Per mažiau nei dvi savaites Lietuvoje atliktos kelios dešimtys gyvybiškai svarbių organų transplantacijų, tačiau daugėja šeimų, atsisakančių po mirties aukoti artimųjų organus donorystei.
„Liepos mėnuo – tai yra tikrai turbūt ryškiausias, geriausias mėnuo visoje Lietuvos donorystės istorijoje, kiek transplantacijų yra padaryta iš viso ir kiek žmonių buvo išgelbėta tokiu būdu. Tai tikrai yra rekordinis skaičius. (...) Mūsų komandos, mūsų sistema yra pasiruošusi rimtiems darbams“, – žurnalistams teigė sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.
SAM duomenimis, liepos 14–25 dienomis Lietuvoje atlikta 21 širdies, kepenų ir inkstų transplantacija, be to, septynios transplantacijos atliktos Latvijoje ir Lenkijoje, panaudojant Lietuvoje paruoštus donorinius organus.
Anot SAM, Santaros klinikose per šį laikotarpį atliktos trys širdies transplantacijos, dar viena – Kauno klinikose, o iš viso šiemet jau penkios.
2025-aisiais Lietuvoje iš viso buvo atliktos keturios tokios transplantacijos.
Savo ruožtu ministras pabrėžė, jog Lietuva pagal efektyvią donorystę, tenkančią milijonui gyventojų, pasaulyje užima aštuntą, Europoje – septintą vietą.
„Skaičiai yra labai pagerėję pastaruosius keletą metų, ir čia tikrai norisi pasidžiaugti buvusių politikų ir sveikatos sistemos vystytojų darbu siekiant sujungti įvairias grandis ir turėti tokią darniai veikiančią tarpusavio sistemą“, – teigė L. Kukuraitis.
Kauno regiono donorystės paslaugų koordinavimo centro vadovas Tomas Tamošuitis teigė, jog universitetinių ligoninių donorystės rodikliai per pastaruosius metus iš esmės nepasikeitė, tačiau didžiausias lūžis įvyko į donorystės sistemą aktyviau įsitraukus regioninėms ir rajoninėms ligoninėms.
Vis dėlto, anot Kauno klinikų skyriaus vadovo, donorystės rezultatus riboja vis dar didelis artimųjų atsisakymų skaičius.
„Gana didelis atsisakymas pacientų artimųjų donorystės procesui. Tai tas iš principo gana stipriai riboja mūsų vystymąsi ir greitį“, – teigė T. Tamošuitis.
NTB duomenimis, šiuo metu artimųjų atsisakymai dėl organų donorystės sudaro 38 proc., kai praėjusių metų pabaigoje šis rodiklis siekė 29 procentus.
„Žmonės dažnai bijo sutikti su donoryste, nes bijo paprieštarauti mirusiajam, kad galbūt jis būtų norėjęs ko kito. Taip pat mes susiduriame su priežastimis būtent dėl Katalikų Bažnyčios. Manoma, kad jeigu žmogus bus donoras ir bus atlikta organų eksplantacijos operacija, kad jo nebus galima laidoti bažnyčioje ir panašių įvairių mitų“, – žurnalistams sakė Klaipėdos regiono donorystės paslaugų koordinavimo centro vadovė Diana Palepšaitienė.
„Mes pokalbiuose su artimaisiais bandome iš tikrųjų išsiaiškinti priežastis, kodėl artimieji sako donorystei „ne“. Bandome su jais kalbėtis, paaiškinti iš tikrųjų, kokia yra ta tiesa. Labai dažnai artimieji tuomet supranta donorystės prasmę, supranta visą procesą, kaip jisai vyksta, ir ištaria donorystei taip. Tai artimiesiems yra didžiulis įprasminimas tos beprasmės mirties, kad dalelė to artimojo liks gyventi kituose žmonėse“, – pridūrė ji.
Ministerijos duomenimis, pernai Lietuvoje iš viso atlikta 151 organų transplantacija: 117 mirusio donoro insktų persodinimų ir šeši gyvo donoro inkstų persodinimai, 24 kepenų bei keturios širdies transplantacijos.
Taip pat atliktos 373 audinių ir ląstelių transplantacijos, iš jų 77 ragenų ir kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos.
Šiuo metu įvairių organų transplantacijų laukia 309 pacientai, o vidutinis širdies transplantacijos laukimo laikas viršija dvejus metus. Donoro kortelę, kuria išreiškiamas sutikimas po mirties aukoti organus ir audinius transplantacijai, yra įsigiję 51 867 gyventojai.
