Nors Azijoje gaminama kosmetika, įskaitant SPF kremus, tampa vis populiaresnė, specialistė įspėja, kad kai kurie produktai gali būti mažiau veiksmingi apsaugant odą nuo saulės.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Kaip jautiesi?“ įraše:
Anot gydytojos dermatovenerologės Rasos Aurelijos Vankevičiūtės, teiginys, kad SPF 50 nuo saulės apsaugo geriau nei SPF 30, nėra mitas – tai pagrįsta moksliniais skaičiavimais.
„Skaičiai nustatomi pagal tai, kiek kartų didesnės dozės ultravioletinės B spinduliuotės reikės odai sugerti, kad ji po 16–24 valandų nudegtų. Yra nuoga, švari oda, apšvitinama viena ultravioletinės B spinduliuotės doze, ir ji, gavusi tam tikrą spinduliuotės dozę X, po 16–24 valandų parausta, o užtepus tam tikrą produktą reikia 50 kartų didesnės ultravioletinės spinduliuotės, kad ji tiek pat nudegtų, paraustų ir kad jau būtų odos pažeidimas“, – aiškina gydytoja.
Todėl susiformavo mitas, kad pasitepus apsauginį kremą galima dvigubai ilgiau būti saulėje, nors sąlygos realybėje yra kitokios nei laboratorijose.
„Realybėje yra labai daug faktorių. Vienas iš jų – kad neaplikuojame pakankamo apsauginio kremo nuo saulės kiekio. Jeigu norime aplikuoti pakankamą kiekį ir turėti visą SPF 30 arba SPF 50 apsaugą, mes turėtume aplikuoti labai didelį kremo kiekį ir tai daryti kas dvi valandas“, – sako R. A. Vankevičiūtė.
Anot jos, saulės intensyvumas taip pat priklauso nuo dienos laikotarpio ir geografinės platumos, tačiau labiausiai oda nukenčia nuo ultravioletinių spindulių, kai užsitepama per mažai apsauginio kremo.
„Dėl to gydytojai dermatologai visada rekomenduoja rinktis kuo didesnio laipsnio SPF apsaugą – t. y. SPF 50 arba SPF 100, nes jeigu užsitepame nepakankamai SPF 30, tai apsauga krenta beveik iki SPF 10 lygio. Tai yra jau labai minimali apsauga. O jeigu užsitepame nepakankamą SPF 50 kiekį, jis gali mums atstoti SPF 30 kremo apsaugą“, – pabrėžia gydytoja.
Jos teigimu, klaidingas įsitikinimas, kad skirtingus skaičius turintys SPF apsaugo vienodai, kyla iš socialinių tinklų.
„Socialiniuose tinkluose plinta tam tikri žmonių eksperimentai, kai bandoma skirtingus kremus ir jo kiekius užsitepti bei pasideginti saulėje. Lyg ir gaunamas rezultatas, kad tiek SPF 20, tiek SPF 30, tiek SPF 50 apsaugo vienodai, tačiau tai nėra taisyklingai atliekamas eksperimentas. Visgi tai turėtų būti daroma laboratorijos sąlygomis“, – sako R. A. Vankevičiūtė.
Gydytoja taip pat pažymi, kad renkantis kremą nuo saulės svarbu atkreipti dėmesį į jo kilmės šalį. Pasak jos, pastaruoju metu itin populiarėja nauji, dar mažai žinomi Azijos gamintojų produktai, kurie labai skiriasi nuo amerikietiškų ir europietiškų gaminių.
„JAV saulės apsauginiai kremai yra priskiriami prie medicininių priemonių. Tai reiškia, kad tose priemonėse, kurios yra būtent JAV rinkoje, vyrauja medžiagos arba ingredientai, kurie yra tikrai labai saugūs ir patvirtinti. Dažniausiai tai mineraliniai filtrai, kurie yra sunkesni, teplesni. Jie sukelia mažiau alerginių reakcijų, bet nėra tokie malonūs naudoti“, – pasakoja specialistė.
Tuo metu Europoje taip pat yra pakankamai griežtas kremų nuo saulės reglamentavimas, tačiau jie priskiriami kosmetologinėms priemonėms.
„Į Europos rinką yra lengviau ateiti naujos kartos apsauginiams ingredientams ir dėl to mes galime daugiau varijuoti su naujos kartos cheminiais filtrais, kurie visiškai skiriasi nuo senos kartos cheminių filtrų, todėl turime šiek tiek platesnę nei JAV gamintojų rinką, pasirinkimą bei malonesnes tekstūras“, – teigia R. A. Vankevičiūtė.
Galiausiai, kaip aiškina gydytoja, Azijos šalyse apsauginiai kremai nuo saulės priskiriami ne prie kosmetologijos, o funkcinės kosmetikos, o tai reiškia, kad jiems taikomi saugumo reikalavimai yra mažesni nei JAV ar Europoje.
„Pietų Korėja arba pati Japonija mėgsta daugiau lengvesnius produktus ir tos molekulės ne tik nėra tiek daug ištirtos ilgalaikėje perspektyvoje, kaip gali paveikti mūsų organizmą, bet ir taip pat dėl savo lengvumo bei konsistencijos nesukuria pakankamos apsaugos. Reikėtų pakankamai dažnai aplikuoti tokius kremus, nes kiekis, kurį užsitepame, yra be galo svarbus“, – akcentuoja gydytoja.
Parengė Vaida Račkauskaitė
