebus įtrauktos jokios programos, kuriose būtent kalbama apie tai – apie savo neįsisąmoninto šališkumo skirtingų grupių atžvilgiu atpažinimą – mes ir toliau turėsime tokią pačią problemą“, – dėstė lygių galimybių kontrolierė.
Anot B. Sabatauskaitės, stereotipinis visuomenės grupių vaizdavimas mokymosi priemonėse ilgainiui gali formuoti vaikų požiūrį bei elgseną tam tikrų asmenų grupių atžvilgiu. Pasak jos, tokias užduotis, užuot ignoravę, pedagogai turėtų vertinti kritiškai.
„Tikrai žinau, kad mokytojų darbo krūvis yra sudėtingas, tačiau raginčiau neignoruoti tokių stereotipinių užduočių, o jas kaip tik aptarti įvertinant kritiškai, nes jos vis tiek nejučia formuoja tam tikras nuostatas ir elgesį atskirų grupių žmonių atžvilgiu“, – teigė lygių galimybių kontrolierė.
Pasikartoja ir naujuose leidiniuose
Praėjusią savaitę Seimo Švietimo komitete pristatytas moteris verslininkes vienijančios asociacijos „Lyderė“ tyrimas parodė, jog 17-oje skirtingų mokymo priemonių, išleistų 2023–2024 m., dominuoja vyrai – jų vardai, iliustracijos, užimamos pareigos. Viena iš tyrimo autorių Asta Kupčinskaitė pabrėžė, kad stereotipinės apraiškos moksleivių vadovėliuose nėra vienetinis atvejis.
„Daug dažniau vyrai vaizduojami iliustracijose, tekstuose. Profesijos ir socialiniai vaidmenys siejami su stereotipais“, – kalbėjo tyrimą pristačiusi A. Kupčinskaitė.
„Pavarčius daugiau leidinių, vis dėlto (matosi, kad – ELTA) čia nėra vieno atvejo klausimas – čia yra susiformavęs diskursas, kuris pasikartoja net ir naujuose leidiniuose“, – posėdžio metu pabrėžė viena iš tyrimo autorių.
Tyrimo imtį sudarė 8 skirtingų mokomosios priemonės, kurias įvairaus amžiaus moksleiviams parengė 8 skirtingos leidyklos.
Žadama stiprinti ekspertizę
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė Eltai teigė, kad ateityje ugdymo priemonių turinys turėtų būti tikrinamas griežčiau – dar prieš vadovėliams atsiduriant švietimo įstaigose.
„Sieksime stiprinti išankstinę vadovėlių ir ugdymo priemonių ekspertizę lyčių lygybės bei stereotipų prevencijos aspektu. Tai reiškia, kad mokymo turinys bus detaliau vertinamas dar prieš jam pasiekiant mokyklas. Taip pat tikimės glaudesnio Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei leidyklų bendradarbiavimo, kad turinys būtų nuosekliai tikrinamas, o nustačius stereotipinius ar diskriminuojančius pavyzdžius – jie būtų privalomai taisomi“, – nurodė J. Šukevičienė.
Tiesa, kalbėdama apie kokybiškesnės ir šiuolaikinę visuomenę geriau atspindinčios ugdymo medžiagos kūrimą, politikė akcentavo pačių leidėjų atsakomybę rengiant moksleivių vadovėlius.
„Manau, kad labai svarbu ir tai, jog leidyklos, registruodamos vadovėlius, prisiimtų daugiau atsakomybės bei pateiktų ekspertų išvadas, patvirtinančias atitiktį lyčių lygybės principams“, – nurodė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė.
Klausimų sukėlusi užduotis geografijos pratybose
ELTA primena, kad visuomenės pasipiktinimą gegužės pradžioje sukėlė septintokų geografijos pratybose esanti užduotis, charakterizuojanti trijų skirtingų tautybių moteris (iš Afrikos, Tailando ir Lietuvos).
Moksleiviai užduotyje pateiktoms moterims turėjo priskirti apibūdinimus, kurių dalis skamba taip: „garsiame kurorte dirba padavėja ir prostitute, visuomenė vengia jos ir jos vaikų“, „jos dabartinis partneris nėra jos dviejų vaikų tėvas“, „viena iš moterų norėtų sulaukti daugiau pagalbos iš vyriausybės, pašalpų“.
Minėtosios užduoties nuotrauka socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijęs septintokės tėtis Norbertas Motiejūnas tuomet Eltai teigė, kad tokia užduotis jam esą pasirodžiusi netaktiška bei skatinanti stereotipais pagrįstą vaikų požiūrį į moteris, jų rasę ir padėtį visuomenėje.
Kaip skelbta, reaguodama į viešojoje erdvėje kilusias diskusijas Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) kreipėsi į šių geografijos pratybų autorę – leidyklą „Briedis“ – su prašymu pasiaiškinti bei ištaisyti užduoties turinį.
Sulaukusi NŠA kreipimosi, leidykla „Briedis“ artimiausiu metu žadėjo koreguoti užduoties turinį.
NŠA patvirtino, kad moksleivių vadovėliams bei kitoms mokymo priemonėms yra taikomi bendrieji bei specialieji turinio reikalavimai.
Agentūros teigimu, vadovėlių, pratybų turinyje negali būti diskriminavimo ir diskriminavimo propagavimo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Taip pat vengiama neigiamas emocines reakcijas keliančių asociacijų, būdvardžių ir kategoriškų apibendrinimų, neturi būti neigiamų ar kitokių lyčių stereotipų.
