Pasak būsimųjų gydytojų, kitais mokslo metais medicinos studijų rezidentams numatyta 20 finansuojamų vietų mažiau nei pernai. Jaunieji gydytojai sako, kad Sveikatos apsaugos ministerija laužo pažadus suteikti galimybę daugiau studentų mokytis nemokamai ir sako, kad dėl to dalis jų išvyks svetur. Ministerija tikina, kad finansuojamų vietų numatyta daugiau, tačiau tam ieškoma finansavimo.
Vilniaus universiteto studentų atstovybės medicinos fakultete pirmininkė Agata Bruzgul jau įpusėjusi šeštą medicinos kursą. Todėl ji, kaip ir kiti bendrakursiai, jau galvoja apie rezidentūrą. Studentė sako, kam nepasiseks įstoti į valstybės finansuojamas vietas, teks susitaikyti – finansinis stabilumas bus tik svajonė.
„Rezidentūros studijų kaina yra didelė ir mes taip juokaujame, kad tada už savo darbą gydytoju rezidentu tu išeini į nulį, nes tu gauni atlyginimą, bet sumoki už studijas“, – pasakoja A. Bruzgul.
Pernai studentai nudžiugo, kai medicinos rezidentūros studijoms buvo skirta 20 papildomų finansuojamų vietų, iš viso 385. Tada Sveikatos apsaugos ministerija sakė, kad taip didinti numatyta kasmet. Vis dėlto būsimieji gydytojai teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktame įsakymo projekte pastebėję, kad šiemet pažadas nebuvo išpildytas – neliko ir pernai pridėtų 20 vietų.
„Yra turbūt pagrindinis jausmas tai nusivylimas sistema, kadangi mes galime, bandome, norime būti kuo geresniais specialistais, bet taip pat nejaučiame Vyriausybės palaikymo ir apskritai šalyje nesijaučiame lyg esame reikalingi“, – sako A. Bruzgul.
Būsimieji gydytojai paliekami nežinioje
Jaunųjų gydytojų asociacija Sveikatos apsaugos ministerijos pažadus didinti finansuojamų rezidentūros vietų skaičių vadina tik iliuzija.
„Aišku, yra opcijos pasirinkti mokamas studijas, bet vėlgi tai kainuoja nuo 8 iki 10 tūkstančių per metus. Ne visi gali tai sau leisti iš tikrųjų. Tai tiesiog dalis baigusių absolventų vietos gali negauti ir uždaryti kelią tolesnei karjerai“, – teigia Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Laurynas Maciulevičius.
Pasak Vilniaus universiteto studentų atstovybės medicinos fakultete pirmininkės A. Bruzgul, trūksta aiškumo ne tik dėl finansuojamų rezidentūros vietų skaičiaus, bet ir specialistų poreikio:
„Negalime planuotis į ateitį savo karjeros dėl to, kad tiksliai nežinome, kokių specialistų reikės, kaip bus su darbo vietomis. Pastebime, kad rezidentūros vietų skaičius ne visada atspindi tą tikrąjį poreikį.“
Ministerijos ieško finansavimo
Sveikatos apsaugos ministerija tikina – finansuojamų rezidentūros vietų kitiems mokslo metams numatyta daugiau, kaip ir planuota, tačiau kol kas trūksta finansavimo.
„Sveikatos apsaugos ministerija yra pateikusi užsakymą 405 vietoms. Šiuo metu yra numatytos nutarime 365 vietos. Kodėl taip galėjo nutikti? Tikėtina, kad dėl finansavimo trūkumo iš jau būtent Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Finansų ministerijos“, – situaciją komentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Diana Smaliukaitė.
„Klausimas dėl papildomų lėšų skyrimo valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų padidinimui dar yra derinamas tarp institucijų. Jei Finansų ministerija matytų galimybę skirti papildomą finansavimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, būtų galima numatyti papildomas studijų vietas“, – teigiama Švietimo ministerijos atsakyme raštu.
Medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė sako, kad, nesuteikus galimybės studijuoti nemokamai, dalis būsimųjų gydytojų gali emigruoti.
„Tai yra negebėjimas įtikinti Finansų ministerijos ir Švietimo ministerijos bei universitetų, kad tikrai reikia. Ir aš manau, kad būtent duomenų, tikslių duomenų neturėjimas pakerta šitoje vietoje tą galimybę įtikinti, nes nėra argumentų“, – teigia ji.
Papildomos vietos – su įpareigojimu atidirbti regionuose
Vis dėlto Jaunųjų gydytojų asociacija abejoja, ar suteikus papildomų 40 valstybės finansuojamų rezidentūros vietų, situacija gerės. Numatyta, kad, jei bus priimti medicinos praktikos įstatymo pakeitimai, į šias vietas patekę studentai turėtų atidirbti regionuose.
„Yra ir preliminarus išaiškinimas Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kad tai galėtų riboti judumą apskritai gydytojų ir pasirinkimą laisvai darbo vietos. Tai mūsų toks variantas netenkina“, – teigia L. Maciulevičius.
„Regioninės įstaigos, jei joms trūksta specialistų, jie apmoka valstybės nefinansuojamas vietas ir tokiu būdu pas save prisitraukia. Tai jei tarkim būtų skirtos tokios regioninės valstybės finansuojamos vietos, jos padėtų sutaupyti įstaigoms lėšų ir tas lėšas jie galėtų nukreipti dar papildomoms priemonėms“, – siūlymą aiškina SAM atstovė D. Smaliukaitė.
Būsimieji gydytojai įsitikinę – dauguma studentų nesvarstytų stoti į vietas, įpareigojančias atidirbti regionuose. Taip pat abejoja, ar bus sudarytos tinkamos sąlygos.
„Iškyla daugiau klausimų nei atsakymų. Iš esmės ir dabar yra priemonė finansavimo, kai tu pasirašai sutartį, stoji į valstybės nefinansuojamą vietą ir gali pasirašyti finansavimo sutartis su įstaigomis, bet tokiu atveju mes turime lankstumo. Mes žinome, dėl ko deramės, ir patys esame atsakingi, ar tos sąlygos mums tinka“, – sako A. Bruzgul.
Jaunieji gydytojai siūlo siekti nemokamos rezidentūros kaip dalyje Europos Sąjungos šalių. Sako, tokių pažadų iš Vyriausybės jau girdėjo, tačiau kol kas neaišku, ar planai virs realiais sprendimais.
