Paskirta sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė kovoti su eilėmis pas medikus žada mažindama jiems tenkančią biurokratinę naštą ir didindama nuotolines konsultacijas. Jos manymu, įmanoma sustabdyti ir gydytojų nutekėjimą į privačias klinikas. Apie ketverių metų prioritetus sveikatos sektoriuje – interviu su būsima ministre „Dienos temoje“.
– Ponia Jakubauskienė iki šiol buvo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė ir jau po savaitės turėtų tapti nuolatine ministre. Ponia Jakubauskiene, pradėkime nuo eilių pas gydytojus. Ar jūs pati susiduriate su šiuo reiškiniu?
– Tiesiogiai nesusiduriu, nes nelabai dažnai lankausi pas sveikatos priežiūros specialistus, tačiau atliekant analizes kaip mokslininkei, be abejonės, matyti, kad tai yra tikrai didelė problema, eilės yra didžiulės. Štai Santaros klinikose pas kardiologą eilė yra apie 7 tūkst. pacientų, laukimo eilė yra vieneri metai. Be abejonės, žmonėms iš regionų tai taip pat yra labai didelė problema, kuri po to lemia mums prastus sveikatos rodiklius ir labai didelius išvengiamo mirtingumo rodiklius.
– Jūs ir pati nurodote eiles, ir Vyriausybė savo programoje nurodo kaip vieną pagrindinių bėdų, kurią reikia spręsti, ir prezidentas pirštu baksnoja per jūsų susitikimą. Tai koks yra planas? Ką galima būtų padaryti, kad nereikėtų, kaip sakėte, taip ilgai laukti kad ir pas kardiologą.
– Mūsų sveikatos programa šioje Vyriausybės bendroje programoje, be abejonės, yra struktūruota į tris pagrindinius darbus, kuriuos mes darysime greituoju laikotarpiu, ir tris, kurie reikalauja ilgesnio tęstinio darbo. Tai eilės yra vienas iš pirmųjų greitųjų prioritetų, prie kurių mes dirbsime.
Iš esmės eilių priežastys yra aiškios: tai didelė biurokratinė našta, kuria užsiima gydytojai ir kurią mes tikimės panaikinti ar sumažinti, be abejonės, pertekliniai siuntimai tarp viešojo ir privataus sektoriaus įstaigų, finansavimo stoka infrastruktūrai, medicininės įrangos stoka yra. Jeigu aparatas dirba visu apkrovimu, tai eilės vis tiek susidaro. Darbo organizavimo klausimai ir ne paskutinėje vietoje yra ir žmogiškųjų išteklių stoka – nepakanka gydytojų ir nepakanka slaugytojų mūsų sistemoje arba jie nėra tolygiai pasiskirstę.
Tai iš esmės mūsų prioritetai mažinant eiles ir yra skirti mažinti tą biurokratinę naštą, be abejonės, galvojame apie nuotolinių konsultacijų plėtrą ir tų konsultacijų apmokėjimą iš ligonių kasų, kai konsultuoja šeimos gydytojas, gydytojas specialistas. Ir pacientų nuotolinių konsultacijų vystymas ir plėtra.
– Kiek, jums atrodo, turėtų būti optimalu laukti pas gydytoją specialistą, pavyzdžiui, kardiologą, okulistą?
– Pirmiausia, reikėtų įvertinti paciento riziką. Ir mūsų eilių mažinimo plane taip pat yra viena iš priemonių, prie kurios mes dirbsime. Tai priemonių plane sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijų parengtame, prie kurio mes jau dirbame, iš tiesų yra numatyta... (pauzė)
– Numatyta šitas problemas spręsti, apie tai kalbėti. Bet būta dar tokių siūlymų, kad galbūt reikėtų registraciją pas gydytojus apmokestinti, nes dabar yra labai daug pacientų, kurie užsiregistruoja ir tiesiog pamiršta, neateina, persigalvoja.
– Yra ta problema, be abejonės, tam mes galvojame apie medicinos registratoriaus, koordinatoriaus pareigybės įvedimą, kuris kaip tik registruotų, prižiūrėtų ir atliktų tai, ką ir prieš tai norėjau pasakyti, – pacientų sveikatos būklės rizikų įvertinimą.
Juk tos eilės susidaro dėl to, kad toje pačioje eilėje laukia pacientai, kuriems šeimos gydytojas negalėjo išrašyti kompensuojamojo vaisto dėl to, kad jis turi pirma patekti pas gydytoją specialistą. Ir eilės susidaro dėl dalies pacientų, kurie gali palaukti, arba tos konsultacijos būtų nereikalingos sumažinus tą biurokratinę naštą gydytojams. Tačiau yra pacientų, kurių būklės yra sudėtingos ir kuriems laukimas gali kritiškai atsiliepti jų sveikatai ir turėti neigiamų pasekmių.
Tai iš esmės mes kalbame apie pacientų sveikatos rizikos įvertinimą pagal jų būklę, negalios lygį ir būklės įtaką tolimesnei gyvenimo kokybei, sveikatai ir, be abejonės, tada stratifikuojant tą riziką suteikti pirmenybę tiems, kuriems yra reikalinga pagalba anksčiausiai.
– Ponia Jakubauskiene, po susitikimo su prezidentu praėjusią savaitę visuomenei buvo ištransliuota, kad jūs tarsi atsakėte ne į visus prezidento užduotus klausimus, pasigedo kažkokių sprendimo būdų, atsakymų. Kokie buvo tie kėbliausi klausimai?
– Prezidento klausimas buvo apie vilties vaistus. Tai yra vaistai, kurie nėra registruoti, kurie yra taikomi retoms būklėms, reta būklė tai yra 1 ligos atvejis 200 tūkst. pacientų. Tai kokios perspektyvos, kompensavimas, apmokėjimas tokio gydymo.
– Ir neturėjote atsakymo tuo metu?
– Tas atsakymas buvo toks, kokį pateikiau, ir tą atsakymą galima plėtoti, vystyti ir šiuo metu mes, aišku, formuojame komandą, kuri tiesiogiai dirbs su šiais klausimais.
– Ponia ministre, Vyriausybės programoje numatyta didinti įmokas už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, tai, kiek suprantu, yra pripažinimas, kad tiek už bedarbius, pensininkus, moksleivius ir jų gydymą valstybė gydymo įstaigoms, sveikatos įstaigoms sumoka per mažai?
– Iš tiesų, vienas iš mūsų prioritetų yra didinti Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondą, jo apimtį. Ir pirmiausia mes visiškai nekalbame apie PSD įmokos didinimą. Mes kalbame konkrečiai apie tai, kad valstybės draudžiami asmenys, kaip jūs minėjote – moksleiviai, studentai, nedirbantys asmenys – šiuo metu valstybė nesumoka maždaug 1 mlrd. eurų į PSD fondą. Mokama maždaug du kartus mažiau negu sudaro PSD įmoka, kurią moka dirbantis žmogus. Tai mes, žinoma, sieksime, kad įvyktų tas biudžeto perskirstymas.
– Iš kokių lėšų – iškart klausimas? Nes, kaip minėjote, tai didžiulė suma.
– Žinoma, yra numatyta Vyriausybės reforma ir atsižvelgdami į mokestinės reformos pasekmes ir poveikius mes planuojam, kad įvyktų tie pokyčiai ir pagaliau į PSD fondą ta suma patektų. Ir tai būtų didelis papildomas resursas spręsti daugelį sveikatos problemų, įskaitant ir eiles, ir prieinamumo klausimus.
– Vis daugiau gydytojų renkasi darbą privačiame sektoriuje ir pastaraisiais metais gydytojai skundžiasi, kad tarsi privatus sektorius toks supriešintas su valstybiniu. Kaip jūs pati žiūrite? Ir ką darysite, kad nepritrūktų ir poliklinikose, ir ligoninėse, valstybinėse įstaigose dirbančių specialistų?
– Privatus sektorius iš tiesų yra labai svarbus partneris, teikiant sveikatos paslaugas ir visoje sveikatos apsaugos sistemoje. Visgi ir mūsų programos tikslas yra subalansuoti tuos santykius tarp viešojo sektoriaus ir privataus sektoriaus įstaigų, ir prioritetas visgi yra viešojo sektoriaus paslaugų stiprinimas ir plėtra.
Turbūt ne paslaptis ir galima aiškiai pasakyti, kad šiuo metu privačiame sektoriuje yra teikiamos paslaugos, kurios apsimoka, ir privatus sektorius neteikia tų paslaugų, kurios yra nepelningos, mažesnį pelną nešančios. Be abejonės, ir tos, kurių valstybė viešajame sektoriuje nespėja, nepadengia. Ir, aišku, ten brangių tyrimų klausimas yra paliestas, ir siuntimų klausimas, apmokamų iš ligonių kasų, kur prezidento veto buvo pateiktas. Ir tas veto yra teisingas.
– Jūsų akimis, galima gydytojus sustabdyti nuo nutekėjimo į privačias įstaigas?
– Aš galvoju, kad galima subalansavus santykius, sutvarkius apmokėjimą, nustačius lygesnes sąlygas viešajam ir privačiajam sektoriui.
– Jūs gal galite atskleisti pati, ar valstybinės medicinos paslaugomis naudojatės, ar į privatų sektorių sukate, nes ten greičiau ir patogiau?
– Aš esu prisiregistravusi viešojo sektoriaus įstaigoje, tai mano pirminė sveikatos priežiūra yra valstybinė gydymo įstaiga.
– Kokį sau tikslą keliate, eidama į sveikatos apsaugos ministrus? Esate padariusi sėkmingą akademinę karjerą ir galima pastebėti, kad dauguma ministrų, kurie eidavo, vėliau tapdavo vienais nepopuliariausių politikų dėl to, kad kėbli sritis. Kokį sau keliate tikslą per ketverius metus įgyvendinti?
– Mano tikslas yra pagerinti visuomenės sveikatą, atsižvelgiant į gyventojų sveikatos netolygumus, ir mano kaip mokslininkės patirtis, dirbant su duomenimis, yra prisidėti formuojant moksliniais įrodymais paremtą sveikatos politiką. Vienas iš mūsų prioritetų yra e. sveikatos sutvarkymas.
– Tai ar įmanoma? Kiekvienas ministras žada, gydytojai vargsta, skundžiasi, kad ji stringa, duomenys nesusieti ir taip toliau.
– Mūsų pasiūlymas ir receptas tam – pasitelkti į komandą žmones, kurie yra galutiniai vartotojai, t. y. gydytojus. Ir kad IT (informacinių technologijų) sprendimai prisitaikytų prie gydytojų ir prie pacientų poreikių.
– Kad kuo mažiau turėtų gydytojas pats rašyti ir klibinti užstrigusias sistemas.
– Be abejonės, tam ir dirbtinis intelektas vėliau turėtų būti pasitelktas. Mes norėtume, kad Lietuvos sveikatos sistema žiūrėtų į ateitį ir tenkintų ateities sveikatos poreikius.
– Ačiū jums.
