Dėl genetinio polinkio venų varikoze serga net 50–70 proc. Lietuvos gyventojų. Nors ši lėtinė liga dažnai laikoma tik estetine problema, ilgainiui varikozė gali sukelti ne tik diskomfortą, bet ir rimtesnius sveikatos sutrikimus, rašoma „Benu“ vaistinės pranešime žiniasklaidai.
Pirmieji požymiai – beveik nepastebimi
„Pirmieji venų varikozės požymiai būna beveik nepastebimi, todėl žmonės juos neretai priskiria nuovargiui. Ankstyvoje stadijoje varikozė gali pasireikšti kojų sunkumu, maudimu ar tempimu, tinimu aplink kulkšnis, deginimo, pulsavimo pojūčiu, naktiniu mėšlungiu. Taip pat gali išryškėti smulkūs kapiliarai. Dažnai simptomai sustiprėja vyraujant karštiems orams, po ilgos darbo dienos ar ilgesnių kelionių“, – sako vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė Ramunė Uosienė.
Pažengusi venų varikozė jau matoma ir išoriškai: venos tampa išsiplėtusios, vingiuotos, iškilusios, kojos tinsta nuolat, atsiranda stipresnis skausmas, tempimas ar net jautrumas jas liečiant. Sunkesniais atvejais gali formuotis sunkiai gyjančios opos, dažniausiai – blauzdų srityje.
Moterys serga dažniau
Pasak „Antėjos“ šeimos gydytojos Julijos Skirmantės, venų varikozė dažniausiai vystosi kojose, tačiau pasitaiko ir venų išsiplėtimo atvejų stemplėje, skrandyje, tiesiojoje žarnoje.
„Venos turi vožtuvus, kurie padeda kraujui tekėti link širdies. Kai vožtuvai ima silpnėti, sutrinka jų funkcija, jie nebeužsidaro iki galo ir dalis kraujo ima tekėti atgal, kauptis paviršinėse venose. Taip didėja sieneles veikiantis spaudimas, venos ištempiamos, deformuojasi jų forma, jos ima ryškėti poodyje“, – sako J. Skirmantė.
Gydytoja pabrėžia, kad moterys kojų venų varikoze serga iki dviejų kartų dažniau nei vyrai. Riziką moterims didina hormoniniai veiksniai, nėštumai, o bendri rizikos veiksniai tiek vyrams, tiek moterims yra paveldimumas, amžius, sėslus gyvenimo būdas, ilgas stovėjimas arba sėdėjimas, antsvoris ir nutukimas, didelis fizinis krūvis.
Negydoma varikozė gali baigtis gangrena
Anot R. Uosienės, venų varikozė vis dar dažnai laikoma tik estetine problema, nes daugelis žmonių pirmiausia pastebi matomus kojų pokyčius – išryškėjusias venas ar smulkius kapiliarus. Dalis pacientų į gydytojus kreipiasi tik tada, kai atsiranda ryškūs išoriniai pokyčiai arba stipresnis diskomfortas.
Negydoma ir nevaldoma varikozė, pasak R. Uosienės, yra linkusi progresuoti: „Nevaldoma varikozė gali sukelti nuolatinį kojų skausmą ir patinimą, progresuojančius odos pokyčius, odos uždegimus, paviršinį venų uždegimą, lėtinį venų nepakankamumą ar net sunkiai gyjančias trofines opas blauzdų srityje.“
J. Skirmantė priduria, kad tokios opos negydant, palaipsniui gali vystytis gangrena ir gali prireikti galūnės šalinimo. Varikozei progresuojant, pasak gydytojos, stipriai išauga venų trombozės ir lėtinio venų nepakankamumo rizika.
„Lėtėjant kraujo tekėjimui venose, jis užsistovi. Jeigu esama ir kitų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, nėštumo, ilgo nejudrumo, operacijos, aterosklerotinės kraujagyslių ligos ar cukrinio diabeto, išauga trombų susiformavimo rizika bei paviršinių venų uždegimo rizika. Trombui atitrūkus, jis gali nukeliauti į plaučius ir sukelti plaučių trombemboliją – gyvybei pavojingą būklę“, – sako J. Skirmantė.
Gydymas priklauso nuo ligos stadijos
Pasak J. Skirmantės, venų varikozės sunkumas diagnozuojamas remiantis žmogaus skundais, odos apžiūra ir ultragarsiniu tyrimu. Nustatoma ligos stadija, pagal kurią ir parenkamas tinkamiausias gydymo būdas. Ankstyvose stadijose gydymas gali apsiriboti gyvenimo būdo korekcija, kompresinėmis kojinėmis, venų sieneles stiprinančių papildų skyrimu. Esant vidutinei stadijai, kai fiksuojamas grįžtamasis kraujo tekėjimas, gali būti taikoma skleroterapija ar lazerinė abliacija, kai į veną įvesta lazerio skaidula išskiria šilumą, kuri kraujagyslę užakina. Sunkios stadijos atveju taikomas intervencinis lazerinis ar chirurginis gydymas, kuris derinamas su privaloma kompresine terapija ir žaizdų gydymu.
R. Uosienė priduria, kad ankstyvosiose venų varikozės stadijose didelę reikšmę turi kasdieniai įpročiai, kurie padeda pagerinti veninę kraujotaką ir sumažinti kojų apkrovą. Nors jie ir nepašalina jau išsiplėtusių venų, gali sulėtinti ligos progresavimą ir sumažinti jaučiamus simptomus.
Net ir turint genetinį polinkį, riziką galima mažinti
„Labai svarbus yra reguliarus judėjimas: vaikščiojimas, plaukimas ar lengvi kojų pratimai. Reikėtų vengti ilgo stovėjimo ar sėdėjimo – jei darbas yra sėdimas ar stovimas, rekomenduojama reguliariai pajudėti, pasimankštinti, keisti kūno padėtį. Svarbi ir svorio kontrolė, nes antsvoris didina apkrovą venoms ir gali paspartinti ligos progresavimą“, – teigia R. Uosienė.
Taip pat rekomenduojama mūvėti profilaktines kompresines kojines, kurios padeda palaikyti venų funkciją, mažina sunkumo jausmą ir tinimą. R. Uosienė pataria rinktis patogią avalynę ir vengti labai aptemptų drabužių. Taip pat reikėtų vengti karščio – karštų vonių, pirčių ar ilgo buvimo saulėje.
Venų varikozės simptomus mažinti galima geriamais preparatais, kurių sudėtyje dažnai galima rasti diosmino, hesperidino, rutozidų ar raudonųjų vynuogių lapų ekstrakto. Pasak R. Uosienės, gelbsti ir vietinio poveikio geliai bei tepalai, tačiau, simptomams sustiprėjus, reikėtų kreiptis į gydytoją.
„Net ir turint genetinį polinkį, prevencija gali būti labai svarbi. Nors paveldimumo pakeisti negalime, tinkami kasdieniai įpročiai gali padėti reikšmingai sulėtinti ligos vystymąsi arba ilgiau išvengti ryškių simptomų. Genetinis poveikis nereiškia, kad venų varikozė išsivystys anksti ar sunkia forma. Didelę reikšmę turi ir gyvenimo būdas, darbo pobūdis, fizinis aktyvumas bei kūno svoris“, – sako R. Uosienė.
