Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vienas iš septynių 10–19 m. amžiaus paauglių visame pasaulyje turi psichikos sveikatos problemų. Lietuvoje, Higienos instituto duomenimis, 2019–2023 m. psichikos ir elgesio sutrikimai tarp vaikų tapo vis labiau paplitę. 2023 m. Sveikatos apsaugos ministerijos atliktas tyrimas taip pat rodo, kad vienas iš keturių paauglių turi vidutinio ar stipraus emocinio sutrikimo požymių, bet daugelis tėvų šių ženklų nepastebi, rašoma „Vilnelės“ klinikų pranešime žiniasklaidai.
Toma Leistrumaitė, „Vilnelės“ klinikų medicinos psichologė sako, kad šiandien vaikai ir paaugliai vis dažniau susiduria su emociniais sunkumais. Auga nerimo, depresijos, elgesio sutrikimų skaičiai, net ir priklausomybės. Neramina ir tai, kad šių problemų atsiranda vis jaunesniame amžiuje: destruktyvus elgesys gali pasireikšti vos devynerių. Kaip laiku atpažinti vaiko emocinės krizės ženklus ir kaip jam padėti?
Nuo nerimo iki elgesio sutrikimų
Medicinos psichologė pastebi, kad, nors remiantis Higienos instituto duomenimis, 2019–2023 m. Lietuvoje vaikų ir paauglių savižudybių skaičius mažėjo, suicidinis elgesys išlieka svarbia problema tarp jaunų žmonių.
„Savižudybių mažėja – tai susiję su ankstyvesne psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostika, geresniu paslaugų prieinamumu, prevencinėmis programomis. Visgi rizika niekur nedingo, nes vis daugiau vaikų ir paauglių šiandien susiduria su emociniais iššūkiais“, – teigia T. Leistrumaitė.
Tarp dažniausių problemų – nerimas, depresija, elgesio ir emocijų sutrikimai. Vaikų neaplenkia ir psichologinės raidos iššūkiai, priklausomybės. Visa tai daro įtaką bendravimui, tarpasmeniniams santykiams, mokymosi procesui ir bendrai emocinei savijautai.
Įtaką daro ir mokykla, ir socialiniai tinklai
Psichologinių problemų priežastys yra įvairios. Paauglių savijautą neigiamai veikia emocinės paramos stoka, patiriamas spaudimas siekti aukštesnių mokymosi rezultatų, didelis mokslų krūvis, patiriamos patyčios. Ypač didelę įtaką vaikų psichikos sveikatai daro mokykla ir socialiniai tinklai.
„Mokykloje vaikams ir paaugliams svarbu jaustis saugiai ir kurti prasmingus santykius tiek su bendraamžiais, tiek su mokytojais. Jei mokykloje vaikas jaučiasi nesaugiai, tai gali paveikti jo psichologinę savijautą ir tolesnę raidą“, – sako psichikos sveikatos specialistė.
Daug lemia ir socialiniai tinklai. Juose rodomas turinys ne visada tinkamas konkrečiam amžiui, be to, realybė dažnai iškreipiama. Natūraliai, paaugliai ima lyginti save su idealizuotais įvaizdžiais – tuomet atsiranda kompleksai, mažėja savivertė.
Paauglystė ankstyvėja, bet tėvai ne visada tai atpažįsta
Kaip teigia T. Leistrumaitė, šiandien paauglystės laikotarpis kartais pasirodo anksčiau – destruktyvus elgesys gali prasidėti vos 9–10 metų amžiaus vaikui. Tai gali lemti įvairios biologinės, psichologinės ir socialinės priežastys – net ir tie patys socialiniai tinklai ar ilgalaikis stresas šeimoje. Visgi, pasak medicinos psichologės, kai kurie tėvai per vėlai supranta, kad jų atžalai reikalinga pagalba.
„Kartais tėvams gali būti sunku laiku pastebėti, kad vaikui reikia padėti susidoroti su emociniais iššūkiais, nes kai kurie pokyčiai dažnai atrodo tiesiog kaip natūralus paauglystės periodas“, – sako ji.
Medicinos psichologė mano, kad tėvai neretai stokoja ir žinių apie vaikų psichikos sveikatą. Taip pat jiems gali būti sunku pripažinti, jog būtent jų vaikui reikia pagalbos, norisi atidėlioti apsilankymą pas specialistus, tikintis, kad problema praeis savaime.
Požymiai, rodantys, kad reikia padėti
Nors suprasti, jog vaikui reikalinga pagalba, dažnai gali būti sunku, yra nemažai požymių, į kuriuos tėvai turėtų atkreipti dėmesį. Patiriamą stresą ir emocinę įtampą išduoti gali sutrikęs vaiko miegas, pasikeitę valgymo įpročiai, nuotaikų svyravimai, dingęs susidomėjimas ankstesnėmis veiklomis, atsiribojimas nuo draugų ir artimųjų, net ir neverbalinė kalba.
„Susigūžusi laikysena, akių kontakto vengimas, nuleista galva, lėti ir vangūs kūno judesiai, liūdna veido išraiška, susirūpinimas – tai rodo, kad vaikui reikia pagalbos. Taip pat sunerimti reikėtų, jei po ilgos apatijos ar liūdesio staiga pasikeičia elgesys – paauglys tampa neįprastai džiugus, energingas – tai gali signalizuoti apie suicidinius ketinimus“, – sako psichologė.
T. Leistrumaitė pastebi ir dar vieną dalyką – Lietuvoje daugėja jaunimo, eksperimentuojančio su alkoholiu, tabaku ir psichoaktyviosiomis medžiagomis. Kartais toks elgesys gali būti taip pat bandymas įveikti emocinę įtampą ar susiduriant su sunkumais mokykloje, santykiuose.
„Tokiu atveju būdingi staigūs nuotaikų pasikeitimai. Vaikas gali tapti irzlus, dirglus, užsisklendžia savyje, ima prasčiau lankyti mokyklą, pasikeičia jo draugų ratas“, – kalba psichikos sveikatos specialistė.
Svarbu išmokti klausytis ir kurti ryšį
Pasak medicinos psichologės, tėvams, kuriuos neramina vaiko ar paauglio elgesys, reikėtų žinoti kaip tinkamai į tai reaguoti ir patiems. Svarbiausia, pasak jos, yra išmokti išgirsti savo vaiką, duoti jam erdvės ir kurti pasitikėjimu grįstą santykį be nurodymų ar patarinėjimų.
„Svarbu nemenkinti vaiko jausmų ir minčių, neskubėti vertinti. Vaikams, o ypač paaugliams, labai svarbu jaustis išgirstiems, o ne gėdinamiems ar vis taisomiems. Tad klausytis reikėtų atidžiai, be pertraukinėjimų ir patarimų dalinimo“, – sako T. Leistrumaitė.
Užuot sakius „tai čia nieko rimto“ arba „kaip tu taip galėjai?“, ji pataria geriau sakyti: „matau, kad tau sunku ir man tu rūpi“, „papasakok, kaip tu jautiesi?“. Taip pat, norint priartėti prie vaiko, reikėtų gerbti jo erdvę – nesiveržkite staiga į paauglio kambarį, o ieškokite kuo natūralesnės aplinkos pokalbiui. Venkite slaptų patikrinimų, persekiojimo.
Ji priduria, kad, jei vaikas prisipažįsta apie sunkumus, labai svarbu reaguoti neteisiant, ramiai, padėkoti už atvirumą ir pasitikėjimą tėvais. Santykyje su vaiku, pasak psichologės, svarbiausia yra ryšys – jį ir reikėtų puoselėti, o tai yra nuolatinis procesas.
„Kurti ryšį padeda pagarba, nuoseklumo buvimas auklėjime, kai iš anksto žinomos ribos. Svarbu bandyti suprasti vaiką, atliepti jo jausmus su empatija, o ne tik per kontrolę. Augančios asmenybės jausmų ir minčių pasaulis – gana sudėtingas, ypač iššūkių kelia paauglystės periodas, bet net ir sunkiausiais momentais tėvams reikėtų išlikti šalia, gerbti vaiko jausmus ir tiesiog būti jautresniems jo vidiniam pasauliui“, – teigia medicinos psichologė.
