Graži šypsena – daugelio svajonė, to savo vaikams linki visi tėvai. Vis dėlto kartais būtent jų aplaidumas ar žinių trūkumas gali padaryti žalos ne tik vaiko šypsenai, bet ir sveikatai. Į portalą LRT.lt kreipėsi 7-erių metų mergaitės mama, pasakojusi, kad šiuo metu jos dukrai ėmė dygti nuolatiniai dantys ir jau matosi, kad jie auga netinkamai.
„Žinoma, kol kas dar yra ir neiškritusių pieninių dantų. Nežinau, kaip elgtis: ar jau dabar kreiptis į specialistus dėl netinkamai augančių dantukų, ar dar palaukti? O jei laukti – iki kada? Baiminuosi, kad laiku neįsikišus specialistui, vėliau prireiks sudėtingesnių procedūrų“, – savo nerimu pasidalino pradinukės mama.
Į LRT.lt skaitytojos klausimus atsakė A. Mackevičiaus odontologijos klinikos vaikų gydytoja odontologė Inga Juškienė.
Vaikams nuolatiniai dantys gali pradėti dygti nuo 4,5 metų iki 8-erių metų. „Tėvai neturėtų nerimauti, jei 6-erių metų vaikui dar nėra iškritęs nei vienas dantukas arba neišdygo apatiniai kandžiai. Į vaikų odontologą kreiptis reikėtų, jei tai neįvyksta perkopus 8-erius metus. Reikia daryti panoraminę nuotrauką, ieškoti priežasčių, kodėl nevyksta natūralus fiziologinis procesas. Jeigu matosi, kad yra visos nuolatinių dantų užuomazgos, visa kita irgi gerai – galima laukti tiek, kiek reikia, t. y. kol nuolatiniai dantys pradės dygti savaime. Jeigu matome, kad, pvz., nevyksta šaknų rezorbcija, yra kitų patologijų, tada reikia šalinti pieninius dantis“, – sakė vaikų gydytoja odontologė.
80 proc. atvejų išsisprendžia savaime
Kalbėdama apie netaisyklingą nuolatinių dantų padėtį ir signalus, rodančius, jog reikėtų specialisto konsultacijos, medikė pateikė pavyzdį.
„Dantys yra kaip žmonės: dauguma niekada nesės troleibuse prie nepažįstamo žmogaus, jeigu yra laisvos vietos. Dantys irgi dygsta ten, kur jiems patogiau. Apatiniai kandžiai, pvz., dygsta liežuvio pusėje – jiems taip patogiau. O kadangi tos vietos yra mažokai, jie dažniausiai dygsta šiek tiek pasisukę. Jeigu pasisukimo kampas yra didesnis nei 45 laipsniai, reikėtų rūpintis. Jei pasisukimo laipsnis mažesnis – nieko nedaryti. Dantys po išdygimo maždaug per pusę metų gali pasisukti į tą padėtį, kurioje jie, ko gero, ir bus fiksuoti. Taigi, jeigu dantukas išdygo šiek tiek pasisukęs, ne tragedija. Tačiau, jeigu matome, kad du dantys užima keturių vietą ir jie dar yra kreivi, reikėtų kreiptis į vaikų gydytojus ortodontus – jie, ko gero, turės ką veikti tokioje burnoje“, – kalbėjo vaikų gydytoja odontologė, pridūrusi, kad jos praktika rodo, jog nedideli dantų pasisukimai maždaug 80 proc. pacientų išsisprendžia savaime.
Ar reikia laukti, kol sudygs visi nuolatiniai dantys, o gal geriau vos pastebėjus problemą keliauti pas gydytoją pasikonsultuoti?
I. Juškienės teigimu, daug kas priklauso nuo bendros vaiko savijautos. „Svarbu įvertinti, kaip vaikas jaučiasi. Jeigu jis yra sveikas, pieniniai dantys buvo sveiki ir, pvz., nebuvo anksčiau ištrauktų dantukų, tada, ko gero, reikėtų laukti visų nuolatinių dantų išdygimo. Bet, kaip ir sakiau: kiekvienas atvejis yra individualus“, – sakė vaikų gydytoja odontologė.
„Jeigu matome, kad vaikas kvėpuoja per burną, galima įtarti, kad taip, anksčiau ar vėliau problemų bus, dantims vietos trūks ir tada reikia konsultuotis anksčiau. Vis dėlto pas gydytoją vertėtų ateiti tik tuomet, kai išdygę pirmieji šoniniai dantys, vadinamieji „šeštukai“, kurie paprastai išdygsta 6–7-ais vaiko gyvenimo metais, ir kandžiai – dažniausiai jiems tos vietos ir trūksta“, – pridūrė pašnekovė.
Dažniausios problemos
Anot jos, dažniausia problema, kurią savo kabinete mato vaikų gydytojai odontologai, yra išdygę nuolatiniai dantys, kai pieniniai dar neiškritę.
„Būna, tėvai tokiu atveju dar laukia mėnesį, du, tris, yra išlaukusių ir metus, manydami, kad „jie vis tiek turi iškristi / iškris patys“. Bet, jei pieninis dantis neiškrito per mėnesį po to, kai šalia ėmė augti nuolatinis, vargu ar jau iškris“, – pasakojo vaikų gydytoja odontologė.
Specialistės teigimu, nemažai tėvų vis dar nežino, jog dantų būklei ir tolimesnei vaiko sveikatai neigiamos įtakos turi čiulptukai ir piršto čiulpimas.
„Tokie įpročiai keičia net ir žandikaulio formą, ir dantų eiles, žandikaulių santykį labai išreguliuoja“, – pasakojo medikė.
Dar viena dažna mažųjų pacientų sveikatos problema, kuri irgi daro įtaką dantims, – kvėpavimas burna.
„Kai vaikas nekvėpuoja nosimi, tada kvėpuoja burna, nes jam taip patogiau. Aišku, būna, kad priežastys – ligos, pvz., adenoidai trukdo. Bet yra tokių, kuriems niekas netrukdo, jie galėtų kvėpuoti per nosį, bet jie nekvėpuoja. Tai išties padaro daug neigiamų dalykų vaiko dantims“, – dėmesį atkreipė pašnekovė, tokiu atveju vaiką ir tėvus raginanti keisti sveikatą žalojantį įprotį.
Veikia visą organizmą
Viskas prasideda nuo galvos, sako I. Juškienė. Pasak jos, tėvai turi suprasti, kad ignoruodami vaiko dantų ir sąkandžio problemas, jie gali atverti kelią sunkioms sveikatos problemoms.
„Pirmiausia blogėja kramtymo kokybė, o nesukramtytas maistas keliauja toliau – į žarnyną, atsiranda virškinamojo trakto problemų. Netaisyklingas sąkandis dažnai yra tiesiogiai susijęs su netaisyklingu kvėpavimu – žmogus kvėpuoja prasižiojęs. Oras su visomis dulkėmis keliauja į burną, tada išvešėja tonzilės, užpuola alergijos, slogos, kosuliai. Kaip tėvai sako: „Tik sloga atsirado, iškart bronchitas.“ Dėl netaisyklingo sąkandžio stipriai kenčia žandikaulio sąnariai, ypač – apatinio žandikaulio sąnarys. Su laiku problemų tik daugėja, o priežastis paprasta – laiku neišspręstos sąkandžio problemos“, – sakė vaiko gydytoja odontologė.
