Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigia, kad priemokų už sveikatos paslaugas panaikinimas sumažins eiles pas specialistus. Žmonės pas gydytojus galės patekti per daugiau durų nesumokėję nė cento. Tuo metu medicinos teisės ekspertas Andrejus Rudanovas skeptiškai vertina naują tvarką: „Šitas sprendimas tikrai neduos naudos pacientui.“
Ministrė: žmonės paslaugas gaus greičiau
Seimui uždraudus sveikatos įstaigoms imti priemokas iš pacientų už sveikatos priežiūros paslaugas, nauja tvarka turėtų pradėti veikti nuo kitų metų gegužės. Ministrė M. Jakubauskienė teigia, kad įsigaliojus naujai tvarkai pacientai tik laimės.
„Pacientai greičiau ir be papildomų mokėjimų galės patekti pas specialistą gydytoją, kai jam bus reikalinga, nes už paslaugas sumokėjo valstybė. Eilės pradės trumpėti būtent todėl, kad privačios gydymo įstaigos atidarys savo duris visiems pacientams, kurie stovi eilėje, ir viešosios įstaigos atidarys duris visiems pacientams ir eilė judės. Žmonės, patekdami į gydymo įstaigas per dvejas duris paslaugas gaus gerokai greičiau“, – įstatymo privalumus vardija ministrė.
Teisininkas: žmonės piktinsis, kad teks mokėti gerokai daugiau
Gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrejus Rudanovas priemokų panaikinimą už sveikatos priežiūros paslaugas vertina skeptiškai.
„Šitas sprendimas tikrai neduos naudos nei pacientui, nei gydytojui.
Konkretus mano pavyzdys: šią savaitę pradėjo stipriai skaudėti koją. Tačiau būklė nėra tokia, kad man būtų teikiama skubioji pagalba. Tai jeigu aš eičiau visus kelius per pirminę sveikatos priežiūrą ir laukčiau eilėse, ortopedo traumatologo paslaugą gaučiau tik sausio mėnesį. Jau išsiaiškinau visą procesą. Aš pamint kojos negaliu, per dieną tris kartus geriu skausmą malšinančius vaistus, bet tikrai nealpstu ir sąmonės neprarandu, kad mane pirmose eilėse skubi medicinos pagalba priimtų.
Pradėjau ieškoti galimybės gauti paslaugą su priemoka. Viena poliklinika, jeigu sutinku prisimokėti, pasiūlė vizitą pas traumatologą po kelių darbo dienų. Tai kur lapkričio pabaiga, o kur – sausis. Jeigu nebūtų galimybės susimokėti priemokos, aš gal irgi patekčiau greitai, tik jau mokėčiau visą kainą – šiuo metu Vilniuje pirminė ortopedo-traumatologo konsultacija kainuotų apie 80–90 eurų, o konsultacija su ištyrimu (ko man reikėtų) kainuotų arti 200 eurų. Tai ar šita nauja tvarka, įsigaliosianti nuo gegužės mėnesio, žmogui palengvins gyvenimą?“ – LRT.lt sako A. Rudanovas.
Su priimtu įstatymu nebuvo parengtas poveikio vertinimas
Jis mano, kad įsigaliojus šiam įstatymui kils socialinė įtampa, nes žmonės kels klausimą: „Kodėl anksčiau aš prisimokėdavau 57 eurus už paslaugą, o dabar turiu mokėti visą 150 ar 200 eurų sumą?“
„Pagrindinis dalykas, kurio, mano galva, neįvertino ministerija – tai detali didžiosios daugumos pacientų elgesio analizė. Ji nebuvo atlikta. Kaip ir medikų darbo analizė. Jokių paskaičiavimų, jokių prognozių“, – sako pacientų teises ir medikų darbo aplinką ne vienerius metus tyrinėjantis ekspertas.
Pasak A. Rudanovo, kartu su priimtu įstatymu turėjo būti parengti poveikio vertinimo dokumentai. Juose turėtų labai aiškiai būti matomas įstatymo poveikis. Tačiau tokių duomenų nėra.
„Ministerija neatsižvelgė į bendruomenės daugkartines pastabas, pasiūlymus, rekomendacijas ir nuogąstavimus. Seimo kontrolierė (Žmogaus teisių gynimo institucija Lietuvoje), įvertinusi ministerijos veiksmus ir sprendimus, pasakė labai aiškiai: pacientų, medikų ir gydymo įstaigų asociacijos yra teisios dėl to, kad Sveikatos apsaugos ministerija neužtikrino skaidraus įstatymo projekto rengimo ir derinimo proceso, nepateikė pagrindimo siūlomam sprendimui panaikinti priemokas“, – aiškina teisės ekspertas.
Su privačiomis antrinio lygio gydymo įstaigomis Ligonių kasa nesudarys sutarčių?
Ministrė Marija Jakubauskienė teigia, kad panaikinus priemokas pacientai nemokamai pas specialistą galės patekti į bet kurią gydymo įstaigą, kuri turės sutartį su Ligonių kasa. Nepaisant to, privati ji ar ne, jokių priemokų nebebus. Taigi atsidarys daugiau durų, todėl ir eilės mažės. LRT.lt kalbintas teisininkas dėl to abejoja.
„Viskas būtų gerai, tačiau nepamirškime, kad šiuo metu Seime yra įregistruotas vadinamasis gydymo įstaigų ištinklinimo projektas. Pagal šį projektą, nuo kitų metų su privačiomis antrinio lygio gydymo įstaigomis Ligonių kasa nebesudarys sutarčių. Liks tik sutartys su privačiomis įstaigomis, teikiančiomis pirminės grandies paslaugas. Bet kuriuo atveju, pinigų skyrimo prioritetas lieka viešajam sektoriui, – sako teisininkas. – Privalome žiūrėti į visą paveikslą iš paukščių skrydžio, o ne iš rėmelio šono“.
Vieni įsigis privatų sveikatos draudimą, kiti lauks eilėse
A. Rudanovas mano, kad įsigaliojus įstatymui didžioji dalis gyventojų pajaus nepatogumą. Visur. Ir didmiesčiuose, ir miestuose, ir kitose gyvenvietėse. Tie, kurie turės finansinių galimybių, persiorientuos ir pasirinks papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą. Tie, kurie tokių galimybių neturės, lauks eilėse, kurios, anot pačių medikų ir universitetų atliktų tyrimų ir analizių, ilgės.
„Laikui bėgant žmonėms kils klausimas, kam mokėti Privalomojo sveikatos draudimo įmoką, jeigu ja negalima pasinaudoti“, – priemokų panaikinimo perspektyvą brėžia teisininkas.
LRT.lt primena, kad, pagal priimtas pataisas, gydymo įstaigos nuo kitų metų gegužės nebegalės už valstybės laiduojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš paciento reikalauti papildomo mokesčio.
Sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė yra sakiusi, kad jeigu pacientas turės šeimos gydytojo siuntimą pas gydytoją specialistą, o paslaugą teikianti įstaiga bus sudariusi sutartį su Valstybine ligonių kasa, gydymas privalės būti suteiktas nemokamai, nepaisant to, ar ta įstaiga privati, ar valstybinė.
Taip pat numatyta, kad pacientas tam tikrais atvejais galės paprašyti brangesnių priemonių, negu apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tokiu atveju jis turės sumokėti skirtumą, kuris susidarys tarp Ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos nustatytų įkainių.
Pacientas pageidavimą gauti brangesnę priemonę turės pareikšti raštu.
Be to, pacientui palikta teisė jo pageidavimu susimokėti už nemedicininio aptarnavimo („komforto“) paslaugas.
Nemedicininių aptarnavimo paslaugų sąrašą ir Nemedicininių aptarnavimo paslaugų kainų apskaičiavimo metodiką tvirtins sveikatos apsaugos ministras.
Priemokų už sveikatos apsaugos paslaugas naikinimą kritikavo dalis medikų ir pacientų. Jie nuogąstavo, kad tai sunkins galimybę gauti paslaugas, paskatins kyšių davimą, kenks privačiai medicinai.
