Krūties vėžys išlieka dažniausia su vėžiu susijusių ligų ir mirčių priežastis tarp moterų visame pasaulyje. Naujas pasaulinis tyrimas, paskelbtas medicinos žurnale „The Lancet Oncology“, rodo, kad 2023 metais pasaulyje buvo diagnozuota apie 2,3 mln. krūties vėžio atvejų, o nuo šios ligos mirė apie 764 tūkst. žmonių, skelbia portalas „Medical News Today“.
Ataskaita, parengta 2023 metų Pasaulinio ligų tyrimo, pateikia ir tam tikras tendencijas: aukštas pajamas turinčiose šalyse krūties vėžio paplitimas išlieka stabilus, o mirtingumas mažėja. Tačiau kitose pasaulio regionuose tiek sergamumas, tiek mirtingumas didėja, o tai, tyrimo autorių teigimu, dar labiau didina sveikatos nelygybę pasaulyje.
Didžiosios Britanijos organizacijos „Breast Cancer Now“ vadovė Claire Rowney, nedalyvavusi šiame tyrime, teigė, kad rezultatai primena apie ligos mastą.
„Šis naujas pasaulinis tyrimas yra skaudus priminimas, kad krūties vėžys ir toliau nusineša bei sugriauna per daug gyvenimų ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir visame pasaulyje. Jungtinėje Karalystėje išgyvenamumas gerėja, tikėtina, dėl ankstyvos diagnostikos ir veiksmingo gydymo, tačiau šalyse, turinčiose mažiau išteklių, situacija yra kitokia“, – sakė ji.
Krūties chirurginės onkologijos specialistė Amy Bremner pabrėžė, kad ši analizė yra vienas išsamiausių naujausių vertinimų apie krūties vėžio situaciją net 185 šalyse.
Pasak jos, aukštas pajamas turinčiose valstybėse matoma pažanga – mirtingumo rodikliai mažėja. Tačiau tyrimas taip pat aiškiai parodo, kur labiausiai reikia intervencijų: prastesnius rezultatus lemia ne biologiniai skirtumai, o ribotos galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas.
Dideli skirtumai tarp šalių
Prognozuojama, kad nepaisant medicinos pažangos, naujų krūties vėžio atvejų skaičius pasaulyje augs. Jei 2023 metais jų buvo apie 2,3 mln., tai iki 2050 metų šis skaičius gali viršyti 3,5 mln.
Per tą patį laikotarpį mirčių nuo šios ligos skaičius gali padidėti nuo 764 tūkst. iki maždaug 1,4 mln.
Tačiau liga skirtinguose regionuose pasireiškia nevienodai. Šiuo metu apie 73 proc. krūties vėžio atvejų diagnozuojama aukštas pajamas turinčiose šalyse, tačiau net 39 proc. visų mirčių nuo šios ligos tenka mažas ir mažesnes vidutines pajamas turinčioms valstybėms.
Pasak A. Bremner, nors turtingesnės valstybės sėkmingai mažina mirtingumą, ateityje didžiausia ligos našta teks mažas ir vidutines pajamas turinčioms šalims, kurios dažnai neturi pakankamai išteklių kovai su liga. Ji pažymi, kad pasaulinė krūties vėžio krizė iš esmės yra nelygybės problema, o ne vien augantis ligos atvejų skaičius.
Tyrėjai teigia, kad šiuos skirtumus daugiausia lemia nevienodos galimybės laiku diagnozuoti ligą ir gauti kokybišką gydymą. Todėl būtina gerinti patikros programas, ankstyvą diagnostiką ir gydymo prieinamumą.
Beveik trečdalis atvejų susiję su gyvenimo būdu
Ataskaitoje pabrėžiama, kad apie 28 proc. krūties vėžio atvejų pasaulyje yra susiję su šešiais potencialiai pakeičiamais rizikos veiksniais:
- didelis raudonos mėsos vartojimas – apie 11 proc. prarastų sveiko gyvenimo metų;
- tabako vartojimas (įskaitant pasyvų rūkymą) – 8 proc.;
- padidėjęs cukraus kiekis kraujyje – 6 proc.;
- didelis kūno masės indeksas (antsvoris ir nutukimas) – 4 proc.;
- gausus alkoholio vartojimas – 2 proc.;
- mažas fizinis aktyvumas – 2 proc.
1990–2023 metais padaryta pažanga mažinant alkoholio ir tabako poveikį – su šiais veiksniais susijusi ligos našta sumažėjo atitinkamai 47 ir 28 procentais. Tačiau kiti rizikos veiksniai reikšmingai nemažėjo.
„Vėžio prevencija išlieka vienas svarbiausių būdų mažinti ligos paplitimą, nes nemaža dalis atvejų yra susiję su išvengiamais veiksniais, tokiais kaip rūkymas, antsvoris ar alkoholio vartojimas“, – teigė Jungtinės Karalystės organizacijos „Cancer Research UK“ sveikatos informacijos vadovė Sophie Brooks.
Kaip sumažinti krūties vėžio riziką?
Ekspertai pabrėžia, kad kai kurių rizikos veiksnių, pavyzdžiui, amžiaus ar genetinio polinkio, žmogus pakeisti negali. Tačiau daug kitų veiksnių priklauso nuo gyvenimo būdo.
Sveikatos specialistai rekomenduoja palaikyti sveiką kūno svorį ir subalansuotai maitintis, būti fiziškai aktyviems bent 150 minučių per savaitę, aptarti su gydytoju hormoninės terapijos ar kontraceptinių tablečių riziką. Jei įmanoma, žindyti kūdikį bent pirmuosius šešis mėnesius. Jei šeimoje buvo krūties vėžio atvejų, pasitarti su gydytoju dėl prevencijos.
Ekspertai įspėja, kad jei prognozės išsipildys, iki 2050 metų krūties vėžio atvejų gali padaugėti 38–54 proc., o mirčių – net 68–71 proc., o didžiausią naštą patirs neturtingos šalys. Todėl gyvenimo būdo pokyčiai ir ankstyva prevencija tampa ypač svarbūs.
