Mikrobangų krosnelės naudojimas yra apipintas mitais, ne kartą girdėta ir apie jos neigiamą poveikį sveikatai. LRT RADIJO laidoje „Kaip jautiesi?“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Aplinkos ir darbo medicinos katedros vedėja, profesorė Rūta Ustinavičienė atsako, kiek mikrobangų krosnelės gali būti kenksmingos sveikatai.
Reikia laikytis atstumo
Pasak profesorės, mikrobangų krosnelė maistui nekenkia ir kaip tik yra rekomenduojamas maisto šildymo būdas.
„Rekomenduojama maistą šildyti mikrobangų krosnelėse. Jeigu šildoma keptuvėje, papildomai yra dedami riebalai. Šildant mikrobangų krosnelėje to nereikia. Priklauso ir nuo to, ką šildysime. Jeigu šildysime maisto produktus, kuriuose yra mažas vandens kiekis, tokiu atveju jie šyla gana prastai“, – teigia R. Ustinavičienė.
Jos teigimu, šildant maistą tiek keptuvėje, tiek mikrobangų krosnelėje vyksta tam tikri neigiami procesai. Vis dėlto profesorė pabrėžia, kad moksle nėra nurodoma, kad abu maisto šildymo būdai yra arba labai geri, arba labai blogi.
„Tai yra poveikis per vandenilio jonus, kurie pradeda judėti ir generuoja šilumą. <...> Maistą šildant mikrobangų krosnelėje dėl temperatūros poveikio kažkiek neigiamų procesų vyksta, bet kepant keptuvėje jie irgi vyksta. Moksle nėra nurodoma, kad kažkuris būdas yra labai geras ar labai blogas. Sakyčiau, kad šildyti mikrobangų krosnelėje geriau, nes nenaudojame papildomų riebalų“, – sako profesorė.
R. Ustinavičienė pastebi, kad mikrobangų krosnelė gali būti kenksminga, jeigu prie jos bus stovima arti, todėl svarbu laikytis saugaus atstumo.
„Tai yra mikrobangų šaltinis. Jeigu žiūrime, kaip tas maistas sukasi, tada yra sugeriama papildoma elektromagnetinė spinduliuotė. Pagal foninius mikrobangų matavimus, kai veikia mikrobangų krosnelė, reikėtų laikytis saugaus vieno metro atstumo“, – rekomenduoja LSMU Aplinkos ir darbo medicinos katedros vedėja.
Kokiuose induose geriausia šildyti maistą?
Anot profesorės, saugiausia maistą šildyti stikliniuose arba keraminiuose induose, kurie nėra skilę ar kitaip pažeisti. Plastikinių indų dėti į mikrobangų krosnelę nėra rekomenduojama net jei specialus žymėjimas leidžia tai daryti.
„Griežta rekomendacija, kad nebūtų dedama plastikinių indelių į mikrobangų krosnelę, nes išsiskiria labai daugiau cheminių medžiagų – ftalatų, mikroplastiko dalelių, kurių mes ir taip daug turime. <...> Jeigu yra žymėjimas, kad plastikinį indelį yra saugu šildyti, yra pasirenkama kita cheminė sudėtis. Geriau būtų naudoti iš stiklo ar keramikos pagamintas lėkštes, kurios nėra skilusios. Jeigu skilusi keraminė glazūra, yra rizika patekti sunkiesiems metalams“, – sako R. Ustinavičienė.
Ji atkreipia dėmesį, maistinių medžiagų sumažėja ne tik mikrobangų krosnelėje, bet ir kitais būdais šildytame maiste. Be to, profesorė pastebi, kad indukcinės viryklės skleidžiamas magnetinis laukas gali neigiamai paveikti širdies stimuliatorių turinčius asmenis.
„Indukcinių viryklių veikimas pagrįstas magnetiniu lauku. Žmogui būti arti indukcinių viryklių irgi nėra sveika. Jeigu žmogus turi širdies stimuliatorių, buvimas arti indukcinių viryklių gali keisti prietaisų parodymus ir veikimą. Turint širdies stimuliatorių lįsti arti mikrobangų krosnelės irgi nėra patartina“, – teigia LSMU Aplinkos ir darbo medicinos katedros vedėja.
Viso pokalbio galima klausytis LRT RADIJO laidoje „Kaip jautiesi?“
Tekstą parengė Justina Lopataitė
