Jaunieji gydytojai inicijuoja Nacionalinį sveikatos susitarimą. Jam pritaria ir politikai, tačiau abejoja, ar artėjantys Seimo rinkimai nepakiš jam kojos. Iniciatorių teigimu, susitarimas būtinas, nes reikia spręsti net tik finansavimo, medikų trūkumo klausimus, bet ir plėsti gyventojų galimybes gauti reikalingų paslaugų.
Jaunųjų gydytojų asociacija teigia – nacionalinis sveikatos susitarimas rengiamas, kad mažėtų mirčių, ilgėtų gyvenimo trukmė, sveikatos paslaugos būtų labiau prieinamos. Vizija jau yra, sako rengėjai. Jau žinomos ir esminės kryptys.
„Akcentuota tai, kad turėtume įtraukti pacientus į sprendimų priėmimus, kad sveikatos sistema turėtų būti orientuota į žmogų, tai yra ir į pacientą ir į mediką“, – teigė Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Agnė Bubilaitė.
Pasak buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, dėl bendrų dalykų politikai, medikai, pacientų organizacijos tarsi sutaria, o kai prieinama prie konkrečių, nuomonės išsiskiria.
„Kas, aš manau, politinėms partijoms trukdys tartis ar susitarti, tai kad valdantieji jau dabar daro tam tikrus pakeitimus pakankamai agresyvius, daro reformas, o mes jau tariamės po fakto“, – sakė Seimo LVŽS frakcijos seniūno pavaduotojas A. Veryga.
Rengti susitarimą užtruko – apie tai kalba Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė. Vis dėlto ji mano – kuo skubiau reikėtų parengti tris ar daugiausia penkis punktus, dėl kurių partijos būtų įsipareigojusios.
„Aš kalbėčiau apie sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, tai nereiškia, kad mes kalbėtume tik apie stacionarus, kalbėtume ir apie ambulatorines ir visas kitas paslaugas, aišku, sveikatos priežiūra ir apie žmones, kurie joje dirba, tai neabejotinai ir darbo užmokestis“, – sakė Seimo TS-LKD frakcijos narė J. Sejonienė.
Aktyviai į susitarimo rengimą įsitraukusios darbo partijos atstovas Viktoras Fiodorovas, kaip vieną svarbiausių dalykų įvardija ligų prevenciją.
„Mes akcentuojamės bet kokiu atveju į sveikatos paslaugų prieinamumą, tolygų prieinamumą visoje Lietuvoje, į tolygų atlyginimų kėlimą viso sveikatos sektoriaus darbuotojų“, – kalbėjo Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas V. Fiodorovas.
Kitos opozicinės partijos neslepia – susitarti dėl sveikatos klausimų nebus lengva.
„Dabar, pavyzdžiui, yra problema antibiotikų trūkumas, ar tu gali įdėti į susitarimą ,kad partijos nutarė nenaudoti antibiotikų ir viską atiduot rinkėjam, nu turbūt nelabai tą įmanoma numatyti“, – teigė Seimo LSDP frakcijos narys Algirdas Sysas.
„Šiuo metu iniciatyva yra, bet iniciatyva labai nevienalytė, ne visi dalyvauja ne visos partijos vienodai dalyvauja arba visai nedalyvauja ir manyčiau susitarimas nebus pasiektas tokiu keliu, nes nėra tikro noro“, – sakė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Zenonas Streikus.
Laisvės partijos pirmininkė teigia – sveikata vienas svarbiausių prioritetų, tik tarp krizių šis klausimas šiek tiek paklydo. O susitarimo reikėtų siekti per šią kadenciją.
„Paslaugų prieinamumas, kokybė ir dėmesys ne tik fizinei gyventojų sveikatai, bet ir psichikos sveikatai, tai yra svarbūs dalykai, kuriems labai reikia dėmesio. Tikriausiai dėl krizių ir įvairių kitų dalykų, na ir partijos turi galvoti apie tai, net tik apie čekius“, – sakė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
„Ar dabar yra pats geriausias laikas pasirašyti nacionalinį susitarimą, matyt ne, jau įsibėgėjant rinkiminėms nuotaikom“, – teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Jaunųjų gydytojų asociacija tikisi, kad susitarimas bus parengtas kitų metų sausį. Ir jį pasirašys visos partijos, kad keičiantis valdžioms nekistų sveikatos sistemos politika.
